- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2-95-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01935-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui R. Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę „Š.“ į pavardę „Ž.“, be jos tėvo R. Š. sutikimo, bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-234-543/2012, buvo nutraukta santuoka sudaryta tarp ieškovės ir R. Š. bei patvirtinta sudaryta sutartis, dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatant nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. Š. gyvenamąją vietą su jos motina, įpareigojant R. Š. mokėti dukros P. Š. išlaikymui po 150,00 Lt/43.44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ieškovės pavardė po santuokos nutraukimo buvo pakeista į ikisantuokinę pavardę - „Ž.“. Nurodo, kad atsakovui nedalyvaujant dukros P. Š. gyvenime, vaikui visiškai nesiejant savęs su „Š.“ šeima, tikslinga pakeisti P. pavardę į Ž.. Tačiau, atsakovas šiuo klausimu atsisako bendrauti ir nesutinka geranoriškai duoti sutikimą, kad nepilnametės dukros P. pavardė „Š.“ būtų pakeista į „Ž.“ pavardę. Nurodo, kad Atsakovas su dukra P. nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle, o apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu. R. Š. su jo dukra P. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys. P. teisė į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu buvo ir yra užtikrinama tik ieškovės ir jos sugyventinio bendromis pastangomis. Ir tai yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnametės dukros P. pavardę į ieškovės tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „Ž.“ šeimos nariu. Manytina, kad dukrai, kuri beveik nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jos motinos turimą pavardę „Ž.“, nesukels jai neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui R. Š. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „Š.“giminės, nes jos biologinis tėvas yra R. Š.. Šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko identiškumas yra sietinas su „Š.“ šeima ar gimine, nes mūsų dukra P. nei su savo biologiniu tėvu, nei su jo giminaičiais, nepalaiko jokio ryšio. Taip pat nurodo, kad atsakovas R. S. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu yra nuteistas 8-erių metų laisvės atėmimo bausme už lytinius nusikaltimus prieš nepilnametį vaiką. Byla visuomenėje sukėlė rezonansą, todėl ieškovė baiminasi, kad tai gali pakenkti dukros interesams, išaiškėjus faktui, kad dukros tėvas buvo nuteistas už tokio pobūdžio nusikaltimus, gali prasidėti vaiko patyčių. Pavardės pakeitimas apsaugotų P. ateityje dėl jos tapatinimo su jos biologiniu tėvu bei padarytais nusikaltimais.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. Ž. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jau 2017 metais jos duktė Patricija pradėjo kalbėti apie tai, kad jai būtų pakeista pavardė, duktė norėtų tokios pačios pavardės kaip ir jos mamos „Ž.“. Nurdoė, kad santuokioje ji pragyveno 8 mėnesius, o kai jos vyras Š. 2012 metais grįžo iš kalėjimo, jų santuoka buvo nutraukta. Nurodė, kad tėvas su vaiku bendravo mažai, jis nedalyvauja mergaitės auklėjime, šiuo metyu atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą Kauno Rajone.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę.
Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškovės ieškinį per nustatytą terminą nepareiškė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, nurodė, kad dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkmai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismui pateiktame pranešime nurodė, kad išvados teismui pateikti nebuvo galimybės, nes ieškovė Institucijos darbuotojų neįsileido į namus, ieškovė atsisakė bendradarbiauti su Institucija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad nepilnametės P. Š. tėvai yra ieškovė E. Ž. ir atsakovas R. Š.. Šalių santuoka nutraukta 2012-02-22 teismo sprendimu. Minėtu sprendimu dukros P. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Ieškovės pavardė po santuokos nutraukimo buvo pakeista į ikisantuokinę pavardę - „Ž.“.
Ieškovės nuomone yra būtina pakeisti nepilnametės P. Š. pavardę į „Ž.“, nes jos biologinis tėvas R. Š. dukros gyvenime nedalyvauja, jų nesieja joks ryšys, taip pat dukra nebendrauja su atsakovo giminėmis, savęs nelaiko „Ž.“ šeimos nare. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra nuteistas baudžiamojoje byloje už lytinius nusikaltimus prieš nepilnametį vaiką ir dėl šios priežasties dukra patirs neigiamus padarinius dėl turimos pavardės, tai yra patyčias, aplinkoje kurioje auga. Atsakovas savo nuomonės nepareiškė.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo.
Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.
Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų P. Š. interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį nepilnametės P. Š. interesų labui keisti jos pavardę „Š.“ į motinos pavardę „Ž.“.
Pažymėtina, kad 2012-02-22 nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, ieškovė santuokinės pavardės nepasiliko, jai buvo nustatyta ikisantuokinė pavardė - „Ž.“. Nurodytu teismo sprendimu nepilnametės P. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dalyvautų P. Š. asmeniniame gyvenime, taip pat ieškovė nurodė, kad nepkeitus nepilnametės dukros pavardės, ji patirs patyčias, nes atsakovas buvo nuteistas už lytinius nusikaltimus prieš nepilnametį asmenį, dėl to dukra ateityje gali būti tapatinama su atsakovo asmenybe. Teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesidomi savo nepilnamete dukra, teismui nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepageidavo atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra kilusio ginčo, tačiau nustatytina aplinkybė, kad atsakovas R. Š. neduoda sutikimo ir todėl ji negali vien tik savo noru pakeisti P. Š. pavardės.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp P. Š. ir ieškovės yra susiklostę tvirti šeimos santykiai. Be to išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. Š. ir biologinio tėvo R. Š. nesieja jokie santykiai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka P. Š. interesus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 11,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo R. Š., vadovaujantis CPK 88 straipsnio 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti nepilnametės P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „Š.“ į pavardę „Ž.“ be jos tėvo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,24 Eur (vienuolika eurų 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.