Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Rusijos Federacijos pilietė K. U. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1557(01655) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei K. U., panaikinimo“.

Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. atvyko į Lietuvą studijuoti, vėliau įsteigė UAB „Šviesoraštis“ (toliau – ir Bendrovė), tapo Bendrovės akcininke ir direktore bei pradėjo dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą, pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Toks leidimas pareiškėjai buvo išduotas vieneriems metams, o vėlesniais metais kasmet keičiamas. 2016 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. birželio 24 d., tačiau skundžiamu sprendimu šis leidimas buvo panaikintas, nes Bendrovė nebeatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų sąlygų, nes joje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Pareiškėja paaiškino, kad iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Šviesoraštis“ vadybininku dirbo O. D. (O. D.), tačiau su šiuo darbuotoju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta paties darbuotojo prašymu. Su A. R. sudaryta darbo sutartis 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutraukta taip pat pačiam darbuotojui prašant. Pareiškėja, būdama UAB „Šviesoraštis“ direktore ir akcininke, neturėjo galimybių daryti įtaką, kad minėti darbuotojai pasiliktų ir toliau dirbtų Bendrovėje, tačiau, būdama atsakinga už sklandų Bendrovės funkcionavimą, ėmėsi naujų darbuotojų paieškos. Nors darbuotojų paieškos užtruko, vietoje atleistų darbuotojų buvo priimti nauji darbuotojai. 2017 m. spalio 6 d. pareiškėja sudarė darbo sutartį su J. C., o 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis su D. R., taigi Bendrovėje ir toliau dirba 6 darbuotojai, iš kurių 3 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl pareiškėja atitinka visus UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėja pabrėžė, jog niekada nenaikino ir neplanavo naikinti Bendrovėje įsteigtų darbo vietų, o darbuotojų kaita yra natūralus reiškinys kiekvienoje įmonėje. Įvertinant leidimo gyventi išdavimo / keitimo procedūras, jų trukmę, laikinas darbuotojų netekimas nelaikytinas aplinkybių, lemiančių šio leidimo išdavimo pagrindą, pasikeitimu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas padarė klaidingą išvadą, kad UAB „Šviesoraštis“ panaikino dvi darbo vietas, atsakovas be pagrindo nesusisiekė su pareiškėja ir neišsiaiškino tikrosios padėties.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo minėtomis VAĮ nuostatomis, nesivadovavo minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, nesigilino į aplinkybes, dėl kurių buvo užfiksuotas pažeidimas, nesiaiškino ar „Sodros“ duomenys teisingi, ginčijamą sprendimą priėmė neįspėjęs pareiškėjos, nenustatęs termino pašalinti pažeidimą ir nepasiūlęs kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.

Pareiškėja taip pat pabrėžė, jog leidimas gyventi jai itin svarbus. Lietuvoje ji gyvena jau septynerius metus ir per šį laiką sugebėjo integruotis. Pareiškėja savo ateities nesieja su kita valstybe. Pareiškėjai ginčijamo sprendimo įgyvendinimas reiškia, jog ji turėtų palikti namus, palikti Bendrovę, nutraukti visus socialinius saitus, kurie buvo užmegzti Lietuvoje, ir savo gyvenimą pradėti nuo nulio, nes pareiškėjai nepavyko išsaugoti ryšio su gimtine.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).

Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja yra UAB „Šviesoraštis“ vadovė ir ketina dirbti Bendrovėje direktore, UAB „Šviesoraštis“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus UTPĮ 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, jog vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėja atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „Šviesoraštis“ nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimai laikinai gyventi. Atsakovas pabrėžė, jog UAB „Šviesoraštis“ nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 3 mėnesius, neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Tai pakankamas laiko tarpas pasirūpinti, kad Bendrovė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus. Be to, pareiškėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat, vadovaudamasi UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja UTPĮ, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad teisės aktais neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. Pabrėžė, jog UTPĮ ir kiti poįstatyminiai teisės aktai nesuteikia galimybės taikyti kitas poveikio priemones kaip tik panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas turėjo vadovautis VAĮ nuostatomis, yra nepagrįsti. UTPĮ nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju ( jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu) leidimas gyventi privalo būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas užkerta kelią pareiškėjai gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmeti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1557(01655) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei K. U., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. liepos 19 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Šviesoraštis“ akcininkė bei direktorė (b. l. 20–28).

2016 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams (b. l. 28).

2016 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. birželio 24 d. (b. l. 87).

Migracijos departamentui 2017 m. spalio 3 d. patikrinus UAB „Šviesoraštis“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad Bendrovėje dirba tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Bendrovėje 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai nebedirba nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 85, 86).

2017 m. spalio 4 d., įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (b. l. 5–7).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas iki 2017 m. sausio 1 d., nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Iš Migracijos departamento pateiktų 2017 m. spalio 3 d. „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje dirba tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi darytina išvada, kad Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Teisės aktuose Migracijos departamentui nėra nustatyta pareiga informuoti užsieniečius apie jų ar bendrovių, kurių dalyviai jie yra, neatitikimą UTPĮ reikalavimams, suteikti užsieniečiams terminą pažeidimams pašalinti. Priežastys, dėl kurių Bendrovė neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų nėra svarbios, nes patys užsieniečiai turi imtis priemonių, kad jų gyvenimas Lietuvoje atitiktų teisės aktų reikalavimus, o pasikeikus aplinkybėms – informuoti apie tai Migracijos departamentą.

Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.