Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Ravanda“, uždarosios akcinės bendrovės „Ravanda servisas“, S. B. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1424-343/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ravanda“, uždarajai akcinei bendrovei „Ravandos servisas“, V. T., S. B., trečiajam asmeniui BUAB „Vectis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 800000 Lt skolą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas CK 1.5, 6.1, 6.6, 6.37, 6.38, 6.81, 6.210, 6.567 str., pagrindu ir nurodė, kad trečiasis asmuo nevykdo 2006 m. gruodžio 29 d. kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai, pasirašydami 2006 m. gruodžio 29 d. laidavimo sutartis. Per ieškovo nustatytą terminą prievolės nebuvo įvykdytos, todėl ieškovas įgijo pagrindą reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojai. Nors bendra įsiskolinimo suma sudaro 7763968,50 Lt, ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų turimą turtą ir galimybes išieškoti skolą, iš atsakovų reikalauja priteisti tik dalį skolos - 800000 Lt.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir pripažindami, jog trečiasis asmuo neįvykdė ieškovui prievolės, už kurios įvykdymą laidavo atsakovai, kartu nurodė, kad trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, apimantis visą trečiojo asmens įsiskolinimo ieškovui sumą. Ši aplinkybė reiškia, jog ieškovas jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, įgyvendinęs savo teisę kreiptis į teismą, o kartu ir praradęs reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, kadangi ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę gauti iš trečiojo asmens ir atsakovų kartu sudėjus didesnę sumą, nei ieškovui yra skolingas trečiasis asmuo. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog trečiojo asmens prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, o įkeisto turto vertė viršija bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo sumą, įkeitimu užtikrinti reikalavimai bankroto byloje tenkinami be eilės, todėl nėra jokios grėsmės ieškovo reikalavimų patenkinimui. Be to, atsakovai nurodė, kad ieškovas praleido CK 6.88 str. 1 d. įtvirtintą senaties terminą iš laidavimo kylantiems reikalavimams pareikšti, kadangi trečiojo asmens prievolė buvo terminuota, jos terminas laikomas suėjusiu ieškovui nutraukus kreditavimo sutartį, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. Ieškovas per tris mėnesius nuo šios dienos atsakovams jokių reikalavimų nepareiškė, todėl 2009 m. gruodžio 28 d. suėjo senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų S. B., V. T., UAB „Ravandos servisas“, UAB „Ravanda“ ieškovui AB DnB NORD bankas 800 000 Lt B UAB „Vectis“ įsipareigojimams įvykdyti ir 6% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 01 12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų S. B., V. T., UAB „Ravandos servisas“, UAB „Ravanda“ ieškovui po 3 000 Lt žyminio mokesčio ir valstybei po 9,45 Lt pašto išlaidų. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovų S. B., V. T., UAB „Ravandos servisas“, UAB „Ravanda“ ieškovui AB DnB NORD bankas po 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendime nurodė, kad motyvas, jog praleistas 3 –jų mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, išsamiau nenagrinėjamas, nes atsakovų atstovė pripažino, kad sąlyga, esanti laidavimo sutartyse, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško Skolininko prievolių įvykdymo (laidavimo sutarčių p. 4.2), reiškia, kad ieškinį ieškovas turi teisę pateikti iki visiško prievolės įvykdymo, o atsakovai sutinka, kad prievolė nėra įvykdyta.

Teismas su atsakovų argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovas yra pasitvirtinęs kreditorinį reikalavimą visa apimtimi, t.y. 7763968,50 Lt, reiškia, jog ieškovas jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, įgyvendinęs savo teisę kreiptis į teismą, o kartu ir praradęs reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, kadangi ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę gauti iš trečiojo asmens ir atsakovų kartu sudėjus didesnę sumą, nei ieškovui yra skolingas trečiasis asmuo, nesutiko. Teismas nurodė, kad solidariajai bendraskolių pareigai (tokią pareigą turi bylos atsakovai pagal laidavimo sutartis) ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių (kreditorinio reikalavimo patvirtinimas reiškia, kad klausimas dėl skolos yra išspręstas iš esmės), neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3d.), būtent taip yra padaryta šioje byloje, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę visų bendraskolių atžvilgiu.

Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentą, jog trečiojo asmens prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, o įkeisto turto vertė viršija bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo sumą, įkeitimu užtikrinti reikalavimai bankroto byloje tenkinami be eilės, todėl nėra jokios grėsmės ieškovo reikalavimų patenkinimui. Teismas nurodė, kad ar kreditoriniam reikalavimui patenkinti užteks įkeisto turto, bus galima spręsti tik tą turtą pardavus ir atskaičius jo administravimo išlaidas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad yra pasikeitusios ekonominės sąlygos, todėl esant krizei neprognozuojama tampa aplinkybė, už kokią sumą bus parduotas įkeistas turtas.

Teismas aiškindamas CK 6.76 str. 1 d. nuostatas nurodė, kad ši teisės norma reiškia, kad jeigu asmuo, už kurį buvo laiduojama, neįvykdo visos ar dalies savo prievolės kreditoriui, tai kreditorius turi teisę rinktis, iš kurio asmens, ar iš abiejų asmenų: skolininko ir laiduotojo kartu reikalauti prievolę įvykdyti. Nuostata, kad laiduotojas atsako tik tuomet, kai skolininkas to padaryti nebegali, yra klaidinga, nes įstatymų leidėjas nustatė, kad užtenka aplinkybės, jog prievolė visa ar iš dalies neįvykdyta. Įstatymų leidėjas šios sąlygos nesieja su būtinybe nustatyti skolininko nemokumą, ką nurodo atsakovai. Pagal laidavimo sutarčių p. 2.1.1 atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai Skolininko prievoles ir Bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką Skolininko prievoles Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Nuostatą, kad šalių valia buvo atsakyti tik tuo atveju, jeigu skolininkas nebegalės įvykdyti prievolės pagal Sutartį teismas vertino kaip atsakovų reikalavimą išaiškinti laidavimo sutarčių p. 2.1.1. Tačiau sutartys yra aiškinamos tuomet, kai yra neaiškios. Tuo tarpu į bylą pateiktose Laidavimo Sutartyse yra aiškiai nurodyta sandorių šalių valia, tikslai, vykdymo sąlygos, kurios pilna apimtimi atitinka įstatymo, o būtent CK V skyriaus antro skirsnio, reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo jų aiškinti kitaip. Įvertinęs aukščiau nurodytą, teismas sprendė, kad viena iš laidavimo sutarčių šalių, vengdama vykdyti sutartį, nori pakeisti jos sąlygas, tai teismas vertintino kaip vengimą vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo aiškinti sutartis kitaip, nei nurodyta pačiose sutartyse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-05-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovams UAB „Ravanda“, UAB „Ravanda servisas“, S. B., V. T. atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai yra tik laiduotojai už pagrindinio skolininko BUAB „Vectis“ prievoles, todėl ieškovas pirmiausia turėtų padengti savo skolą iš trečiojo asmens turto.

2. Bankas savo teises realizavo pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Vectis“ bankroto byloje visai skolos sumai.

3. Ieškinio reikalavimai neturėjo būti tenkinami iki nėra išspęstas AB DnB NORD bankas kreditorinio reikalavimo tenkinimo bankroto byloje klausimas, o įkeisto BUAB „Vectis“ turto yra pakankamai banko reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimų yra nepagrįsti, nukreipti tik į siekį išvengti prisiimtų prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymo arba bent jau jų vykdymą atidėti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymo klausimai.

Ieškovas AB DnB NORD bankas pareiškė ieškinį atsakovams UAB ,,Ravanda“, UAB ,,Ravanda servisas“, S. B. ir V. T. kaip BUAB ,,Vectis“ laiduotojams dėl dalies skolos sumos – 800000 Lt priteisimo. Pagrindinis skolininkas BUAB „Vectis“, kurio skola ieškovui sudaro 7763968,50 Lt į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu.

Atsakovams pareikštas reikalavimas laidavimo sutarčių pagrindu (t. 1, b. l. 61-68), pagal kurias jie įsipareigojo atsakyti ieškovui (bankui) ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles bankui (laidavimo sutarčių 2.1.1 p.). Laidavimo sutartyse numatyta, kad laiduotojai prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, skolininko ir laiduotojo atsakomybė solidarioji (laidavimo sutarčių 1.1 p.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negali sutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais.

Apeliantai nurodo, kad laidavimo prievolė yra papildoma, šalutinė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės, kad ieškovui yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas UAB ,,Vectis“ (skolininko) bankroto byloje visai skolos sumai t. y. 7763968,50 Lt, be to prievolė yra užtikrinta įkeitimu, todėl jie turėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu BUAB ,,Vectis“ bankroto byloje ieškovo reikalavimas nebūtų pilnai patenkintas. Priešingu atveju ieškovas praturtėtų 800000 Lt suma.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai ne visiškai teisingai supranta bei aiškina savo prievolę pagal laidavimo sutartį. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1d.). CK 6.810 str. nustatyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Kaip buvo minėta, laidavimo sutartyse yra numatyta solidari laiduotojų atsakomybė. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus interesų apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo ar, kad reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Bankroto byloje ieškovas turi pirmumo teisę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš įkeisto turto, tačiau ši pirmumo teisė neatima ir neapriboja jam teisės pasinaudoti keliais prievolės įvykdymo užtikrinimo būdais, šiuo atveju ir reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojai. Nei įstatymas, nei tarp šalių pasirašytos sutartys bei susitarimai nenumato ieškovui pareigos vykdant skolos išieškojimo procedūras pirmiausia išvaržyti hipoteka apsunkintą turtą, gautas lėšas nukreipti skolos dengimui ir tik po to pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis -šiuo atveju laidavimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius, pareiškęs reikalavimą vienam skolininkui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį reikalavimą ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas reikalavimas, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalinta ar, kad kreditorius pirma pareikštų reikalavimą kitam (kitiems) bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovais šioje byloje yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams kaip laiduotojams (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

CPK 93 str., 98 str. pagrindu iš atsakovų priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų S. B., V. T., UAB ,,Ravanda“ ir UAB ,,Ravandos servisas“ po 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.