- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2-9514-613/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05634-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „Danės būstas“
- Advokatai
- Julija Rudokaitė
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Julijai Rudokaitei, atsakovės atstovams Mariui Šiauliui, Alvinijai Venckuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Danės būstas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 5057,44 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UADB „Seesam Lietuva" ir A. J. buvo sudarę Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė MAZDA 5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). UADB „Seesam Lietuva" buvo pranešta, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu - 2010 m. rugpjūčio 3 d., minėtas automobilis buvo apgadintas, kai nuo namo Liepų g. 21, Klaipėdoje, viršutinio karnizo ant automobilio nukrito dalis karnizo apdailos. UADB „Seesam Lietuva" atlygino žalą ir 5057,44 Lt draudimo išmoką, skirtą automobilio remonto išlaidoms atlyginti, draudėjo prašymu išmokėjo remonto darbus atlikusiai įmonei „Inchcape Motors", ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį. ADB „Seesam Lietuva" prijungus prie Seesam Insurance AS, ADB „Seesam Lietuva" materialiąsias subjektines teises perėmė Seesam Insurance AS, kurios vardu ir interesais Lietuvoje veikia Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, draudikui Seesam Insurance AS kaip trečiajam asmeniui išmokėjus draudimo išmoką, t.y. įvykdžius prievolę už atsakovą, atsirado atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovą. Žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju tai yra atsakovė, kuriai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ADl-613 buvo pavesta naudoti ir prižiūrėti (eksploatuoti) namo Liepų g. Nr. 21, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektus. Tokiu būdu atsakovė tapo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Atsakovė nesilaikė pareigos užtikrinti tokio pastato eksploatavimo būdo, kad jis nekeltų žalos – neužtikrino, kad jos prižiūrimas bendrojo naudojimo objektas – viršutinis karnizas, neturėtų trūkumų, ko pasekoje buvo apgadintas turtas. 2012-12-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol žalos neatlygino, į pretenziją nereagavo (b. l. 21-25).
Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Danės būstas" Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005-04-14 įsakymo Nr. AD1-613 pagrindu yra paskirta gyvenamojo namo adresu Liepų g. 21, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Paaiškino, kad ieškovė šioje byloje turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę. Pažymėjo, jog ieškovė pateikė UAB „Inchcape motors" atstovybės„Klaipėdos Vista” 2010-08-11 sudarytą automobilio remonto sąmatą Nr. SPP004795, tačiau nepagrindė samatoje esančių darbų būtinumo, dalis sąmatoje esančių pozicijų sumų yra nepagrįstai padidintos, nepateiktas atliktų darbų aktas, patvirtinantis konkrečias atliktų darbų apimtis. Nustatant žalos dydį, nepagrįstai netaikytas automobilio detalių nusidėvėjimo koeficientas. Ieškovė, siekdama pagrįsti patirtos žalos dydį pateikė 2010-10-07 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. VB1002004, kuriuo ieškovė galimai apmokėjo UAB „Inchcape motors" 7564,06 Lt sumą. Nurodė, kad kaip matyti iš pateikto mokėjimo nurodymo už tris įvykius, t.y. (1) įvykį, kuriuo buvo apdraustas galimai apgadintas turtas draudimo polisu Nr. 270 0055976, s/f KLVD020469, (2) įvykį, kuriuo buvo apdraustas turtas draudimo polisu Nr. 270 0066660, žalos bylos Nr. 10/270-4544, s/f KLVD020469, 2010-10-06 išmokos potvarkis, bei (3) įvykį, kuriuo buvo apdraustas turtas draudimo polisu Nr. 270 0066660, žalos bylos Nr. 10/270-4544, s/f KLVD020469, 2010-10-07 išmokos potvarkis. I š į bylą pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų matyti, kad iš trijų įvykių tik vienas, t.y. įvykis, kurio žalos bylos Nr. 10/270-4544, gali būti susijęs su ieškovės ieškinyje nurodomu įvykiu, kai neva nuo Liepų g. 21, Klaipėdoje, namo nukritęs tinkas apgadino automobilį Mazda 5, v/n (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad apmokėjimai už visus tris įvykius buvo vykdomi pagal tą pačią UAB „Inchcape motors" išrašytą sąskaitą. Minėtame mokėjimo nurodyme neiškirta kiek už kiekvieną įvykį yra apmokama. Atsakovė tinkamai įvykdė bendrojo naudojimo
objektų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigas. Pažymėjo, kad sprendimas dėl pastato adresu Liepų g.
pasitvirtinus aplinkybei, jog žala buvo padaryta dėl nuo Liepų g. 21, Klaipėdoje, nukritusio tinko,
neabejotinai ji būtų sąlygota nukentėjusio automobilio savininko, kaip patalpų, adresu Liepų g.
44, Klaipėda, valdytojo, bei kitų namo bendraturčių veiksmų (neveikimo). Atsakovė nuolat rūpinosi pastato bendro naudojimo objektų, įskaitant ir pastato fasadą priežiūra, bet kokius užfiksuotus pastato defektus ar galimas, su bendrojo naudojimo objektais susijusias, grėsmes nedelsiant pašalindavo ir jokios trečiųjų asmenų turtui ir sveikatai grėsmę keliančios bendrojo naudojimo objektų būklės paprasčiausiai nebuvo, todėl darytina išvada, kad žalos atsiradimo nesąlygojo minėto pastato bendrojo naudojimo objektų būklė. Pažymėtina, kad į atsakovę nei apgadinto automobilio savininkas, nei pati ieškovė iš karto po įvykio nesikreipė ir atsakovei apie įvykį nepranešė, nebendradarbiavo su atsakove sprendžiant žalos sureguliavimo klausimus ir į atsakovę su pretenzijomis kreipėsi tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įvykio. Taip pat negali būti pripažinta, kad atsakovė netinkamai vykdė pastato Liepų g. 21, Klaipėda, priežiūrą ir tuo aspektu, kad pasitvirtinus aplinkybėms, jog automobiliui buvo padaryta žala dėl minėto pastato fasado defektų, šie defektai iš esmės galėjo atsirasti tik esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms - 2010-08-03 Klaipėdos mieste vos per kelias valandas iškrito daugiau nei 50 mm kritulių, liūtis vartė medžius, gadino automobilius, pastatus, tame tarpe galimai ir Liepų g. 21, Klaipėdoje. Tokios liūties atsakovė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, liūties metu dėl ekstremalaus reiškinio keliamo pavojaus negalėjo šalinti jos metu galėjusių atsirasti pastato defektų ir tokios prievolės nebuvo prisiėmusi sutartimis ar įgijusi teisės aktų pagrindu, todėl atsakovė negali atsakyti už nenugalimos jėgos sukeltą žalą. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taigi negali egzistuoti ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vis dėlto, netgi darant prielaidą, jog esant kitoms bylos aplinkybėms būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, visų aukščiau išvardintų motyvų pagrindu būtų galima tik konstatuoti, jog tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, kas nulemtų tai, jog iš atsakovės reikalaujamos priteisti žalos dydis turėtų būti diferencijuojamas individualizuojat atsakovės ir namo patalpų savininkų veiksmus, bei įvertinant force majeure aplinkybių įtaką. Be to draudžiamųjų įvykių metu ne tik nukentėjusieji asmenys, bet ir atsakovė buvo ieškovės klientė. UAB „ICOR" ir ieškovė 2009-12-15 pasirašė Generalinę sutartį Nr. RG 2009.12.15 (toliau - Generalinė sutartis) dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, kuria buvo apdrausta ir atsakovės civilinė atsakomybė. Šios sutarties įsigaliojimo faktą patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas 230 0001434/2009. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikiamo draudimo draudimo apsauga įsigaliojo 2009-12-23 ir baigėsi 2010-12-23, taigi ieškovės nurodomas įvykis įvyko draudiminės apsaugos laikotarpiu ir būtent pačiai ieškovei, įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, kiltų pareiga atlyginti tokią žalą. Sutinkamai su Generalinės sutarties pagrindu sudarytu draudimo polisu Nr. 0001434/2009, besąlyginės išskaitos (frančizės) dydis yra 3000,00 Lt, todėl suma, kurios ieškovė galėtų reikalauti priteisti iš atsakovės, įrodžiusi visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, negali būti didesnė kaip 3000,00 Lt ( b. l. 67-69).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju be kaltės atsako už bet kokią žalą, padarytą dėl netinkamos ginčo namo viršutinio karnizo būklės, nes atsakomybei pagal LR CK 6. 266 str. atsirasti užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Tai įvertinus, atsakovės teiginiai, kad ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas yra nepagrįsti. Ieškovei padarytos žalos dydį patvirtina: 1) į bylą pateiktos ginčo automobilio apgadinimų nuotraukos, kuriose matyti automobilio kėbulo, apdailos detalių ir stiklų apgadinimai, 2) remontą atlikusios UAB „Inchcape Motors" remonto sąmata, 3) ir už atliktus remonto darbus šios bendrovės išrašyta PVM sąskaita - faktūra. atsižvelgiant į ginčo automobilio apgadinimus, nustatytus apžiūros autoservise metu ir naudojantis AUDATEX sistema parengtas ginčo automobilio vertinimas, laikomas objektyviu, o jo pagrindu atlikti darbai ir išrašyta sąskaita - faktūra pagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ieškovės prašomos atlyginti žalos dydžiu ir pagrįstumu, išsakė tik subjektyvias prielaidas, ekspertizės skirti neprašė, taigi neįrodytas atsakovės atsikirtimas, kad atlikti darbai nebuvo būtini, dalis sąmatoje esančių pozicijų yra nepagrįstai padidintos, be to negalima įvertinti atliktų darbų apimčių. Ieškovė ginčo automobiliui pagrįstai neskaičiavo nusidėvėjimo. Kaip matyti iš remonto sąmatos ir PVM sąskaitos - faktūros, ginčo automobilio kėbulo dalys buvo dažomos. Dažymo darbams nusidėvėjimo koeficientas netaikomas. Taip pat buvo pakeistas dešinės pusės šoninis stiklas ir galinis dešinės pusės stiklas. Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 59.2 p. galiniai ir šoniniai stiklai patenka į dalių kategoriją, kuriuos nedaug paveikia natūralus nusidėvėjimas. Įvertinus tai, kad iki įvykio ginčo automobilis buvo naudojamas tik dvejus metus, akivaizdu, kad keičiamiems stiklams nebuvo pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo galimybės viso ginčo namo valdyti kaip savo, o reikiamus sprendimus priimdavo namo savininkai. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės ir nebuvo reikalaujama valdyti viso ginčo namo, kaip savo, ji tik turėjo vykdyti teisės aktais jai nustatytas pareigas - užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo objektai atitiktų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus. Iš atsakovės pateikto ginčo namo techninės priežiūros žurnalo matyti, kad ši atsakovės pareiga nebuvo vykdoma- atsakovei ilgą laiką buvo žinoma apie egzistuojančius viršutinio apdailos karnizo trūkumus, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiam trūkumui pašalinti. Be to, naujausia bendrosios kompetencijos teismų praktika formuojama ta linkme, kad jau vien tam tikrų defektų egzistavimas bendrosios nuosavybės objekte rodo buvus netinkamą bendrosios nuosavybės administravimą, t. y. neteisėtus administratoriaus veiksmus. Nepagrįstos ir atsiliepime išdėstytos prielaidos apie ginčo namo savininkų pasyvumą. Namo savininkų veiksniai neturėjo įtakos žalai atsirasti, todėl nėra pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės, taip pat visiškai ar iš dalies nuo jos atleisti. Atsakovė turėjo imtis veiksmų ginčo namo viršutiniam karnizui sutvarkyti, kad jis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai, net ir nesant bendraturčių sutikimo. Nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ir todėl, kad žalos kilo veikiant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Byloje nėra įrodymų, kad, kaip teigia atsakovė, ginčo įvykio dieną iškrito daugiau nei 50 mm kritulių. Be to, net jei tokie įrodymai byloje ir būtų pateikti, iškritęs kritulių kiekis niekaip nesusijęs su tuo, kad nuo ginčo namo atskilo viršutinio karnizo apdailos dalis. Smarkus lietus galbūt galėtų būti reikšmingas sprendžiant užliejimų ar kitų draudžiamųjų įvykių klausimus, tačiau ne ginčo automobilio apgadinimo klausimą. Atsakovė teigia, kad ieškovei įrodžius visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei negalėtų būti priteistina daugiau nei 3000 Lt. Tokia atsiliepime suformuluota pozicija nepagrįsta. Draudimo sutartis yra fiduciarinio pobūdžio. Tai reiškia, kad jos šalis sieja pasitikėjimo santykiai, todėl draudėjas draudikui turi atskleisti visas reikšmingas aplinkybes sutarčiai sudaryti ir tinkamai vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove. Tendencingas atsakovės elgesys, susijęs su ginčo įvykiu - ieškovės kreipimųsi, pretenzijų ignoravimas, visiškas nebendradarbiavimas, ieškovei leido spręsti, kad atsakovė nesinaudos teise gauti draudimo išmoką. Įvertinus ir tai, kad ieškovė iki šios dienos nėra gavusi atsakovės pranešimo apie ginčo įvykį, kuris yra būtinas, kad draudikas pradėtų draudžiamojo įvykio administravimo procedūrą, o draudimo sutartimi suteikiama apsauga nustojo galioti 2013 m. rugpjūčio 3 d., ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad žalos dydis yra nepagrįstas – byloje nėra darbų akto, tik lokalinė sąmata, kurioje neįvardinti atlikti darbai. Atsakovė vykdo techniniame reglamente numatytas administratoriaus pareigas. Pastebėtus defektus sutvarko iš karto, tačiau šiuo atveju, tam, kad atlikti viso namo remontą, reikalingas gyventojų sutikimas. Jei būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, prašė žalos dydį mažinti iki 3000,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad 2010-06-21 A. J. ir draudėjas UADB „Seesam Lietuva“ sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 270 0066660/2010), kuria apdraudė automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal draudimo polisą draudimo apsauga galiojo nuo 2010-07-01 00.00 val. iki 2011-07-01 00.00 val. 2010-08-03 nuo Liepų g. 21, Klaipėdoje, namo viršutinio karnizo nukrito dalis karnizo apdailos ir apgadino A. J. (A. J.) priklausantį automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 30). ADB „Seesam Lietuva" prijungus prie Seesam Insurance AS, nuo 2011-11-30 įregistravimo Apskričių teismų registro centrinės duomenų bazėje, ADB „Seesam Lietuva" materialiąsias subjektines teises perėmė Seesam Insurance AS, kurios vardu ir interesais Lietuvoje veikia Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. 2010-08-03 įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą A. J. prašymu 5057,44 Lt draudimo išmoka buvo išmokėta automobilio Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą atlikusiai bendrovei UAB „Inchcape Motors“ (b. l. 39, 40, 41).
Dėl žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovės neveikimo nukritusi karnizo apdailos dalis.
Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Pagal nuostatų 4 p. administratoriaus pagrindinis uždavinys- įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 10.2., 10.5. p. numatyti vieni iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus bei siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą.
Minėtas administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina, kad atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus bei namui priskirtą žemės sklypą. Viršutinis namo karnizas, kaip viena iš namo konstrukcijų, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
Byloje konstatuota, kad ieškovė (buv. UAB “Marių valdos”) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005-04-14 įsakymo Nr. AD1-613 pagrindu yra paskirta gyvenamojo namo adresu Liepų g. 21, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą ji būtų pavedusi atlikti kitam asmeniui. Atsakovės argumentas, kad minėta situacija susiklostė dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų pasyvumo, 2010-05-31 nesusirinkus į susirinkimą, kur buvo keliamas klausimas dėl pastato bendro naudojimo objektų, įskaitant ir tinką, remontą, laikytinas nepagrįstu. Iš įrašų Gyvenamojo namo Liepų g. 21 techninės priežiūros žurnale matyti, kad jau 2003-08-08 buvo pastebėti defektai, tarp jų ir karnizų įtrūkimai, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų minėtiems defektams pašalinti (b. l. 125). Pagal LR CK 4. 83 str. 4 d. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų viršutiniam karnizui sutvarkyti, kad jis nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, kaip tai numatyta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, net ir nesant butų savininkų sutikimui. Taip pat atkeiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nuo 2003-08-08 iki įvykio dienos turėjo galimybę suorganizuoti ne vieną buto savininkų susirinkimą, kur galėjo išsiaiškinti rūpimus klausimus ir priimti sprendimą dėl bendro naudojimo objektų remonto. Atsakovės veiksmai (neveikimas) liudija, kad ji, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Tokiu būdu atsakovei nepašalinus pastato defekto, t.y. netinkamai prižiūrint namo pagrindines konstrukcijas, ir nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, ji atsako už žalą, atsiradusią nuo namo viršutinio karnizo nukritus karnizo apdailai.
Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 5057,44 Lt draudimo išmoka. Atsakovės argumentai, kad atlikti remonto darbai buvo nebūtini, dalis sąmatoje esančių pozicijų yra nepagrįstai padidintos ir neįmanoma nustatyti konkrečių atliktų darbų apimtis, laikytini nepagrįstais. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Inchcape Motors“ pateikta remonto darbų sąmata, parengta naudojantis AUDATEX sistema, kur yra nurodyti visi sugadinimai (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/ 2000-04-14 Nr. 101, 4 p.; b. l. 33-36). Draudimo išmokos dydį taip pat patvirtina automobilio apgadinimų nuotraukos, kuriose matyti automobilio kėbulo, apdailos detalių, stiklų apgadinimai, už atliktus remonto darbus UAB „Inchcape Motors“ išrašyta sąskaita-faktūra, patvirtinančia, kad remonto darbai buvo atlikti (b. l. 37, 59-63). Kaip matyti iš užfiksuotų transporto priemonės sugadinimų fotonuotraukose ir remonto sąmatos, atlikti darbai, už kuriuos buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais. Atsakovė savo teiginių neįrodė leistinomis priemonėmis, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais ir teismas neturi pagrindo abejoti draudimo išmokos dydžio teisingumu (CPK 12 str., 178 str.).
Atsakovė nurodė, kad nustatant žalos dydį, nepagrįstai buvo netaikytas automobilio detalių nusidėvėjimo koeficientas. Vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/ 2000-04-14 Nr. 101 59. 2 p., automobilio dalims, kurias nedaug paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis arba kurioms šį nusidėvėjimą ar poveikį nustatyti sudėtinga, priskirtini galiniai ir šoniniai stiklai. Nusidėvėjimo koeficientas dažymo darbams, kurie buvo atlikti, netaikomas. Todėl atsakovės argumentas dėl nepagrįstai netaikyto automobilio detalių nusidėvėjimo koeficiento, laikytinas nepagrįstu.
Tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir ieškovei padarytos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – ji, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti, nebuvo pakankami atidi ir rūpestinga, netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl tokio atsakovės neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju viršutinio karnizo apdailos dalies nukritimą pripažinti nenugalima jėga, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes tinkamai ir laiku (nuo 2003 m.) neatlikus karnizų defektų sutvarkymo, atsakovė galėjo ir privalėjo numatyti galimas kilusias pasekmes, todėl atsakovės argumentas, kad automobiliui žala buvo padaryta tik esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, jos atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta (CK 6.212 str., 6.253 str.). Tokiu būdu ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovę. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį.
Dėl atsakovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pagal Seesam Insurance AS bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 5 p., minėtu draudimu atlyginami turtiniai nuostoliai dėl fizinės žalos materialiam turtui, kurią draudimo galiojimo teritorijoje tretiesiems asmenims sukėlė apdrausta Draudėjo veikla arba draudimo sutartyje įvardintas produktas, priklausomai nuo to, kas yra apdrausta, jei žala turtui padaroma ir atskleidžiama draudimo terminu; Draudėjas pagal draudimo teritorijoje galiojančius įstatymus pripažįstamas atsakingu už padarytą žalą.
Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (LR CK 6. 1012 str. 1 d.). Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (LR CK 6. 1012 str.2 d.).
Tarp ieškovės ir atsakovės 2009-12-22 buvo pasirašyta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis (draudimo polisas Nr. 230 0001434/2009). 2009-12-22 Draudimo polise nurodytas draudimo periodas nuo 2009-12-23 00.00 val. iki 2010-12-23 00.00 val., taip pat numatytas 3000,00 Lt besąlyginės išskaitos (frančizės) dydis (b. l. 74). 2010-08-03 įvykis buvo pripažintas draudiminiu.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo, nepranešė apie ginčo įvykį, kas yra būtina, kad draudikas pradėtų draudžiamojo įvykio administravimo procedūrą, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei draudimo išmokos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad automobilio MAZDA 5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas A. J. pranešė ieškovei, pas kurią buvo apsidraudęs transporto priemonę, apie 2010-08-03 įvykusį įvykį. Darytina išvada, atsakovė apie draudiminį įvykį ir jo aplinkybes sužinojo laiku ir turėjo visas galimybes dalyvauti įvykio tyrime, bei nustatant įvykio kilimo priežastis, todėl ieškovės paminėtos aplinkybės neatleidžia ieškovės nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką UAB „Danės būstas“.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad pagal draudimo sąlygas draudiminiam įvykiui yra nustatyta 3000,00 Lt franšizė, iš atsakovės ieškovei priteistinas 3000,00 Lt žalos atlyginimas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei netesybas –procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovo atstovė prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 152,00 Lt (b. l. 5), kelionės išlaidas – 536,10 Lt (b. l. 107-111, 163), 1900,00 Lt už teisines paslaugas (b. l. 86, 87, 88, 89, 90, 90a), viso – 2588,10 Lt.
Šioje byloje patenkinti 59 procentai ieškovės reikalavimų. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 89,68 Lt žyminio mokesčio, 316,30 Lt kelionės išlaidų ir 1121,00 Lt už teisines paslaugas, viso 1526,98 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt 00 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3000,00 Lt sumos nuo 2013-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1526,98 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis Lt 98 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Danės būstas“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.