- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- T-XX-34-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti nuomos sutartį rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą, prašydamas išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro juridinį faktą apie tarp UAB „Rubikon“ ir UAB „Norfos mažmena“ 2003 m. gegužės 2 d. sudarytą statinių, esančių Varpo g.11, Šiauliuose, nuomos sutartį.
Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.52(6.13-2040/08) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo netenkino. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr.91 minėtą valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo sprendimą paliko galioti.
Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad Civilinio kodekso 6.494 straipsnis numato, jog kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Statinių, esančių Varpo g.11, Šiauliuose, 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis tarp UAB „Rubikon“ ir UAB „Norfos mažmena“ buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl, 2007 m. sausio 15 d. UAB „Hansa lizingas“ įsigijus minėtus statinius iš UAB „Rubikon“, 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis liko galioti ir naujajam statinių savininkui UAB „Hansa lizingas“. Tokiu būdu po 2007 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo UAB „Norfos mažmena“ išliko statinių, esančių Varpo g.11, Šiauliuose, nuomininku, o UAB „Hansa lizingas“ iš UAB „Rubikon“ perėmė visas nuomotojo teises ir pareigas. Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d. tarp UAB „Hansa lizingas“ bei UAB „4 Vėjai ir Ko“ sudaryta lizingo sutartis nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „4 Vėjai ir Ko“ tapo minėtų statinių nuomininku, o UAB „Norfos mažmena“ - subnuomininku. 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties sudarymo metu UAB „Hansa lizingas“ nebuvo statinių, esančių Varpo g.11, Šiauliuose, savininkas ir neturėjo jokių teisių į juos, todėl šios sutarties pagrindu negalėjo atsirasti ir UAB „4 Vėjai ir Ko“ nuomos teisės į statinius. Be to, lizingo sutartis, nepaisant kai kurių panašumų, negali būti prilyginama nekilnojamojo daikto nuomos sutarčiai. Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis galiojo 2007 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, ji nepasibaigė ir 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „Hansa lizingas“ nutraukus 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutartį, sudarytą su UAB „4 Vėjai ir Ko“. 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis galioja ir po 2008 m. lapkričio 6 d. minėtų statinių lizingo sutarties sudarymo tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.52(6.13-2040/08) bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr.91 ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti statinių, esančių Varpo g.11, Šiauliuose, nuomos sutartį, sudarytą 2003 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Rubikon“ ir UAB „Norfos mažmena“.
Pareiškėjas nurodė, kad po to, kai UAB „Hansa lizingas“ 2007 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nupirko statinius, esančius Varpo g.11, Šiauliuose, iš UAB „Rubikon“ ir 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties pagrindu šiuos statinius perdavė naudotis UAB „4 Vėjai ir Ko“, UAB „4 Vėjai ir Ko“ tapo šių statinių nuomininku, o 2003 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Rubikon“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudaryta nuomos sutartis tapo subnuomos sutartimi (tai patvirtina ir aplinkybė, jog UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį pradėjo mokėti bendrovei „4 Vėjai ir Ko“). Tačiau lizingo sutartis, sudaryta 2006 m. spalio 31 d. tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „4 Vėjai ir Ko“, 2008 m. rugsėjo 9 d. buvo nutraukta prieš terminą. Tuo tarpu, pagal Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 2 dalį, nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, nutraukus minėtą lizingo sutartį, nutrūko ir 2003 m. gegužės 2 d. sutartis, kuri buvo sudaryta su UAB „Norfos mažmena“, ir ši 2003 m. gegužės 2 d. sutartis turi būti išregistruota iš nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto registratoriai nepagrįstai nuomos ir lizingo sutartis traktavo kaip visiškai skirtingas sutartis. Pagal Civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalį, 6.568 straipsnį, lizingo sutartimi, kaip ir nuomos sutartimi, daikto savininkas perduoda naudoti daiktą kitam asmeniui. Tiek esant nuomos sutarčiai, tiek esant lizingo sutarčiai, daikto naudotojas (nuomininkas ar lizingo gavėjas) naudojasi jam perduotu daiktu ir už naudojimąsi moka daikto savininkui (nuomotojui ar lizingo davėjui) nustatytą užmokestį. Skirtumas tarp nuomos sutarties ir lizingo sutarties tik tas, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, daikto naudotojas daikto savininku netampa, o lizingo sutarties atveju daikto naudotojas, sumokėję visas įmokas, tampa daikto savininku. Todėl lizingo gavėjas taip pat yra laikytinas daikto nuomininku.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė. Nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, tačiau jis savo skundą grindžia Civilinio kodekso normomis ir kelia klausimą dėl nuomos (subnuomos) santykių modifikavimo bei pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau pareiškėjo reikalavimai grindžiami civilinių sutartinių santykių vertinimu bei civilinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju, tik išsprendęs civilinės teisės normų taikymo klausimus bei teisiškai įvertinęs (kvalifikavęs) pareiškėjo nurodomus civilinius sutartinius santykius, susijusius su atitinkamomis pirkimo - pardavimo, lizingo, nuomos sutartimis, įvertinęs pareiškėjo nurodomų sutarčių tarpusavio santykį, teismas galės spręsti klausimą dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje J. T. ir V. J. v. valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas; 2008 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta byloje P. S. v. valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas; 2008 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta byloje J. P. ir A. S. P. v. valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas; 2008 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Girga“ v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje V. D. v. valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. valstybės įmonė Registrų centras; 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Leovira“ v. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, valstybės įmonė Registrų centras).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti nuomos sutartį perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo