- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- II-236-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01372-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams Nijolei Vaitiekūnaitei ir Juliui Raškauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau –Departamentas) vyriausioji valstybinė inspektorė 2008-05-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATV-7 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 str., nes jis 2008-05-22 vadovavo kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio, tvarkybos darbams neturėdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio išduoto leidimo tvarkomiesiems paveldotvarkos darbams. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 str. 1 d. 3 p. (b. l. 3).
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausioji valstybinė inspektorė, išnagrinėjusi J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-06-03 nutarimu Nr. ATV-7 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasi ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 33 str., 286 str., 287 str., 288 str. jam paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 4).
Šalies argumentai
Skunde teismui (b. l. 2) J. M. prašė Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad 2008-05-22 Bernardinų kiemelyje buvo atliekami ne tvarkybos darbai, o natūriniai tyrimai, kurių atlikimui leidimas buvo išduotas. Mano, kad nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomųjų paveldosaugos darbų (specialiosios) ekspertizės sąraše esantis ekspertas Evaldas Purlys teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atliekant architektūrinius tyrimus yra būtina nuimti tinką ir daryti giluminius zondavus (žiur, teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 91 str. atsakomybė kyla už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų arba baudą pareigūnams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 3 p. (Įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.
Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka bei kad leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Institucija ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad 2007-05-28 Institucijos Vilniaus teritorinis padalinys išdavė leidimą VšĮ „Pranciškonų namai” Bernardinų vienuolyno ansamblio architektūros, konstrukcijų ir skiedinių tyrimams atlikti (b. l. 8). Kaip nurodoma kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo (toliau – Aprašas) 7.2 p., architektūros tyrimas priklauso istorinės-meninės raidos tyrimų grupei, o pagal to paties Aprašo 7.3 p., konstrukcijų ir skiedinių tyrimas – inžinerinių-techninių tyrimų grupei. Aprašo 8.1 p. nustatyta, kad istorinės, meninės raidos ir inžineriniai tyrimai, atliekami taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.), priskiriami neardomiesiems tyrimams, tačiau, pagal to paties Aprašo 8.2 p. inžineriniai-techniniai tyrimai, kurių metu šurfais, perkasomis, gręžiniais, zondažais, atidengimais, mėginiais ir kitokiais būdais ardoma fizinė medžiaga, priskiriami ardomiesiems tyrimams.
Tokiu būdu, pagrindinė teismo užduotis išsiaiškinti, ar pagal darbų apimtis, kuriuos atliko J. M. vadovaujama bendrovė, Bernardinų vienuolyno ansamblyje buvo vykdomi tiriamieji darbai, kuriems leidimas buvo išduotas, ar tvarkybos darbai, kuriems vykdyti reikalingas atskiras leidimas.
Teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009m. spalio 30d. nutartį Nr. N-2326/2009, teismo posėdyje apklausė nepriklausomą ekspertą Evaldą Purlį. Ekspertas nurodė, kad objekte abi ginčo pusės padarė tam tikrų klaidų, tačiau galutinėje išvadoje pasisakė, kad buvo atlikti tiriamieji darbai, kuriuos atlikti neišvengiamai turi būti atlikti tam tikri ardymai. Pažymėjo, kad apibrėžti tyrimo apimtis nėra galimybės, nes tai nenumatyta jokiais teisės aktais.
Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.).
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Teismas, įvertinęs atsakovo darbuotojo R. B. 2007-05-28 išduotą leidimą Reg. (duomenys neskelbtini) (b.l.8) „Tyrimų darbams neprieštaraujame“, konstatuoja, kad atsakovui buvo žinoma, kokie tyrimai bus atliekami, nes Prašyme nurodyta: „...architektūros, konstrukcijų ir skiedinių tyrimams...“. Iš eksperto duotos išvados teisme nustatytina, kad tokius tyrimus atliekant, ardymo darbai yra būtini. Tai žinodamas, atsakovas pats turėjo imtis tam tikrų procedūrinių veiksmų atitinkamam leidimui išduoti ar neišduoti. Tokiu būdu, atlikdamas darbus, kurie nurodyti Prašyme ir kuriems leidimas buvo išduotas, J. M. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad J. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91 str., sudėties, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, administracinėn atsakomybėn J. M. patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veiksmuose ATPK 91 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. objektyviosios pusės (ATPK 250 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,
nutarė:
J. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausiosios valstybinės inspektorės 2008-06-03 nutarimą Nr. ATV-7, kuriuo J. M., vadovaujantis ATPK 30, 30², 31, 32, 33, 286, 287, 288 straipsniais, buvo paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio piniginė bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.