- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-161-531/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03116-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- D. A.
- Advokatai
- Darius Japertas
- Kategorijos
- 14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. A. jai priteisti 439 Eur turtinei žalai atlyginti.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. A. jai priteisti 155 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
- 2024 m. sausio 21 d., apie 13.45 val. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagrobė belaides ausines (duomenys neskelbtini), 439 Eur vertės, jas įsidėdamas į rankinę ir išeidamas iš parduotuvės už jas nesusimokėjęs, taip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 439 Eur turtinę žalą;
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. sausio 27 d., apie 14.04 val. iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekių lentynos paėmė akumuliatorinį gręžtuvą (duomenys neskelbtini), 155 Eur vertės, kurį paslėpęs po savo drabužiais išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekę, taip UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 155 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistojo D. A. gynėjas advokatas D. Japertas pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį, pripažįstant D. A. padarius dvi pavienes, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas ir paskirti sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą arba areštą ir jos vykdymą atidėti, arba, pripažinus veiką tęstine, paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, arba, jei būtų nuspręsta, kad teismas parinko tinkamą bausmės rūšį, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Nurodo, kad nuteistasis neginčija veikų padarymo faktų. Jau ikiteisminio tyrimo metu kaltę pilnai pripažino ir nieko nenuslėpdamas papasakojo visas aplinkybes. Tą patvirtino ir teisme. Atkreipia dėmesį, kad D. A. buvo kaltinamas dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymu, tačiau teismas pripažino 2 veikas kaip vieną tęstinę. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus padarytas veikas kaip atskiras, atitinkančias baudžiamojo nusižengimo sudėtis, laikytina, kad be teisėto pagrindo D. A. yra paskirtas laisvės atėmimas, kurio BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija nenumato. Tokiu atveju apylinkės teismas bus padaręs teisės taikymo klaidą.
2.2. Įvertinus D. A. inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo požiūrį ir elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, manytina, kad jam paskirta bausmės rūšis yra aiškiai per griežta ir neproporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus ne tokią griežtą bausmę, taigi yra pagrindas ją švelninti, skiriant laisvės apribojimo bausmę ir paskiriant net intensyvią priežiūrą. Probacijos tarnybos darbuotojams tai sudarytų sąlygas kontroliuoti patį nuteistąjį.
2.3. Jei būtų nuspręsta, kad yra pagrindas D. A. skirti tik laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas galėtų būti atidėtas, laikant, jog bausmės tikslai bus pasiekti tokiu būdu. Pažymi, kad jis yra dar pakankamai jauno amžiaus (nusikalto dar būdamas (duomenys neskelbtini) metų), paskutiniais baudžiamaisiais įsakymais pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, kurie teistumo nesukelia. Bylos nagrinėjimas, paliekant galioti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą, yra pamoka ir atkreips nuteistojo dėmesį į tai, kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, padoriai elgtis ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir privalomai vykdyti paskirtus įpareigojimus (jei jie bus paskirti), nes priešingu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis žino ir tai, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarius bet kokią nusikalstamą veiką, prie naujai paskirtos bausmės bus pridėta ir ši bausmė. Tokiu atveju, siekiant ilgesniam laikui nepapulti į įkalinimo įstaigą, tai gali būti ne tik atgrasymo priemonė nuo tokių pasekmių, bet ir įsipareigojimas ateityje laikytis įstatymų ir keisti savo požiūrį į buvusį gyvenimą. Atsižvelgiant į pagrobto turto vertes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, prieš tai padarytus baudžiamuosius nusižengimus, kurie teistumo nesukelia, yra pagrindas išvadai, kad D. A. resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo.
3. Nuteistasis D. A. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad jis padarė ne tęstinę nusikalstamą veiką, o dvi pavienes nusikalstamas veikas ir skirti jam laisvės apribojimo arba arešto bausmę, arba sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimą iki 4 mėnesių.
3.1. Kelia klausimą dėl prekių kainų neatitikimo. Teigia, kad ausinės tą dieną buvo pigesnės, o suktukas tiek taip pat nekainavo, buvo žymiai pigesnis. Gi buvo vienas, be baterijos, be pakrovėjo. Teigia, kad imdamas į kainą žiūrėjo.
3.2. Nesutinka su teismo sprendimu jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Juk vagystes įvykdė iš skirtingu parduotuvių, skirtingomis dienomis, jos įvykdytos 6 dienų skirtumu.
3.3. Teigia, kad jam buvo skirta per griežta bausmė, prašo ją švelninti. Pripažįsta, kad yra padaręs daug nusikaltimų, vagysčių, bet nėra žmogžudys ar plėšikas. Nebenori gyventi kriminalinio gyvenimo. Turi mylimąją, kuri laukiasi jo vaiko. Nori atlikti visas bausmes ir gyventi normalų gyvenimą, sąžiningai dirbti, rūpintis šeima.
4. Teismo posėdyje gynėjas palaikė tiek savo, tiek nuteistojo D. A. apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniai skundai tenkinami.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl D. A. veiksmų kvalifikavimo
7. Nagrinėjamu atveju, D. A. buvo pareikšti kaltinimai dėl dviejų, BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų, baudžiamųjų nusižengimų padarymo. T.y. dėl 2021 m. sausio 21 d. įvykdytos 439 Eur vertės belaidžių ausinių vagystės iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir 2024 m. sausio 27 d. įvykdytos 155 Eur vertės akumuliatorinio gręžtuvo vagystės iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. D. A. savo kaltės dėl įvykdytų vagysčių neneigė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nusprendė minėtas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. D. A. ir jo gynėjas pateiktais apeliaciniais skundais su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo D. A. įvykdytas vagystes kvalifikuoti kaip pavienes nusikalstamas veikas.
8. Visų pirma, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, pastebėtina, kad D. A. dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nebuvo įspėtas, taigi šis teismo sprendimas jam buvo siurprizinis, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą. Gi, kaip minėta, byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota dėl dviejų, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo. Prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė D. A. pripažinti kaltu būtent dėl jų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. A. advokatas D. Japertas baigiamojoje kalboje prašė jo ginamojo veiksmus pripažinti tęstine nusikalstama veika, kartu teigdamas, kad ginčo dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nėra ir prašydamas D. A. bausmę skirti būtent pagal šio straipsnio sankciją. Taigi, iš jo teiginių, akivaizdu, kad jis nesiekė savo ginamajam pabloginti teisinės padėties, nenumatė, kad jo įvykdytos vagystės gali būti kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Todėl teismo veiksmai, remiantis tik gynėjo išsakyta mintimi apie tęstinę nusikalstamą veiką, perkvalifikuojant D. A. veiksmus kaip vieną tęstinį nusikaltimą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, buvo netinkami, neatitiko BPK 256 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju teismas, matydamas galimybę, D. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, privalėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir jam bei jo gynėjui apie tai pranešti, sudarant galimybes pasiruošti gynybai.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas kvalifikuoti D. A. inkriminuotas vagystes kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tokiu būdu priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
10. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose. Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2024; 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).
11. Pirmosios instancijos teismas, sprendimą D. A. 2024 m. sausio 21 d. ir 2024 m. sausio 27 d. įvykdytas vagystes pripažinti viena tęstine nusikalstama veika, priėmė nustatęs, kad D. A. į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, o vėliau parduoti vogtas prekes ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui, vogė paklausias ir lengvai realizuojamas prekes, iš anksto žinojo, kad jas, už ženkliai mažesnę nei parduotuvės kainą, lengvai parduos, jo veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas patvirtina jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti, t. y. pragyvenimui užsidirbti iš vagysčių. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į 2024 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų D. A. atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), į 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, į du jo baustumus administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, taip pat į tai, kad 2015 m., 2019 m., 2020 m. D. A. ne kartą buvo teistas už įvairias vagystes, ir konstatavo, kad vagystės iš parduotuvių yra nuolatinis D. A. pragyvenimo šaltinis ir jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti. Taigi, D. A. įvykdydamas vagystes 2024 m. sausio 21 d. ir 2024 m. sausio 27 d., turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos tol, kol bus sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
12. D. A. tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, aiškino, kad abi vagystes įvykdė spontaniškai, neturėdamas iš anksto sugalvoto plano vogti. Teisėjų kolegija neturi priežasčių abejoti šiais jo teiginiais, kadangi byloje surinkti duomenys nėra pakankami spręsti apie jo veiksmų tęstinumą. Nagrinėjamu atveju D. A. padarytų vagysčių skaičius (2 vagystės) yra pernelyg mažas konstatuoti jo veiksmų sistemingumą, tyčios vieningumą. Vien tai, kad jas skiria sąlyginai nedidelis laiko tarpas (6 dienos), jos įvykdytos tame pačiame mieste ((duomenys neskelbtini)), o pavogti paklausūs daiktai, kurie buvo parduoti žymiai mažesnėmis kainomis, nei jų tikroji vertė, pačiam D. A. radus pirkėjus, nereiškia, kad abi vagystes siejo bendras sumanymas ir jos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, kad D. A. gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), taigi, negalima daryti išvados, jog antrąjį kartą, 2024 m. sausio 27 d., vykdamas į (duomenys neskelbtini), jis jau buvo numatęs įvykdyti vagystę iš kurios nors iš čia esančių parduotuvių. Jis akivaizdžiai tai darė spontaniškai, pasitaikius galimybei, ko pats ir neneigė.
13. Taip pat, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. A. veiksmus siejančios vieningos tyčios, nepagrįstai rėmėsi ankstesniais jo teistumais bei baustumais administracine tvarka už kitas jo įvykdytas vagystes. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens veiksmų tęstinumo, turėtų būti vertinamos aplinkybės, nustatytos būtent toje konkrečioje byloje, o ne prieš tai nagrinėtose, nors jose asmuo ir buvo teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą.
14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl D. A. pavogtų daiktų kainų, kadangi jos yra įrodytos byloje surinktais įrodymais. Tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pavogtos belaidės ausinės (duomenys neskelbtini), kainavo 439 Eur, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinis transporto važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 23 b.l.), o iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pavogtas akumuliatorinis gręžtuvas (duomenys neskelbtini) 155 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos aprašas (1 t., 84 b.l.).
15. Esant šioms aplinkybėms, D. A. 2024 m. sausio 21 d. ir 2024 m. sausio 27 d. įvykdytos vagystės, perkvalifikuojamos į du pavienius baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės
16. Perkvalifikavus D. A. nusikalstamas veikas iš tęstinės į pavienes, yra reikalinga iš naujo jam paskirti bausmes. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
17. Nagrinėjamu atveju D. A. padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei viena sunkinanti – veikas padarė būdamas recidyvistu. Vertinant D. A. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra eilę kartų teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Taigi yra linkęs piktybiškai nesilaikyti įstatymų reikalavimų, juos pažeidinėti. Skiriamos bausmės jam teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. D. A. niekur nedirba, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytus, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus, baudžiamuosius nusižengimus įmanoma pasiekti D. A. paskyrus tik arešto bausmes, nustatant maksimalius jų dydžius – 45 paras. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrinamos visiško sudėjimo būdu, nuteistajam paskiriant 90 parų arešto bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina 1/3, ir D. A. skirtina galutinė bausmė – 60 parų areštas.
19. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju D. A. atidėti arešto bausmės vykdymo nėra pagrindo, nes jis ja nuteisiamas nebe pirmą kartą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam skirta 50 parų arešto bausmė).
Dėl proceso išlaidų
20. 2024 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kurios matyti, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą D. A. teikė advokatas D. Japertas ir jo gynybos išlaidos sudaro 62,50 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., 107-108 b. l.). Šis prašymas atmetamas. D. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. A. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį:
D. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į dvi pavienes nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį.
Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) padarymą D. A. skirti 45 parų arešto bausmę.
Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo (vagystė iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)‘) padarymą skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir D. A. paskirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi D. A. skirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir jam paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš D. A. nepriteisti.