Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-06-18 · Administracinė byla Nr. eI3-32-283/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
eI3-32-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00157-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“, akcinei bendrovei Šiaulių bankas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-32-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00157-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui E. J.,

atsakovui A. B. ir jo atstovui A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo atsakovui A. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“ ir akcinei bendrovei Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas, ir A. B.) nuosavybės teise valdomą 0,3183 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,3183 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 5 347 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. B. nuosavybės teise valdomą 1,3276 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2016 m. gruodžio 30 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pakeistą 2018 m. liepos 24 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 1,3276 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 18 985 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, išnagrinėję Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 0,3183 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; be to, patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 1,3276 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2016 m. gruodžio 30 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir pakeistą 2018 m. liepos 24 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir leido šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2018 m. balandžio 30 d. buvo parengtos Rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41; Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nurodytos atlyginimo sumos, skirtos A. B., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. vasario 21 d. priėmė aktą Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir 2019 m. balandžio 12 d. aktą Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“; žemės sklypų savininkas A. B. buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir turinį.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka nebuvo skundžiama.

Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų nustatyti atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus A. B. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus.

Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teises valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiškime išdėstė Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra kitos paskirties, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, šiems žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Susisiekimo ministerija paaiškino, kad Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nurodytos žemės sklypų rinkos vertės, t. y. 5 347 Eur ir 18 985 Eur, nustatytos, taikant lyginamąjį metodą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Kadangi visų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, jos laikomos vieninteliu įrodymu, kuriuo remiantis, nustatomas atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus A. B. žemės sklypus.

Atsiliepimas

A. B. 2019 m. liepos 16 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su UAB „Inreal“ apskaičiuotomis iš jo paimamų žemės sklypų rinkos vertėmis, tačiau kaip nepagrįstus vertino Susisiekimo ministerijos teiginius, kad jis nepatyrė kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams (atsiliepimo 8 punktas). Atsakovas vertino, kad tokie nuostoliai kyla iš to, kad nebus galima įgyvendinti patvirtintų detaliųjų planų sprendinių, pagal kuriuos, buvęs 1,6744 ha žemės sklypas buvo suplanuotas degalinės statybai, o 4,6526 ha sklype buvo numatyta komercinių objektų statyba. A. B. teigimu, detaliųjų planų keitimas kainuotų 12 705 Eur (atsiliepimo 20, 22-23 punktai). Be to, atsakovas teigė, kad jis patirs ir kitų nuostolių, kuriais vertino turėtas išlaidas žemės mokesčio mokėjimui, išlaidas už detaliųjų planų rengimą bei nuostolius, kuriuos patirs dėl likusių nuosavybėje žemės sklypų patrauklumo nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjimo (atsiliepimo 24 punktas).

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „LTG Infra“ ir AB Šiaulių bankui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ABTĮ nustatyta tvarka. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimais prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dydžių nustatymo.

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime išdėstė Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir vertino, kad Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nustatyti atlyginimo dydžiai už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

AB „LTG Infra“ atsiliepime, remdamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsniu, nurodė, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Atkreipė dėmesį, kad Žemės paėmimo įstatymas nustato nebaigtinį savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą: atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. AB „LTG Infra“ pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose nustatytos paimamų šių žemės sklypų vertės. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o kai nepakanka įrodymų nurodytai pozicijai patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. AB „LTG Infra“, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, teigė, kad be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Daugiau įrodymų dėl atsakovo patiriamų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, iki šiol projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikta. AB „LTG Infra“ pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, jog prieš padalijimą žemės sklypai buvo priskirti komercinės paskirties objektų teritorijoms, tačiau Turto apžiūros aktuose nurodyta, kad vertinami visuomenės poreikiams žemės sklypai neužstatyti, naudojami žemės ūkio veiklai. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, pagal esamus duomenis, visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas.

AB Šiaulių bankas atsiliepimu prašė Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Susiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinami iš dalies.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų – ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šioje dalyje yra nurodyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Sprendžiant dėl žemės savininkui atlyginamų kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020); sprendžiant dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų savininko ir (ar) naudotojo nuostolių atlyginimo, taikomas nuostolių realumo kriterijus (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimtų A. B. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, t. y. 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verčių ir nuostolių, susijusių su nurodytų žemės sklypu paėmimu visuomenės poreikiams.

Visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių nustatymui teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią atlikti buvo pavesta ekspertei D. A. (toliau – D. A.). Ekspertei buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokia buvo pagal Žemės paėmimo įstatymą paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. vasario 21 d. ir kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, jeigu tokių nuostolių buvo; 2) kokia buvo pagal Žemės paėmimo įstatymą paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2019 m. balandžio 12 d. ir nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, jeigu tokių nuostolių buvo.

Teismo ekspertė D. A. parengė 2020 m. lapkričio 10 d. Ekspertizės aktą EUR Nr. 20/10/71 E (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame davė tokias išvadas: 1) visuomenės poreikiams paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2019 m. vasario 21 d. datai galėjo būti apie 13 000 Eur; 2) visuomenės poreikiams paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2019 m. balandžio 12 d. datai galėjo būti apie 55 400 Eur; 3) A. B. iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančių (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis, visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertė nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dieną, nuostoliai ir jų dydis nustatomi iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo dieną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 pateiktus išaiškinimus, nagrinėjant teismine tvarka ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

Bylos duomenimis, sprendimai paimti iš A. B. žemę visuomenės poreikiams buvo įforminti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“.

Susisiekimo ministerija pareiškime nurodytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius grindė UAB „Inreal“ parengtų Rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41, pagal kurias, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3183/16744 dalies (projektinis Nr. 229-2), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 5 347 Eur (Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-42), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13276/46256 dalies (projektinis Nr. 228-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 18 985 Eur (Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-41).

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas E. J. tvirtino, kad sprendžiant dėl nustatomų atlyginimo už iš A. B. paimtus visuomenės poreikiams tenkinti žemės sklypus, turi būti vadovaujamasi pareiškėjos pateiktomis Rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41. Pareiškėjos atstovo teigimu, šios ataskaitose pateiktos vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatytos tinkamai, vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis.

A. B., nesutikdamas su UAB „Inreal“ turto vertintojo nustatytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis, teismui pateikė jo prašymu UAB „Verslavita“ parengtas Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitas Nr. PN-19-772/1 ir Nr. PN-19-772/2 (toliau – Retrospektyviniai vertinimai). Pagal Nekilnojamojo turto retrospektyvinį vertinimą Nr. PN-19-772/1, 0,3183 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. balandžio 5 d. buvo 62 482,29 Eur, o pagal Nekilnojamojo turto retrospektyvinį vertinimą Nr. PN-19-772/2, 1,3276 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. balandžio 5 d. buvo 196 086,52 Eur.

Teismo posėdyje A. B. atstovas advokatas A. U. teigė, kad UAB „Verslavita“ parengtuose Retrospektyviniuose vertinimuose visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės nustatytos itin individualiai, atsispindi panašių komercinės paskirties sklypų rinkos vertes, jos nustatytos, atsižvelgus į platesnę komercinės paskirties žemės sklypų rinką.

Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertei ir nuostoliams nustatyti buvo paskirta, nustačius, kad Susisiekimo ministerijos ir A. B. pateikti duomenys apie visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes nustatyti ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą priėmimo momentui, o atsakovo pateiktuose Retrospektyviniuose vertinimuose nurodytos visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės žymiai skiriasi nuo Rinkos vertės nustatymo ataskaitose nurodytų verčių, t. y. kilus pagrįstoms abejonėms dėl ginčo šalių pateiktų įrodymų.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį, viena ir faktinių duomenų nustatymo priemonių yra ekspertų išvados. Vertinant ginčo šalių pateiktus visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės vertinimus, vadovaujamasi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, jie vertinami pagal teismo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei Pagal ABTĮ 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertės D. A. atliktos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizės išvadomis, pateiktomis Ekspertizės akte.

Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad teismo paskirtą ekspertizę atliko teismo ekspertė D. A., kuri į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyta nuo 2007 m. lapkričio 16 d., t. y. atliekant ekspertizę turėjo 13 metų eksperto darbo stažą, be to, D. A. turėjo didesnį nei 20 metų nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo darbo stažą. Ginčo šalys ir jų atstovai, tiek sprendžiant teismo ekspertizės skyrimo klausimą, tiek ir teismo posėdyje teikdami paaiškinimus dėl Ekspertizės akte pateiktų išvadų, abejonių dėl teismo paskirtos ekspertės kvalifikacijos, kompetencijos ir nešališkumo nekėlė.

Be to, teismas sprendžia, kad nustatydama visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes, ekspertė D. A. taikė lyginamąjį metodą, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu ekspertė naudojosi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotais sandorių duomenimis; ekspertė, pateikdama užklausą dėl lyginamųjų objektų, nustatė, kokias sąlygas jie turi atitikti, bei atsižvelgė į tai, kad vertinami objektai patenka į 33.41 verčių zoną, 33.40-33.42 verčių zonoms priklauso teritorijos, esančios netoli (duomenys neskelbtini), tačiau su mažu infrastruktūros išvystymo lygiu, per šias teritorijas eina „Via Baltica“ magistralė; iš Registrų centro pateikto 19 objektų pardavimo sąrašo ekspertė vertinimui panaudojo 17 objektų pardavimų; (Ekspertizės akto 2.5.2 dalis „Lyginamųjų objektų paieška“); nagrinėdama žemės sklypų rinką, ekspertė išnagrinėjo panašius objektus - kitos paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijose šalia (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, patenkančius į tą pačią bei aplinkinės panašių verčių zonas; iš Registrų centro pateikto sąrašo ekspertė atrinko tuos objektus, kurie pagal savo buvimo vietą, paskirtį panašūs į vertinamus objektus (Ekspertizės akto 2.5.4 dalis „Formuojami pagrindiniai lyginamųjų objektų atrankos kriterijai“).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius nustatyti, remiantis UAB „Verslavita“ parengtais Retrospektyviniai vertinimais. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad šiuos vertinimus rengęs vertintojas palyginamuosius objektus paėmė ne iš tos pačios, t. y. 33.41, ar gretimų verčių zonų, ir ne iš Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos. Be to, teismas daro išvadą, kad teisingos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės neatspindi ir Susisiekimo ministerijos pateiktose Rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-149KL-42 ir Nr. 18-04-149KL-41 nustatyti dydžiai, kadangi jie, kaip minėta, buvo nustatyti ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą priėmimo momentui

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs jas pagrindžiančius įrodymus ir vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, sprendžia, kad A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiai nustatomi, remiantis teismo ekspertės D. A. 2020 m. lapkričio 10 d. parengtos Ekspertizės akto EUR Nr. 20/10/71 E išvadomis.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą tenkinami iš dalies: nustatoma, kad už visuomenės poreikiams paimto 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 13 000 Eur; už visuomenės poreikiams paimto 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis 55 400 Eur; A. B. iki 2017 m. sausio 30 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su 0,3183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,3276 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams.

Dėl ginčo šalių turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo

Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas išlaidas teisines paslaugas teikusių advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja turėtoms advokato darbo apmokėjimo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus.

Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų - 6 patarėjai, 2 vyresnieji patarėjai, 1 vyriausiasis specialistas; patarėjais dirbantys tarnautojai turi teisės krypties išsilavinimą, jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nevertinama kaip išskirtinė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė būtinumo nagrinėjamoje administracinėje byloje naudotis advokatų paslaugomis, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.

A. B. prašė atlyginti turėtas 1 391,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir joms pagrįsti pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ULA Nr. 0098, 2020 m. birželio sąskaitą faktūrą Serija ULA Nr. 0041, 2021 m. gegužės 24 d. avansinę ataskaitą Nr. 2021UA03, 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. 2021 m. gegužės 24 d. vietinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus.

A. B. teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje pagal 2019 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 30-UA2019 teikė advokatas A. U..

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Atsakovo atstovas A. U. dalyvavo 2019 lapkričio 27 d. teismo posėdyje, o 2020 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą „Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo“, prie kurio pateikė ir atsakovo užsakymu UAB „Verslavita“ parengtus Retrospektyvinius vertinimus.

Atsižvelgus teisinių paslaugų suteikimo laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus priteistino atlyginimo už 2 val. trukmės pasiruošimą teismo posėdžiui dydis yra 257,80 Eur ((1 289,00 Eur x 0,1) x 2), o vadovaujantis 8.16 punktu, maksimalus atlyginimo dydis už 2020 m. balandžio 17 d. pateiktą teismui prašymą „Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo“ dydis yra 543,44 Eur (1 358,6 Eur x 0,4), bendra maksimali atlyginimo už šias teisines paslaugas suma - 801,24 Eur.

Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ULA Nr. 0098 A. B. 2020 m. vasario 12 d. sumokėjo 605,00 Eur už advokato teisines paslaugas - 2 val. trukmės pasiruošimą dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime ir prašymo dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikim parengimą.

Advokatas A. U. 2020 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą „ Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo“, 2020 m. gegužės 18 d. - prašymą „Dėl 2020 m. birželio 11 d. posėdžio rašytinio proceso tvarka“, 2020 m. gegužės 29 d. - Prašymą „Dėl eksperto skyrimo ir klausimų ekspertui“.

Atsižvelgus į teisinių paslaugų suteikimo laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistino atlyginimo už parengtus prašymus sumą yra 1 678,2 Eur ((1 398,5 Eur x 0,4 ) x 3).

Pagal 2020 m. birželio sąskaitą faktūrą Serija ULA Nr. 0041 A. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 423,50 Eur už susipažinimą su dokumentais, teismo nutartimis, paklausimo ekspertui parengimą ir teismui teikiamų prašymų parengimą ir pateikimą.

Advokatas A. U. dalyvavo 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val.35 min.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertinamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS-554-525/2019). taigi, atsižvelgus į suteiktos atstovavimo teismo posėdyje teisinių paslaugos laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 bei 9 punktais, maksimali priteistino atlyginimo suma yra 304,84 Eur ((1 524,2Eur x 0,1) x 2).

Pagal 2021 m. gegužės 24 d. avansinę ataskaitą Nr. 2021UA03 A. B. 2021 m. gegužės 24 d. sumokėjo 363,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atvykimą į teismą ir atstovavimą 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje.

Taigi, bendra maksimali priteistino atlyginimo už nagrinėjamoje administracinėje byloje advokato suteiktas paslaugas suma yra 2 526,48 Eur (543,44 Eur + 1 678,2 Eur + 304,84 Eur).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. B. patirtų 1 391,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, atsižvelgus į tai, kad A. B., remdamasis Retrospektyviniais vertinimais, prašė nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus yra 258 568,81 Eur, o teismo nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydis yra 68 400 Eur, daroma išvada, jog A. B. priteisiama 368,05 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad:

- A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-568-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdytą 0,3183 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų);

- A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-761-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 1,3276 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 55 400 Eur (penkiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai eurų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl turėtų atstovavimo išlaidų netenkinti.

A. B. prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų tenkinti iš dalies.

A. B. priteisti iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 368,05 (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 05 euro centus) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė