Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Alytaus miesto savivaldybės tarybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–10, 66–84), prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro 2018 m. sausio 31 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus (nutarimus), įformintus 2018 m. sausio 31 d. protokolo Nr. 1 (2018 m. vasario 6 d. protokolo Nr. KPPt-58) 1–10 punktais, dėl VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorės D. G. atšaukimo iš pareigų 2018 m. vasario 5 d. bei kitų su tuo susijusių klausimų. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų nutarimų galiojimą ir uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytų sprendimų vykdymu, jų įgyvendinimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 123–125) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 31 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu nutarta ieškovę atšaukti iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorės pareigų, o R. S.– K. laikinai paskirti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktore, kol konkurso būdu bus atrinktas ir visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorius. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas yra akivaizdžiai nukreiptas į pareikštų reikalavimų vykdymą dar net nenustačius, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės atšaukimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų jau pradėtą vykdymo procesą, nepagrįstą teismo kišimąsi į darbdavio kompetencijos ribas, pažeistų ekonomiškumo ir teisingumo principus. Nors ieškovė ir nurodė, kad dėl vadovo kaitos sutriks VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro veikla, teismas pažymėjo, jog kiekvienas asmuo, užimantis tam tikras pareigas, privalo jas atlikti taip, kad nenukentėtų jo atliekamų funkcijų kokybė, jokios įstaigos veiklos tęstinumas negali būti siejamas išskirtinai su konkretaus asmens gebėjimais ir turimomis žiniomis.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (1 t., e. b. l. 149–158) ieškovė prašo panaikinti 2018 m. kovo 14 d. nutartį, kuria teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti klausimą iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, ginčijamoje nutartyje nurodęs, kad prašymas yra akivaizdžiai nukreiptas į pareikštų reikalavimų vykdymą, nevisiškai įsigilino į ieškiniu pareišktų reikalavimų apimtį, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nukreiptas į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesąlygos nepagrįsto teismo kišimosi į darbdavio kompetencijos ribas, nes darbdavys yra ne privataus kapitalo bendrovė, o viešoji įstaiga, kurios veikla nukreipta viešajam interesui tenkinti, dėl to galimybė riboti jo sprendimus (jų galiojimą, vykdymą) neabejotinai yra daug didesnė.Teismui nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo ieškovė bus atleista, todėl galimai palankus teismo sprendimas jos teisių nei apgins, nei apsaugos. Priešingai, reikės ginčyti sprendimą dėl atleidimo iš darbo, be to, galimai bus atliktos procedūros, susijusios su naujo vadovo paieška.Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta didelė žala įstaigai, nes sutriks jo veikla, taip pat visuomenei, o teismai bus apkrauti naujais teisminiais procesais, išaugs bylinėjimosi išlaidos.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, jų būtinumą patvirtina dar ir tai, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva iš pareigų buvo atšaukta ne tik ieškovė, bet ir VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro vadovė G. Š. Alytaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino minėto asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsiliepimais į atskirąjį skundą (2 t., e. b. l. 78–81, 83–86) Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami tuo, kad ieškovė neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. sausio 31 d. visuotinis dalininkų susirinkimas vyko teisėtai, o pagal VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro įstatų 29.5 punktą susirinkimas turi teisę atšaukti direktorę iš pareigų. Ieškovė parardo dalininkų pasitikėjimą, todėl ir buvo atšaukta iš pareigų. Šiuo metu ieškovė turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jam pasibaigus, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sutrikdyta normali centro veikla, sprendimų įgyvendinimas, dalininkų ir įstaigos vadovo tarpusavio bendravimas. Ieškovė atšaukta iš pareigų nuo 2018 m. vasario 5 d., su ja sudaryta darbo sutartis nutraukta, tačiau nebaigtos jos atšaukimą lemiančios procedūros, nes ieškovė nuo 2018 m. sausio 31 d. turi nedarbingumo pažymėjimą. Atšaukimas iš pareigų yra darbdavio teisė, todėl teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., e. b. l. 163–164) Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palieka spręsti teismui, nurodo, kad ji yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes atsakovu tūrėtų būti traukiamas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras, o ne atskiri dalininkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškiniu keliamas klausimas dėl viešosios įstaigos dalininkų susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo. Tiek šių nutarimų turinys, tiek ir ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia, kad ieškovė ieškinį reiškia ginčydama procedūrą, susijusią su jos atšaukimu iš įstaigos direktorės pareigų. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka (DK 104 str. 1 d.). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Toks teisinis reglamentavimas lemia dvi sudedamąsias asmens atšaukimo iš viešosios įstaigos vadovo procedūros dalis: dalininkų sprendimo dėl vadovo atšaukimo priėmimą ir darbo sutarties su vadovu nutraukimą. Tik šių veiksmų visuma sukuria realias teisines pasekmes – darbo santykių pabaigą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad buvo atliktas pirmasis veiksmas – priimtas dalininkų sprendimas. Ieškovė neįrodinėja, kad darbo santykiai nutrūko ar nutruks savaime. Priešingai, ieškovė akcentuoja, kad atšaukimo iš pareigų užbaigimui reikia atlikti papildomą veiksmą – nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį, ir prašo teismo uždrausti šį veiksmą atlikti. Ginčydama atšaukimo iš pareigų procedūros sudedamąją dalį ieškovė siekia apriboti darbdavio teisę priimti jo išimtinei kompetencijai priskiriamus sprendimus. Toks prašomų taikyti suvaržymų pobūdis negali būti vertinamas kaip proporcingas. Darbdavys gali laikytis pozicijos, kad atšaukimo procedūra vykdoma teisėtai ir darbuotoja, kurią nuspręsta atšaukti iš pareigų, toliau savo funkcijų vykdyti negali, jog tolesnis funkcijų vykdymas gali būti žalingas įstaigai. Ieškovė, pasitelkdama teismą, siekia, kad darbdavys būtų įpareigotas per prievartą tęsti darbo santykius, negalėtų priimti sprendimų dėl įstaigos darbo organizavimo remdamasi vien hipotetine prielaida, jog vykdomos procedūros yra neteisėtos ir jų užbaigimas gali sukelti įstaigai neigiamų finansinių pasekmių. Spręsdamas klausimą dėl darbo santykių nutraukimo darbdavys veikia savo rizika. Sprendimą priimantis asmuo turi įvertinti DK 218 straipsnyje įtvirtintas neigiamas neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmes įmonei, atsižvelgti į tai, kad neteisėtą sprendimą priėmusiam subjektui gali būti taikoma ir asmeninė atsakomybė (pareiga atlyginti neteisėtu sprendimu padarytą žalą) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Kol ši darbdavio valios išraiška nėra įgyvendinta, egzistuoja galimybė, kad ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams neįgyvendintas sprendimas atšaukti ją iš pareigų teisinių pasekmių nesukurs, o tuo atveju, jeigu atšaukimo procedūra bus užbaigta darbo santykių nutraukimu, ieškovė, vadovaudamasi DK 213 straipsnio 3 dalimi, galės kelti klausimą dėl jos atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu. DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė grąžinti į darbą darbuotoją, su kuriuo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, į buvusias pareigas, taip pat DK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta galimybė atleisti iš pareigų darbuotoją, kuris priimtas į darbą vietoj darbuotojo, kuris teismo sprendimu grąžinamas į darbą, paneigia ieškovės argumentus dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių darbdavio atlikti veiksmai gali turėti negrįžtamos įtakos jos teisėms. Skunde nurodoma, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus padaryta didelė žala įstaigai, visuomenei, sutriks įstaigos veikla, t. y. bus pažeistas viešasis interesas. Šie ieškovės argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje vertinami kaip deklaratyvios prielaidos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstaigos veiklos tęstinumas negali būti siejamas išskirtinai su konkretaus asmens gebėjimais ir turimomis žiniomis. Ieškinio turinys atkleidžia, kad ieškovė siekia apginti savo asmeninius interesus, kurių apsaugą užtikrina nutarties 12 pastraipoje aptartas teisinis reglamentavimas. Skunde nurodoma, kad savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 2018 m. kovo 9 d. nutartimi buvo patenkintas darbuotojos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš teismų informacinės LITEKO duomenų, cituojama nutartis buvo panaikinta ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.