Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-670

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-15
Bylos Nr.
2-670
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė, Vincas Verseckas (pran.)
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos”
Atsakovas
UAB ,,Akmenės energija“
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2 – 670/2005Procesinio sprendimo kategorija 119.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pastarojo ieškinys atsakovui UAB ,,Akmenės energija“ paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr.2-173-40/2005.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Akmenės energija“, prašydamas priteisti iš jo 234 353,42 Lt įsiskolinimą už gamtinių dujų paskirstymą, 9 682, 04 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytos dujų perdavimo-paskirstymo sutarties Nr. 10-2003 46 punkte numatyta, jog sistemos naudotojas už gamtinių dujų perdavimą ir paskirstymą moka dujų įmonės nustatytomis kainomis, pateiktomis sutarties priede Nr. 2, o šios sutarties 47 punkte numatyta, kad dujų paskirstymo kainos nustatomos pagal sutarties 24 punkte nustatytą per metus į pristatymo vietą paskirstomą dujų kiekį. Teigė, kad sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygos paremtos Gamtinių dujų įstatymo 14 str. nuostatomis bei kad dujų sektoriuje kainos reguliuojamos ir dujų įmonės kiekvienais metais nustato dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo kainas.

Atsakovas UAB ,,Akmenės energija“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB ,,Akmenės energija“ priklausanti katilinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra ne atskira, o viena dujų pristatymo vieta, todėl laikoma vienu vartotoju su viena pristatymo vieta. Teigė, kad UAB ,,Akmenės energija“ per metus sunaudojanti virš 15 mln.m³ gamtinių dujų, todėl moka 7 grupės vartotojams nustatytą kainą ir ieškovui nėra skolinga.

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 3 d. AB ,,Lietuvos dujos“ ieškinį UAB ,,Akmenės energija“ paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, jog ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas nutartį grindė šiais argumentais:

1. Tarp šalių kilo ginčas dėl kainos už suteiktas paslaugas nustatymo, dėl katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), laikymo viena UAB ,,Akmenės energija“ dujų pristatymo vieta, nuo kurios priklauso ir paslaugų kaina.

2. Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos LR Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje, kad skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveikimo perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, nesuteikimo teisės pasinaudoti sistema, prisijungimo sistemos balansavimo, kainų nustatymo nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčų sprendimo iki teismo tvarka.

3. Ieškovas nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2005 lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog priimta nutartis naikintina, kadangi priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl kainos už suteiktas paslaugas nustatymo. Apeliantas teigia, jog tarp ieškovo ir atsakovo ginčas dėl gamtinių dujų paskirstymo kainos nustatymo negali kilti, nes dujų paskirstymo kainos yra reguliuojamos valstybės, o atsakovui nustatomos tokios pat dujų paskirstymo kainos, kaip ir kitiems vartotojams, kuriems yra paskirstomas toks pat dujų kiekis (Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 1 d., CK 6.161 str. 4 d.).

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl kainos už dujų paskirstymą nustatymo. Tarp šalių kilo ginčas ne dėl kainos nustatymo, o dėl to, ar konkreti katilinė laikytina atskira dujų pristatymo vieta. Teismas nevertino byloje esančių ir šalių pateiktų įrodymų.

3. Teismo išvada, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos už gamtinių dujų paskirstymą iš atsakovo priteisimo, nesilaikė LR Gamtinių dujų įstatymo 20 str. nustatytos ikiteisminės ginčo išsprendimo tvarkos, nepagrįsta. Apeliantas nurodo, jog minėto įstatymo nuostata šiuo atveju netaikytina, nebent jis skųstų savo veiksmus. LR Gamtinių dujų įstatymo 20 str. nustatyta tvarka galėjo pasinaudoti nebent atsakovas, nors apeliantas teigia, jog su tuo kategoriškai nesutinka, kadangi ginčo dėl kainos už dujų paskirstymą nustatymo tarp šalių nėra. Pažymi, jog byloje pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisijos) 2005 m. birželio 10 d. raštą Nr.R2-567, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti atsakovo skundą dėl AB „Lietuvos dujos“ atsisakymo UAB „Akmenės energija“ katilinę, esančią (duomenys neskelbtini), laikyti viena bendrovės dujų pristatymo vieta ir taikyti tą pačią paskirstymo kainą kaip ir kitoms UAB „Akmenės energija“ katilinėms. Šio Komisijos atsakymo atsakovas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Apeliantas teigia, jog Komisijos atsakymą dėl išimties katilinei netaikymo pateikė kaip vieną iš rašytinių įrodymų byloje. Nurodo, jog faktas, kad atsakovas 2005 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su skundu dėl katilinės, (duomenys neskelbtini), laikymo viena pristatymo vieta, ir Komisija šį skundą priėmė, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nesilaikė šiai bylai nustatytos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos, nes tokios teisės kreiptis į Komisiją su skundu jis apskritai neturėjo.

4. Pirmosios instancijos teismo nutartis palikti AB „Lietuvos dujos“ ieškinį nenagrinėtu priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas bei pažeidžia AB „Lietuvos dujos“ konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Apeliantas teigia, jog, kaip minėta, ieškovas AB „Lietuvos dujos“ pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta LR Gamtinių dujų įstatymo 20 str., neturėjo galimybės, nes vadovaujantis šia tvarka galimybę inicijuoti ginčo sprendimą ikiteismine tvarka turėjo tik atsakovas AB „Akmenės energija“, kurio skundą Komisija atsisakė nagrinėti 2005 m. birželio 10 d. raštu Nr. R2-567, nurodydama, kad Komisija yra nusprendusi, jog katilinė, esanti (duomenys neskelbtini), iki 2002 m. gruodžio 1 d. nebuvo pripažinta tinkama naudoti gamtines dujas (dujofikuota), neįregistruota ir neturėjo dujų pristatymo vietos, todėl UAB „Akmenės energija“ minėtai katilinei turi būti taikomos Taisyklių 143 p. nuostatos be išimties, numatytos 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 413 2.3 p. Be to ieškovo ir atsakovo ginčas nėra priskirtinas Komisijai nagrinėti LR Gamtinių dujų įstatymo 20 str. prasme.

Atsiliepimas

Atsiliepimų CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp AB ,,Lietuvos dujos“ ir UAB ,,Akmenės energija“ kilo ginčas dėl katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažinimo viena (atskira) dujų pristatymo vieta ar viena kartu su kitais atsakovo dujų pristatymo įrenginiais. Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu patvirtintos Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės numatė, kad iki 2002 m. liepos 1 d. įsteigtos šilumos tiekimo įmonės su jų 2002 m. gruodžio 1 d. turėtais įrenginiais laikomos vienu vartotoju su viena dujų pristatymo vieta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2002 m. gruodžio 1 d. katilinės (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl ši katilinė laikoma viena (atskira) dujų pristatymo vieta. Atsakovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir laiko, kad minėta katilinė kartu su kitais jam priklausančiais dujų įrenginiais skirtingose vietovėse yra viena dujų pristatymo vieta. Ši aplinkybė svarbi, kadangi gamtinių dujų vartotojai pagal pristatymo vienoje vietoje suvartojamą dujų kiekį diferencijuojami į 7 grupes ir nuo suvartoto dujų kiekio vienoje dujų pristatymo vietoje priklauso dujų kaina. Pagal nustatytas grupes už didesnį suvartotų dujų kiekį mokama mažesnė kaina. Šalys, nevienodai traktuodamos katilinės (duomenys neskelbtini) teisinę padėtį, skirtingai skaičiuoja į šią katilinę pristatytų dujų kainą.

Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnis nurodo, kad skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveikimo, perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, nesuteikimo teisės pasinaudoti sistema, prijungimo, sistemos balansavimo, kainų nustatymo nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčų sprendimo iki teismo tvarka. Taigi ši norma nustato ginčų, kilusių iš dujų įmonių veiklos, išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Kadangi ginčas kilo iš šalių sudarytos dujų perdavimo–paskirstymo sutarties dėl skirtingo katilinės (duomenys neskelbtini), kaip dujų pristatymo vietos traktavimo, ir ryšium su tuo nevienodo dujų kainos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad Gamtinių dujų įstatymas numato tokių ginčų išankstinę ne teisme tvarką. Apelianto teiginys, kad jam Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes jis į komisiją galėtų kreiptis nebent skųsdamas savo veiksmus nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, jog iki pateikiant teismui ieškinį tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas ginčo klausimu ir kiekviena šalis kitos šalies poziciją žinojo. Todėl ieškovas, pasinaudodamas įstatymo numatyta išankstine ne teisme ginčo sprendimo tvarka, turėjo galimybę kreiptis į komisiją dėl ginčo esmės, t.y. klausimo dėl atsakovo skolos (pripažinimo, nepripažinimo), išsprendimo.

Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvados, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir tuo pagrindu palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. CPK 137 straipsnio antros dalies 3 punktas nurodo, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu nustato, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai yra ši proceso normą nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje aptartas klausimas turėjo būti sprendžiamas dar svarstant ieškinio priėmimo klausimą. Tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2004 m. lapkričio 11 d., byla kelis kartus nagrinėta teismo posėdžiuose, surinkti įrodymai ginčo išsprendimui ir atsakovas jau kreipėsi į Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje aptartą komisiją dėl kilusio ginčo išsprendimo. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo pareigą kreiptis dėl išankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarka nustatė ženkliai uždelsęs ir ieškinį paliko nenagrinėtą faktiškai baigdamas nagrinėti bylą. Negana to apeliacinės instancijos teismas iki teismo posėdžio gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą, kuriuo yra išspręstas šalių ginčo klausimas. Todėl kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, priėjo išvados, kad siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kuo greitesnio bylos išsprendimo pirmosios instancijos teismas privalo išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoda nagrinėti iš esmės tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas Verseckas