- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1450-893/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07486-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2021 m. kovo 11 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija
Apklaustas teisme kaltinamasis V. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą jam priklausantį automobilį. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo žmona L. D..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja L. D. pripažino, kad kaltinamasis pasielgė labai blogai. Nurodo, jog ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes pastarasis jos klauso.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju F. M. parodė tokias aplinkybes. 2021-03-11, apie 20-21 val., jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini). Netoli kapinių, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pamatė ant kelio gulintį automobilio priekinį bamperį ir daug stiklų. Bevažiuodamas toliau, pamatė žalios spalvos automobilį „Volkswagen“, valstybinių numerių neprisimena; jame buvo išsiskleidusios oro pagalvės. Jis privažiavo prie minėto automobilio, šalia stovėjo apgadintas automobilis „Citroen Jumper“, kurio vairuotojo nebuvo. „Volkswagen” vairuotojas buvo šalia savo automobilio. Jis (F. M.) priėjo ir paklausė vyro, ar šis kvietė policiją; vyras jam atsakė: „Kam man to reikia?“. Jis (F. M.) vyro paklausė, ar reikia pagalbos, tačiau šis atsakė, kad nereikia. Vyro judesiai buvo nekoordinuoti, todėl jam kilo įtarimas, kad asmuo galimai neblaivus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 15 minučių. Jo akivaizdoje iki policijos pareigūnų atvykimo „Volkswagen“ vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Avarijos momento jis nematė, tačiau mano, kad atvažiavo vos tik įvykus įvykiui, nes „Volkswagen“ variklis dar garavo. (b.l. 20-22)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Č. parodė tokias aplinkybes. Dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąją patrule. 2021-03-11 patruliavo iš anksto nustatytu maršrutu su vyriausiuoju patruliu D. B.. Apie 19.57 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Citreon Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu neblaivus „Volkswgen“ vairuotojas vaikšto prie automobilio. Atvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas F. M., kuris paaiškino, kad, išvažiuodamas iš kiemo, pamatė gatvėje stovinčius po eismo įvykio apgadintus automobilius. Pranešėjas priėjo prie „Volkswgen“ vairuotojo, kuris stovėjo prie automobilio, ketino pasiteirauti, ar nereikia pagalbos. Priėjęs pastebėjo, kad „Volkswgen“ vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, todėl iškvietė policiją. Vėliau paaiškėjo, kad „Volkswgen“ vairuotojas - V. D.. Pastarasis paaiškino, kad važiavo iš žvejybos namo, buvo užsukęs į garažą ir ten vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę ir brendį. Kaip įvyko eismo įvykis, V. D. tiksliai paaiškinti negalėjo. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pūtimu nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu - 2,20 promilių girtumas. Atvykęs policijos ekipažas V1718 pristatė vairuotoją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Volkswagen“ buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). V. D. prisipažino, kad vairavo neblaivus. (b.l. 24-26)
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. kovo 11 d. 20.11 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0758, V. D. iškvepiamame ore nustatyta 2,34 promilių alkoholio, o 2021 m. kovo 11 d. 20.27 val. – 2,20 promilės alkoholio. (b.l. 29)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data - 1997 m.), savininkas yra V. D.. (b.l. 15)
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1997 m. gamybos automobilio „Volkswagen Multivan“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2690 eurų. (b.l. 16).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu V. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyta 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo žmonos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka, šiuo metu yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas, be to, jis, nors ir anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau, šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo žmona. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad nėra teista, gyvena kartu su vyru, su juo turi sūnų, geba daryti įtaką vyro elgesiui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. D. bausta tik kartą už mažai pavojingą veiką. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja L. D. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas V. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. D. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 3 (treji) metai.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. D., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats V. D.. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Todėl V. D. skiriamas nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. V. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įvykio metu iš V. D. paimtam automobiliui „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 27 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 19 (b. l. 66-73). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš V. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. D. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos L. D. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. V. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
27 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti proceso išlaidomis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš V. D. (V. D.) priteisti 27 eurus išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti V. D., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti L. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.