- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- T-XX-24-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. Ū. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą nubrėžti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, planą, atstatant jį pagal faktines aplinkybes, t. y. atstatant plane žemės sklypo pietinės ribos kraštinės ilgį ir sklypo ribą; 2) priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. birželio 28 d. išduotame jo žemės sklypo plane yra neteisingai pažymėtos sklypo ribos. Šiame plane sutrumpintas pietinės sklypo dalies kraštinės ilgis bei 3,57 kvadratinio metro sumažintas sklypo plotas gretimo, A. ir D. G. priklausančio, sklypo naudai. Toks pareiškėjo sklypo ribų nustatymas neatitinka 1988 m. kovo 23 d. plano, 1993 m. kovo 1 d. sudarytos inventorizacinės bylos ir faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų (netinkamo sklypo ribų nustatymo) jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 1995 m. liepos 13 d. su Alytaus apskrities valdytojo administracija sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1054 kvadratinių metrų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Alytuje. Žemės sklypo planas, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, yra šios sutarties priedas. Kadangi pareiškėjas, pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį, su sklypo ribomis sutiko, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Be to, atsakovas veiksmų, kuriuos skundžia pareiškėjas, neatliko ir negali atsakyti už kitas institucijas.
Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra dėl žemės sklypo ribų ir nuosavybės teisių apimties. Dėl tokio ginčo pobūdžio kyla abejonė, ar jis gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas nesutinka su 1995 m. birželio 28 d. plane pažymėtomis jo žemės sklypo ribomis. Iš bylos duomenų matyti, kad šis planas yra pirkimo–pardavimo sutarties, kuria pareiškėjas iš valstybės įsigijo žemės sklypą, priedas ir juo yra apibrėžtas minėtos sutarties dalykas – parduotas žemės sklypas. Atitinkamos valstybės institucijos, parduodamos žemės sklypą ir jį apibrėždamos minėtame plane, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, atstovaujantys vieną iš pirkimo–pardavimo sutarties šalių – valstybę. Todėl pareiškėjo šiuo atveju keliamas ginčas savo esme yra civilinis teisinis ginčas tarp sutarties šalių, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žemės sklypo ribų, todėl taip pat turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. Ū. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys