- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- P-525-160-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009 pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išmokėti pašalpos nepriemoką ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2008 m. birželio 30 d. nutarimą Nr.68-1332 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2S-2270, įpareigoti atsakovą išmokėti 22 Lt pašalpos nepriemoką ir priteisti 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi (byla Nr. A442-1546/2009) Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.
II.
Atsakovas Pataisos namai prašė priteisti iš pareiškėjo 57,61 Lt išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 54,16 Lt transporto išlaidų, susijusių su atsakovo atstovo vykimu į apeliacinės instancijos teismo posėdį, ir 3,45 Lt pašto išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą siuntimu teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo pareiškėjas prašė šį prašymą atmesti.
Nurodė, kad jis šioje byloje teismo nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jam taip pat suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba kitose bylose. Jis jokio turto neturi ir kas mėnesį gauna tik 95,07 Lt pensiją. Atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 ir 99 straipsniais, jis turėtų būti atleistas nuo išlaidų atsakovui atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovo patirtos išlaidos nebuvo būtinos, nes atsakovo atstovui nebuvo reikalo važiuoti į apeliacinės instancijos teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir priteisė Pataisos namams iš H. D. 57,61 Lt teismo išlaidų.
Teismas nurodė, jog byla apeliacinės instancijos teisme buvo išspręsta atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į jo nurodytų transporto ir pašto išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 4 d.). Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis turėjo 57,61 Lt išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme (54,16 Lt transporto išlaidų, susijusių su atsakovo atstovo vykimu į apeliacinės instancijos teismo posėdį, ir 3,45 Lt pašto išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą siuntimu teismui). Tokia 57,61 Lt išlaidų suma priteistina atsakovui iš pareiškėjo, kurio nenaudai apeliacinės instancijos teisme buvo išspręsta byla. Pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas apginti savo poziciją, turėjo teisę į apeliacinės instancijos teismo posėdį siųsti savo atstovą. Teigti, jog atsakovo atstovas į apeliacinės instancijos teismo posėdį vyko be reikalo, nėra jokio pagrindo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją šioje byloje nuo pareigos atlyginti atsakovo patirtas išlaidas. Pareiškėjui šioje byloje nebuvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o be to, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, valstybė nekompensuoja išlaidų atlyginimo, kurį teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai yra asmuo, kuriam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepaisant šios pagalbos suteikimo, bylos pralaimėjimo atveju kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti pats iš savo lėšų. Pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjas šioje byloje teismo nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, taip pat nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti atsakovo patirtas išlaidas. Asmens bylinėjimasis teisme yra susijęs su dvejopo pobūdžio išlaidų turėjimu. Viena vertus, besibylinėjantis asmuo gali pats turėti tam tikrų išlaidų (advokato samdymas, žyminio mokesčio sumokėjimas, kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos). Kita vertus, bylos pralaimėjimo atveju besibylinėjančiam asmeniui gali tekti padengti kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu tiek ABTĮ nuostatos, numatančios atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos reglamentuoja tik besibylinėjančio asmens atleidimą nuo jam pačiam tenkančių išlaidų ir nenumato galimybės bylos pralaimėjimo atveju atleisti besibylinėjantį asmenį nuo kitai šaliai tekusių bei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos šiuo atveju netaikytinos. Be to, ir Civilinio proceso kodekse numatytas teisinis reglamentavimas minėtu aspektu nesiskiria nuo administracinių bylų teisenoje galiojančios tvarkos, o Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje net ir tiesiogiai nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
III.
Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009 ir pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį – iš pareiškėjo atsakovo naudai priteistą 57,61 Lt dydžio teismo išlaidų atlyginimą sumažinti 2/3.
Nurodo, jog prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (Nr. A146-913/2009) 2009 m. spalio 16 d. nutartimi, atsižvelgdamas į jo turinę padėtį ir vadovaudamasis kitais įstatymais, iš jo priteisė atsakovui 1/3 prašyto priteisti teismo išlaidų dydžio. Teigia, jog, formuojant vieningą administracinių teismų praktiką, būtina atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ir, taikant tą patį principą, priteistinų išlaidų atlyginimą sumažinti 2/3.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009, toks prašymas konkrečiai siejamas su teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria atsakovo naudai priteistas teismo išlaidų atlyginimas. Pareiškėjas nurodo, jog procesas minėtoje byloje atnaujintinas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, pagrįsdamas tokio pagrindo buvimą šiuo atveju, nenurodė jokių materialinės teisės normų, taikant kurias, buvo padarytas esminis pažeidimas, turėjęs įtakos priimant neteisėtą nutartį. Todėl atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą minėtu pagrindu, o šioje dalyje pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (byla Nr. P261-40/2008).
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. P63-228/2010), pareiškėjo nurodomas konkretus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdys (teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑913/2009), nuo kurio, pareiškėjo teigimu, spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo klausimą administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009 nukrypo teismas, yra susijęs ne su materialinės, bet proceso teisės normų, reguliuojančių teismo išlaidų atlyginimą interpretavimu, taip pat išimtinai su faktinių aplinkybių vertinimu.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties (byla Nr. A146-913/2009), teismas, spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą, atstovavimo išlaidų atlyginimas gali būti sumažintas dėl pralaimėjusios bylą šalies sunkios materialinės padėtis. Tuo tarpu šiuo atveju administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009 teismas pasisakė dėl galimybės apskritai atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo subjektui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas. Kitaip tariant, buvo analizuojami skirtingo pobūdžio teisės taikymo klausimai. Todėl šiuo požiūriu nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo nurodytoje ir šioje byloje administracinių teismų praktika išsiskyrė, atitinkamai nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Be to, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS556-302/2010), proceso šalių atlyginimo klausimas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiamas individualiai konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo. Teismo išlaidų atlyginimo priteisimas yra tiesiogiai susijęs su byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog šiuo atveju jis taip pat iš dalies nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas, procesą atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo H. D. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1546/2009 netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą.
Nutartis neskundžiama.