Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Su kaltinamuoju nėra giminės, bet jį pažįsta. Parodė, kad situacija prasidėjo 2022 m. rudenį. Su kaltinamuoju diskutavo telefonu dėl susitikimo. Susitikę aptarinėjo projektus, susitiko 7-oje salėje savivaldybėje. Dalyvavo M. Č. ir D. K.. Norėjo pasiūlyti drenažo sistemos, kurios buvo atlaisvintos nuo kitų tinklų, ne valstybinių nurašymų likvidavimo ir vyriausybės nustatytą eigą. Pasiūlė dalį sistemos nurašyti, kuri trukdė idėjai išsikasti telkinius – kūdras. Drenažo tinklas rytinis buvo ankstesniais prašymais nurašytas, liko tik tinklas be priimtuvų, yra galimybė statinį inicijuoti nurašymui, jau turėjo praktikos, bet tokius procesus daro retai. Vieną atvejį padarė, pavyko. Pakvietė D. K., kad galima pradėti procedūrą. Pokalbio metu išaiškėjo, kad darbai jau pradėti ir drenažo tinklai, kurie yra valstybės nuosavybė, jau gadinami ir jau apgadinti iš dalies, pats sklypo savininkas tai pasakė. Sklypo savininkas pasakė, kad darbai jau vyksta, prašė jo stabdyti darbus, nes einant į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą su projektu reikia išgryninti, dėl ko žmogus pageidauja. Jei sužinotų tarybos nariai, kad valstybinis statinys jau yra sugadintas, nežino kokios įtakos tai turėtų balsavimui. Bijojo ar nereikalaus papildomų tyrimų ir panašiai tarybos nariai. Kaltinamasis pasakė, kad sugadintas tinklas, kad vyksta kasimas ir kad tinklas jau yra nukirstas. Kai sužinojo, kad vyksta darbai savavališkai, prašė sklypo savininko reaguoti ir stabdyti darbus, jis atsisakė ir teigė, kad ilgai laukė technikos ir dar laukti metus ar kitus neturi laiko. Tuomet jie išsiskyrė. Paskambino Sudervės seniūnei Č., kad ji įsitikintų ar vyksta kasimo darbai, ji nuvyko ir pasakė, kad vyksta darbai. Tada iš ryto suorganizavo savivaldybės atstovų grupę. Patikrinimo metu atvykus į teritoriją jie pamatė ekskavatorius, kurie vykdo darbus. Paprašė dokumentų, sakė neturi, pas užsakovą arba pas viršininką dokumentai. Kaltinamasis neužilgo atvyko, savivaldybės ir seniūnijos atstovai prašė sustabdyti darbus, nes jie vyksta nelegaliai, tačiau kaltinamasis atsisakė. Tada iškvietė policiją, kad stabdytų darbus. Policija darbus sustabdė, surašė apie pažeidimus policijai pranešimą. Apžiūrėję pastebėjo, kad dvi drenažo atšakos gulėjo nukapotos, mėtėsi nukapoto drenažo tinklo likučiai. Pradėjo kitos dokumentacijos pildymą. Sklypo savininkas sakė, kad organizavo drenažo iškėlimą, tai padarė pagal šulinukų buvimo vietą. Trasa nuo projektinės ir esamos padėties buvo galimai iškelta, jis tą pripažino. Ar iškelta patikrinti nebuvo galima, nes tranšėjos buvo uždarytos. Iškelti drenažą į šoną yra nelegalu, statybos įstatymas kalba, kad reikia statybos leidimo ir darbus gali atlikti tik kvalifikuota įmonė, kuri atsako už darbus ir suteikia jiems garantiją. Tada ir savivaldybė priima tuos tinklus į savo apskaitą. Gal 2016-2017 m. kalbėjo apie idėjų įgyvendinimus. D. K. inicijavo etapiškus drenažų nurašymus, kitų žmonių nuosavybes, jam padėjo. Liko tik vienas valstybinis vamzdynas G, kuris prarado savo paskirtį nuvedinėti vandenis, jis funkcijos neatliko, todėl ir inicijavo nurašymą. Tarybos nariam būtų žinojęs kaip pristatyti projektą, tačiau kitu keliu užsibaigė. Dėl 26 metrų atkarpos leidimo nebuvo, todėl yra laikytina sugadinimu. Jei būtų nurašę nustatyta tvarka, būtų turėję likviduoti nurašytą statinį, išardyti. Dėl nurašymo yra ilgas procesas. Patvirtino, kad buvo reikalavimas iš jo pusės D. K. atstatyti pažeistą metražą, kad galėtų eiti į tarybą dėl nurašymo. 26 metrų vamzdynas funkcijos neatliko, bet tas vamzdynas turi balansinę atskaitą. Klausimas sudėtingas, kodėl žmogui reikia prieš nurašant viską sutvarkyti. Pirmą kartą susidūrė su tokiu eiliškumu. Jei žmogus nori atsikratyti melioracijos apribojimų, žingsnis po žingsnio atlieka procesus. Šioje vietoje pageidavimo – prašymo iš D. K. nebuvo. Įtraukta į civilinį ieškinį atstatymo vertė, kaip valstybinio turto. 150 mm 30 metrų buvo perkeltas kitur. Ten būklė buvo tokia, kad sezono metu galėjo laikytis paviršinis vanduo, vasaros metu nebuvo vandens, pavasarį nenutekėdavo. 2018-2020 m. atsakant į D. K. raštus ir bendraujant buvo pasiūlymai, kaip galima tą vandenį sutvarkyti. Padarė išvadą, kad pagal melioracijos inventorizacinius duomenis, šlapesnės vietovės pasekmės buvo pastebėtos ir užregistruotos savivaldybėje 2006-2008 m., bet niekas nesikreipė, dėl sistemos remonto. Vėliau D. K. inicijavo prašymus dėl sistemos remonto, manant, kad žemiau sklypo yra įvykusi avarija. Reagavo į jo prašymus, sutvarkė žemiau esamus pažeidimus ir iki kūdros iškasimo sistema veikė. Po remonto darbų, patikrų nevykdė, nes neturėjo prašymų, važiuojant pro šalį vandens nematė. Iš sklypo savininko, gal vasarį gavo prašymą sureaguoti į remontą ir į vietą atvykę komentavo, kad vanduo paviršinis gali laikytis dėl įšalo žemėje. Vienas iš avarijos defekto, kurį šalino, tai buvo rastas piktybiškas senų vykdytojų brokas, kad į 15 mm skersmens drenažą buvo įdėtas dar vienas vamzdis. D. K. matė tą dalyką. Tas brokas buvo pašalintas. Yra nuotraukos, kad po broko taisymo visas sklypas buvo užlietas vandeniu. Drenažo rinktuvo paskirtis yra „nutranzituoti“, tai tas valstybinis rinktuvas 125 mm jis nesausino, nes D. K. visus sausintuvus prieš tai nurašė. Jie galėjo būti užaugę krūmų šaknimis, dėl to ir galėjo laikytis vanduo. Kažkur 0,5 km nuo sklypo yra griovys, dėl bebrų veiklos jis buvo užtvindytas. D. K. prašė įvertinti griovį ir atstatyti jo būklę. 2021 m. sutvarkė ir šiai dienai ten būklė patenkinama. Dar porą sezonų prižiūrėjo ir viskas buvo gerai. Nėra nustatyta periodiškumo, kada prižiūrėti melioraciją, reaguojama tik į gyventojų prašymus. Iki lapkričio 1 d priima prašymus, vertina ir darbus atlieka pavasarį, o po to dar 2-3 metus atlieka priežiūros darbus, jeigu yra poreikis. Civilinio ieškinio sumose, įtrauktos sumos už užkasimo darbus ir žemių atvežimą, nes nutarė, kad sąmatą skaičiuos pagal esamą padėtį. Ten jau yra duobė, kad galima būtų tinkamai ir kokybiškai atstatyti į buvusią padėtį, reikia atvežti gruntą, kuris tinkamas sutankinimui, nes tas pats gruntas–molis, negalėtų sutankinti ir rangovai nesuteiktų garantijos 10 metų, kad nebus nusėdimų, todėl į sąmatą buvo įtrauktas vandens pašalinimas ir tinkamo grunto atvežimas, kad būtų atstatytos po 5 metrus apsaugos zonos. Visų telkinių užkasimas nebuvo matytas, tik tos dalies, kuri buvo nukirsta. Taikiai nesusitarė. Po žalos paskaičiavimo kaltinamasis atvyko su advokatu, jiems siūlė taiką, kaip galima tą problemą išspręsti. Drenažo pažeistą tinklą galima būtų atstatyti keliais variantais. Vienas variantas su telkinių užkasimu, kitas variantas padaryti iškėlimą į šoną, kad neužkasinėti telkinių ir padaryti tinklo rekonstrukciją. Vėliau gavo iš D. K. paklausimą, jis siūlė atstatyti į seną projektinę padėtį, atrašė jam, kad sutinka ir nurodė rengti dokumentaciją, vykdyti darbus. Tada D. K. pasakė, kad tai brangu ir pasiūlė iškelti į šoną, vėl sutiko su tuo variantu. Tai vyko bendraujant ir su tyrėja, ir kaltinamuoju savivaldybėje, nes jis buvo pas merą atvykęs, kad reikia kažką daryti. Buvo pavesta teisininkei R. K. išsiaiškinti aplinkybes. Vėl siūlė taiką, patį paprasčiausią variantą, drenažo tinklų iškėlimą į šoną, tada būtų padaryta kaip reikalauja statybos įstatymas. Kaltinamasis neišgirdo jų pasiūlymo, buvo daug emocijų, ir tada nuskambėjo frazė „nu tikriausiai teismo metu mes išgryninsime, ką toliau darysime“. Jei gyventojams nepatinka savivaldybės sprendimas, standartiškai atsako, kad galite apskųsti, bet tiesiogiai nesiūlė į teismą kreiptis D. K.. Teikė jam pasiūlymus – jis neišgirdo. Viena trasa perkelta, reikėjo tinkamai susitvarkyti dokumentaciją. Po šio teismo išvadų su D. K. galėsime nueiti į vyriausybę su rimtais argumentais. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad susitikimai neprotokoluoti, antradieniais jis bendrauja su žmonėmis, susitinkama, apkalbama. Pradžioje susitikimų su D. K. įvertino jų sistemą, buvo 150 mm skersmens ir jam galioja 15 metrų apaugos zona. Sklypo savininkui netiko. 2018 m. vyko melioracijos tvarkymo darbai, D. K. su rangovu sutarė, dėl rinktuvo atkasimo, jo buvimo nustatymo ir tokiu būdu jis sumažino iki 5 metrų tas zonas. Jie suvedė į sistemą. Yra dvi atšakos E sistema ir G sistema su 125 mm skersmeniu. Su 125 mm skersmeniu D. K. bendraujant su kaimynais ir patys kaimynai nurašė ir G sistema atlaisvinta buvo, su E sistema, kuri pereina į kitą kelio pusę ir sausina dar nemažai sklypų. Jiems atvykus pirmą dieną į vietą, kai nustatė kasimą, emociškai reagavo D. K., daug blogų žodžių pasakė, gal normalu, antrą kartą, kai atvyko skaičiuoti žalą, jis atrodė draugiškas, pats parodė tinklus, kur buvo žala padaryta. Savivaldybė yra institucija ir valdo valstybinį turtą, jų apskaitos dokumentuose pažeistas tinklas toliau figūruoja žemėlapiuose, atitinkamoje vietoje. Faktas su natūra labai skiriasi. Norint atlikti statinio rekonstrukciją, pagal statybų įstatymą, reikia padaryti projektą ir tik tada atiduoti į eksploataciją. Pingine išraiška nėra žala padaryta, tik paskaičiuota į ateitį. Tie nukirsti tinklai, kurių jau nebėra, turi savo buhalterinę apskaitą, turi likutinę vertę popieriuje. 130 m vamzdis, pagal vandens nuleidimą į šoną, jis šiai dienai veikiantis. Veikiantis vamzdis tas, kuris iškeltas, kur padarė kaltinamasis. O kitas sunaikintas. Jei prisiteis žalą, kadangi protingumas veikia, jei būtų darę tam tikrą dokumentaciją, būtų kalbėję su sklypo savininkais, gal ne dėl užkasimo, o dėl iškėlimo. Su bendru projektu galima būtų tą padaryti. Numatyti menamą naikinimą, tai kad bus projektas naikinimo, numatytas laikotarpis po vyriausybės posėdžio, taryboje politikai kai balsuoja, kiekvienas turi savo nuomonę, baisu kas ten vyksta. Niekas nesiskundė, kad žemės kokybė pablogėjo, iš kitos kelio pusės buvo atėję keli žemių savininkai, jie irgi iš dalies inicijavo nurašymą, ir nurašė ne viską. Atsakydamas į klausimą ar savivaldybė nesvarstė klausimo dėl administracinės atsakomybės, paaiškino, kad su D. K. susitikdavo ne kartą, jis puikiai žinojo, kokie drenažo tinklai buvo, jam kruopščiai paaiškinta, kad negalima pažeisti reglamento, negalima kasti be suderinto projekto, kaltinamasis tyčia padarė savo veiksmus laukiant rezultato kas bus su jais ir ką veiks toliau. Melioracijos statinių kasmetinė ar nuolatinė būklės priežiūra atliekama sistemiškai, pateikiami duomenys žemės duomenų centrui. Lėšų poreikį taip pat sistemiškai pateikia, teikia strateginius planus per Europos paraiškas. Šioje vietoje nuo 2006 m. joks sklypo savininkas nesikreipė, dėl blogai veikiančios melioracijos, tai ir netvarkė savivaldybė. Be prašymo neinicijuoja darbų, remontų, dėl lėšų trūkumo. Rūpinasi turtu, kiek leidžia finansavimas. Valstybė skiria tik 3 proc. pinigų jų poreikio. Dėl menko finansavimo tvarko tik reaguodami į prašymus. Nuo 2012 m. pasikeitė tvarka, kad finansavimas skiriamas tik griovių atstatymui, melioracija tvarkoma tik kai avarija būna, kai vanduo veržiasi į viršų. Pagal turimus ortografinius žemėlapius, šitoje vietoje informacija nėra atnaujinta. Nurodė, kad gruntas netinkamas užkasti atgal, nes reikia molio. Per daug metų tas iškastas molis susitankinęs, neatitinka tam stabilumui, jei nori naujai užpilti senu moliu. Galimybė yra apvesti vamzdį, bet jau tai vadinasi statinio rekonstravimas, savivaldybė laikosi pozicijos, kad atstatyti į buvusią padėtį. Jei taikiai susitars, kad reikia trasą iškelti, tada nebus žala padaryta savivaldybei ir valstybei. Teigė, kad seno grunto išvežimas įtrauktas į civilinį ieškinį. Vienas gruntas tinkamas sutankinimui, kitas gruntas reikalingas paviršiui. Paaiškino, kad nežinojo ar duos gruntą kaltinamasis paviršiui, bet jei jis būtų parašęs, kad duos, tada galima 4 poziciją iš civilinio ieškinio šalinti. Be to nurodė, kad šiai dienai sąmata pabrango, nes kainos keičiasi, jei savivaldybė turės tvarkyti, tai tikriausiai teks pačiai savivaldybei papildomai susimokėti, nebent sklypo savininkas duoda savo juodžemį. Kai buvo diskusija pas mero patarėją R. K. kaltinamasis neatsisakė visos sumos sumokėti, tik komentavo „patys darykit kaip jums išeina“. Su buhaltere kalbėjo kaip užpajamuos ir ar galės grąžinti sutaupytą sumą, buhalterija nurodė, jog jei ateitų suma nurodyta sutartyje, tada negrąžins pinigų (1 t., b. l. 96-100, 102-106, 3 t., b. l. 74-77, 4 t., 68-72);

Liudytojas M. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kai įvyko nutikimas dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, kuravo melioracijos sritį. Šiuo metu virš metų nebedirba savivaldybėje, yra nutolęs nuo tų reikalų, tačiau žino į kokią bylą yra pakviestas. Žemės sklypo savininkas D. K. neteisėtai vykdė kasimo darbus, tinklo pertvarkymo darbus, neturėdamas atestatų, taip pažeisdamas teisės aktus. Teritorijoje buvo vykdomi įvairūs melioracijos tvarkymo darbai, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, gal ir (duomenys neskelbtini) seniūnija galėjo būti. Įvykis buvo gal 2020 m., galėjo būti ir 2022 m, ten viskas vyko etapais, kol galiausiai sklypo savininkas įvykdė darbus. Iki tol ir grioviai buvo tvarkyti, ir avariniai defektai tvarkyti. Paaiškino, kad avariniai defektai kai matoma iš žemės veržiasi fontanas. Tarp sklypo ir melioracijos eina pagrindinis jungtuvas, maždaug per vidurį buvo nustatytas defektas. Tada buvo tvarkytas defektas ir griovys. Iš griovio išvalė sąnašas, atlaisvino vandens nubėgimą. Pats D. K. buvo užsiminęs, kad jis vykdo darbus ir seniūnijos darbuotoja pastebėjo, kad vykdomi darbai. Kai nuvyko taip ir rado. Pirmą kartą su R. N. vyko, prašė sustabdyti tuos darbus ir susitarti draugiškai, susitvarkyti dokumentaciją ir tik tuomet toliau vykdyti darbus, tačiau D. K. nesutiko. Kai nuvažiavo kitą kartą, nuvykę kvietė policiją. Tai buvo ne tą pačią dieną, buvo kelių dienų tarpas. Matė kūdros kasimą ekskavatoriumi. Pats kasimas yra nelegalus, jis iškastas melioracijos jungtuvo apsaugos zonoje, tokie kasimai negalimi, kol nėra projektinių sprendimų, kad atlaisvinta teritorija. Kasti negalima, kol zona galioja. Šiek tiek buvo pamažinta ta zona, apsaugos zona. Melioracijos rinktuvą rado sulaužytą šlaite, kuris nuo aukštupio, dalis puikiai matėsi, viskas užfiksuota akte. Labai daug ką aiškino kaltinamasis, vieną dieną vieną, kitą dieną kitą. Vieną dieną, kad turi pinigų, už viską sumokės, kitą dieną jau dirba per 4 darbus ir neturi nei cento, kitą dieną apie vaikus, kitą dieną apie namus, neišgirdo jis mūsų reikalavimo pirma susitvarkyti dokumentus, tada atlikinėti darbus. Gal kažką ir bandė tvarkytis, nes kažkurie projektuotojai sakė, kad lyg sutartį pasirašė projektavimo darbams, bet taip ir liko. Padaryta žala valstybei apie 50000 Eur, paskaičiavo sąmatą, gal ir sakė, kad 80000 Eur, pats dalyvavo skaičiuojant sąmatą. Buvo tiksliai užkoordinuota rinktuvo vieta, paskaičiuotas vietos atstatymas, ne kūdros visos, nes kaina būtų tris kartus didesnė. Avarinis defektas buvo nustatytas. Buvo brokas surastas statybos. Keraminiai vamzdeliai labai jautrūs, gal brokuotas pakliuvęs buvo, tiesiog sukežo. Šalinant broką atkasė ir rado kelias sekcijas sulūžusias, pakeitė į naują plastikinį vamzdį ir sistema veikė. Antrą sykį buvo dar vienas avarinis įvykis, toje pačioje trasoje, greitai sutvarkė. Griovius tvarkė, nes buvo suneštos sąnašos. Ūkininkų prašymas buvo sutvarkyti, tada funkciją vykdė pilnai. Viena pati sau liko viršutinė trumpesnė trasa, nes nurašė sausintuvus D. K.. Teoriškai vykdė veiklą ta trasa, o praktiškai ne. Ta atkarpa likusi pati sau yra valstybinis turtas. D. K. nesutiko nurašymo keliu eiti, nes jo požiūriu 5 metai labai ilgas terminas, bet ten per pusę metų galima nurašyti. Savininkas pats gali imtis iniciatyvos nurašyti, bet nebuvo prašymo iš D. K., dėl nurašymo. Be prašymo nežino ar gali savivaldybė pati nurašyti, paprastai nurašoma pagal prašymus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad abu rinktuvus matė sugadintus. Kai atvažiavo buvo iškasta kūdra ir šlaite matėsi nulaužtas rinktuvas 130 metrų. Mažesnis irgi buvo surastas rinktuvas. Rodė D. K., kad šulinius kažkokius gelžbetoninius pats padarė, bet be projektų, be atestatų. Nesuprato, kas ten buvo padaryta. Tų šulinių neatidarinėjo, matė tik tai, kas virš žemės paviršiaus. Kūdros jau buvo pusiau pilnos vandens. Šuliniai aplink kūdrą išsidėstę, kaip apvedimas padarytas. Kaip ir logiška, bet turėjo kvalifikuotas žmogus padaryti projektą, kvalifikuotas žmogus pastatyti, priduoti ir visi būtų patenkinti. Kūdra buvo prie pirmo atvažiavimo, sulaužytus iš kart pamatė, fiksavo su prietaisais. Žemės ūkio skyrius turi GPS imtuvą, kūdros perimetrą išmatavo. Fiksavo faktines aplinkybes. Projektu pavadinti sudėtinga tai ką buvo D. K. atsiuntęs, bet buvo atsiuntęs aprašymą, jis galvojo, kad to užtenka, tačiau jam pasakė, kad reikia turėti atestatus, būti projektuotoju. Jis matyt nusprendė, kad jam nieko nereikia. Neatsimena, kada tas D. K. projektas buvo pateiktas. Savivaldybėje, melioracijos klausimais du žmonės užsiiminėjo – jis ir vedėjas R. N., buvo pagalbinės dvi moteriškės, bet jos techninės darbuotojos. Jis pats turėjo kvalifikacijos atestatą. Į melioracijos statinių duomenų bazę įeina ir tiltai bei užtvankos, jos kasmet tikrinamos, o pačios sistemos, grioviai, dėl didelio jų kiekio ir mažai žmonių, tikrinami, kai gauna skundą, tada ir važiuojama pažiūrėti. Tiltų ir užtvankų yra žurnalas, jį pildė. Grioviams nevedami žurnalai. Kai gedimas būna, tada pildomas aktas. Dėl rinktuvo ir iškastų kūdrų niekas nesiskundė, tuo metu kol dar jis dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje, iš darbo išėjo 2023 m. birželio mėnesį. Dėl 150 mm rinktuvo, laiko klausimas kada išlįs brokas, daug kas priklauso nuo grunto gali būti ir po trijų ir po penkių metų. Jei rinktuvas užsibaigia kūdroje, tai vanduo bėga jam į kūdrą iš aukščiau esančių sklypų, per sulaužytą dalį, gal kažkiek ir prabėga. Matė šulinius gelžbetoninius, nesiaiškino, kas ten per įrenginiai. 125 mm trumpesnis ar tikslinga atstatyti? Sausintuvų nebeliko, todėl pasiūlė nurašyti, čia valstybės turtas, nėra taip paprasta nurašyti to vamzdžio, yra procesas. Problema yra dokumentų nebuvime. Nurašius rinktuvą, dingsta apsauginė zona, galima kasti ką nori. Tokios kalbos nebuvo apie nurašymą, nepamena. Jis nurašymo procese nedalyvauja, čia skyriaus vedėjas vykdo. Žemės ūkio duomenų centrui aktai siunčiami su pranešimais, bet atsakymo nežino ar atėjo, ten žmonių trūksta. Yra panašių rajone atvejų, dėl rinktuvų nurašymo. 90 proc. supranta, kad blogai padarė ir susitvarko, kažkaip išsprendžia, bet kiti yra tie, kurie eina į teismus. Nepastebėjo, kad bėgtų vanduo pro sulaužytus rinktuvus. Vilniaus rajono savivaldybė tinkamai rūpinasi savo turtu, atsižvelgiant į turimus finansus. Tvarkoma tai, ką leidžia žemės ūkio ministerija, priežiūrai skiriami pinigai tik melioracijos grioviams, rinktuvams pinigai neskiriami. Civiliniame ieškinyje perklotos dalies patikrint neįmanoma, dėl to skaičiuojama kaip visą reikia atstatyti. Du šulinukai numatyti civiliniame ieškinyje, dėl to, kad šiai dienai kitaip neįmanoma atstatyti šios sistemos, ji pasikeitė kai atsirado plastmasiniai vamzdžiai. Žmogus norėdamas atstatyti tinklą, turi vadovautis naujais aktais, o ne tarybiniais. Kai atsirado plastmasiniai vamzdynai ir šuliniai, niekas nebekloja molinių. Gruntas reikalingas sutankinti, esamas gruntas netinkamas, nes tai priemolis, kai jis natūralus tai vienas dalykas, o kai reikia sutrombuoti jis nėra tinkamas. Augalinio grunto vietoje nematė, jis palaidotas po moliu, aiškiai matėsi, tai dar pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus (1 t., b. l. 61-64, 4 t., b. l. 77-79).

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra vyresnioji specialistė seniūnijoje. Seniūnijoje buvo gautas pranešimas, kad kasama kūdra (duomenys neskelbtini) kaime, seniūnės paprašė pagalbos, kad ji pažiūrėtų. Seniūnė Č. P. negalėjo iš kart važiuoti, kitą dieną atvažiavo iš savivaldybės komisija ir kartu su kolege nuvažiavo parodyti tos vietos, kur kasamos kūdros. Nuvažiavo, kartu vyko R. N., M. Č. ir ji su A. B.. Pamatė iškastas kūdras, kasė traktorius. Iš arti nieko nematė, ji su A. B. nėjo, ėjo R. N. ir M. Č.. Paklausė darbininkų, ką jie ten dirba, po kurio laiko jie patraukė savo techniką. Atvyko kaltinamasis. Smulkmenų nepamena. Pasiteiravo, kodėl be leidimo kasa. R. N. norėjo susitarti, kad viskas padaryta būtų kaip reikalauja teisės aktai, tačiau nesisekė išsiaiškinti, todėl buvo iškviesta policija. Neklausė ką jie šnekėjosi. Kaltinamasis buvo susinervinęs, nenorėjo eiti į kompromisą. D. K. norėjo iš pradžių pasišalinti, bet po to liko laukti policijos. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad į jos funkcijas neįeina melioracijos statinių priežiūra. Seniūnės vietoje nebuvo, todėl ji turi teisę su tarnybine mašina važiuoti, važiavo kaip komisijos narys. Nepamena ar buvo komisijos aktas. Kas telefonu pranešė apie kūdrą nežino. Nurodė, kad vis dar dirba seniūnijoje. Kur kastos kūdros, ten privatūs sklypai, jos žiniomis aplinkiniai dėl problemų nesikreipė. Gyventojai nesiskundė dėl kelio po kūdrų iškasimo. Į tokią komisiją vyko pirmą kartą (1 t., b. l. 67-70, 4 t., b. l. 79)

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialiste. 2022 m. spalio 27 d. apie 09.30 val. kartu su darbo grupe nuvyko į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gauta informacija dėl vykdomų neteisėtų žemės kasimo darbų. Darbo grupėje buvo jos kolegos: žemės ūkio skyriaus vedėjas R. N., o taip pat specialistai E. N., M. Č. ir viešosios tvarkos specialistas J. T.. Kai nuvyko į vietą, pamatė dvi žemės kasimo mašinas, kurios vykdė žemės kasimo darbus, o būtent, kasė du nepratekamo vandens telkinius (kūdras). R. N. nuėjo prie darbininkų ir paklausė, ką jie čia kasa. Vienas iš darbuotojų pasakė, kad vykdo tuos darbus pagal dvišalę sutartį tarp UAB „Dzitva“ ir sklypo savininko D. K.. Tada R. N. paprašė parodyti leidimą vykdyti darbus, o darbuotojas jam pasakė, kad šiuo metu vietoje leidimo neturi, tik paminėjo, kad leidimas kasti kūdras yra pas užsakovą D. K.. Kadangi leidimo nebuvo, R. N. liepė sustabdyti darbus, ir darbuotojai geranoriškai paklusę su technika pasitraukė iš teritorijos. Maždaug po valandos atvyko sklypo savininkas D. K.. Į R. N. klausimą dėl neteisėtai vykdomų darbų, jis piktai atsakė, kad jam atsibodo jau keli metai laukti dėl biurokratinių sprendimų. Jis piktai pasakė, kad darbų nestabdys, o jei reikės, sumokės ir baudą. Tada viešosios tvarkos specialistas J. T. iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus ir atvyko. Gali papildyti, kad D. K. į Sudervės seniūniją dėl leidimų vykdyti žemės kasimo darbus niekada nesikreipė. 2022 m. spalio 27 d. ji matė jį pirmą kartą. Liudytoja A. B. juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad ji su kolege tik rodė kelią, čia buvo ne komisija. Kai su seniūne važiavo, kasimo mašinas matė, seniūnė su niekuo nebendravo, seniūnė tik buvo nuėjusi pažiūrėti, bet nebendravo su niekuo. Nurodė kad dirba Sudervėje, Vilniaus rajone, jos veikla susijusi su pasėlių deklaravimu. Niekas nesiskundė dėl sugadintos melioracijos. Teigė, kad ji nevažiuoju pro D. K. sklypą, gal seniūnė važiuoja. Pas ją dėl kelio niekas nesikreipė (1 t., b. l. 73-76, 4 t., b. l. 80).

Liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra giminės. Dėl įvykio paaiškino, kad atvažiavo su ekskavatoriumi, dirba UAB „Dzitva“. Šefas supažindino su kaltinamuoju ir pradėjo dirbti. Pradžioje nuiminėjo juodžemį, pylė šalia kitoje vietoje, kur buvo žemuma, kasė tvenkinį. Iškasė, sutvarkė ir kitą šalia esantį kasė. Viskas vyko šalia Vilniaus, kaimo nepamena. Atvyko, šefas supažindino su kaltinamuoju ir jis vadovavo. Kito kasti nebaigė, atvyko R. N., melioracijos skyriaus vedėjas savivaldybėje. Jis nieko neaiškino, tik pasakė: „stabdyti darbus, nuvaryti į šoną ekskavatorių“. Jo reikalas dirbti arba ne. Atvažiavo su policija, savivaldybės moterys. Nesigilino, dėl ko sustabdė darbus. Jo jokių dokumentų pateikti neprašė. Klausė ar turi dokumentus, sakė, kad arba klientas arba direktorius gali turėti dokumentus. Melioracijos įrenginiai, vamzdeliai buvo. Kadangi ten buvo rinktuvas buvo nukreiptas kitur, rinktuvo nekliudė. Ten užpelkėjusi vietovė, ir kaltinamasis nusausino. Melioracijos srityje dirba daug metų. Sausintuvo vamzdelius, laidus nukirto, to nebuvo galima išvengti. Juodžemį nuo pirmo tvenkinio į žemesnę vietą išlygino, tik nuo antro buvo jau palikta žemė. Pirmo tvenkinio gruntas buvo išlygintas, paskui padengta juodžemis, antro tvenkinio nebaigė kasti, jis taip liko. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad jam sakė, kad rinktuvai buvo nukreipti į kitą pusę. Kastą žemę matė, vizualiai matyti. Kai iškasta tranšėjos eiga matosi, judinta žemė, pagal tą kryptį ir dar buvo paaiškinta. Teko susidurti su melioracijos įrenginiais, kiek atsimena buvo vamzdeliai. Nurodė, kad jo darbas susijęs dalinai su melioracijos darbais, 5 metus dirba šitame darbe. Kai dirbau, statybų įmonė kartais susipažindavo su projektais. Kai darbuotojai turi supratimą, tai geriau naudotis planu. Pagal projektus dirbo, kartais jam juos parodydavo. Šiuo atveju projekto nematė, niekas nesupažindino. Direktorius su kaltinamuoju supažindino, kaltinamasis rodė ką daryti. Buvo molio, šlynas mėlynas molis. Tame antrame tvenkinyje buvo daugiau molio, žvyro ten tikrai nebuvo. Pasakė sustoti ir varyti ekskavatorius į šoną. Jei yra projektas keisti drenažo sistemą tai tiesiog šalia seno drenažo kasamas naujas rinktuvas ir prijungiamas rinktuvas. Taip atstatomas sugedęs rinktuvas, daroma nauja trasa. Seną rinktuvą sudaužo, jo nereikia, naujas rinktuvas plastikinis. Trasa nauja vedama, nes molinis vamzdelis prakiūra ir neprateka, dažnai karklai užauga, šaknelės įlenda į molinius vamzdelius ir neprateka. Prisiminė, kad kelios dienos prieš, buvo R. N. atvykęs. Dirbo, priėjo ir kažką pašnekėjus, jis sakė perduoti linkėjimus D. Tą dieną darbo nenutraukė, antroje kūdroje dirbo. Buvo senas rinktuvas užsikišęs, jis nefunkcionavo ir stovėjo bala, kitoje žemėje. Kai perdėjo iš naujo pradėjo vanduo tekėti ir funkcionuoti. Vamzdeliai seni naikinami, buvo įdėti nauji, plastikiniai. Paties vamzdelio nematė, tik tranšėją (1 t., b. l. 79-82, 4 t., 98-99).

Liudytojas Z. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad matėsi su kaltinamuoju, bet nėra giminės. Dėl aptariamo įvykio paaiškino, kad pirmas atvyko kolega į šitą objektą. Jį atvežė, kad žemes numestų toliau. Jis kasa „prūdus“, bet šiuo atveju jo darbas buvo numesti žemes ir išlyginti. Atvyko kaltinamasis pasikalbėjo, jis nurodė kur ir ką daryti, pašlaituoti, paformuoti. Pusę užbaigė, atvyko melioracijos darbuotojas ir sustabdė visą darbą, dėl leidimų kasimui stokos. Apie dokumentus nieko nežino, retai apie tai juos informuoja. Paaiškino, kad jis tik lygino žemes. Sovietų laikų moliniai vamzdeliai buvo. Lygindamas žemes matė molinius vamzdelius, išmetė su žemėmis ir išsilygino. Dėl leidimų nieko nežino, jei vamzdeliai yra, būtina paskambinti užsakovui ir paklausti. Skambino jam, jis buvo atvykęs ir pasakė, kad nieko tokio. Sausintuvo buvo daug. Žemės nebuvo išvežtos (1 t., 85-87, 4 t., b. l. 99).

Liudytojas J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, bet nėra giminės. Paaiškino, kad paslaugos buvo teikiamos, jiems siunčia darbus. Gauna darbą ir tokiu būdu gavo to žmogaus telefono numerį. Reikėjo iškasti kūdrą, jo įmonė UAB „DZITVA“. Telefonu susiekė su tuo žmogumi, jis parodė, tame lauke augo javai augo. Po 1-1,5 mėn. nuvyko atlikti darbus. Reikėjo tik vieną šulinį atkasti. Baigęs melioraciją pamatė, kad apvedimas padarytas, kur turėjo kasti toliau. Pasirašė sutartį. Įrašėme punktą, kad užsakovas atsako už leidimą ir viskas tuo baigėsi. Atsakomybė užsakovo, o jo vyrai dirbo iki kol atvyko savivaldybės atstovas. Jam nuostoliai, nedirbo darbuotojai tą dieną. Už tą dieną dar nebuvo galutinis atsiskaitymas. Policija liepė viską išsivežti. Pasamdė įmonę, kad visą techniką išvežtų ir po apytiksliai 3 val. jo ten nebuvo. Tik vieną šulinį reikėjo pakelti ir įdėti. Viskas tame sklype sutvarkyta, buvo padarytas apvedimas. Buvo savininko ekskavatorius. Suprato, kad tai melioracijos elementas. Melioracijos darbais neužsiima, tik žemės kasimu. Pats kartais melioruoja savo žemėse. Sutartyje punktas yra ir daugiau nereikalavo, pats savininkas vadovavo darbams. Jo žmonės dirbo ir tiek. Šulinį pakėlė ir padėjo, uždėjo žiedą ir dangtį. Viskas gerai ten buvo padaryta su melioracija (1 t., b. l. 90-93, 4 t., b. l. 99-100).

Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad yra D. K. brolis, sutinka duoti parodymus. Jų svajonė gyventi kaime, užsiimti ūkine veikla, dabar populiarūs mini ūkiai. 14 metų dirba statybinėse įmonėse. Gyvena Panevėžyje. Sklypai buvo nupirkti, kad juos dirbti, gal kažką auginti. D. K. dėl melioracijos, „prūdų“ kasimo būdavo eidavo į rajono savivaldybę, bet sakydavo, kad neatitinka, gal 3-4 metus vaikščiojo. Jis (teismo pastaba – D. K.) sakė, kad nebegali, arba turiu imtis, arba nieko nebus. Ir šeimoje bėdos atsirado, turi du vaikus, turi sveikatos problemų. Sakė jam daryti kaip jam reikia, o jei reikės sklypą perleis, juo pasitikėjo. Norėjo leidimus gauti „prūdams“, savivaldybė sakė nekas. Nežino, kokia buvo problema su dokumentais. Pusantro išsikasė, kiek žino atvyko policija ir liepė tuos „prūdus“ užpilti. Melioracijai ką reikia investuoti neatpirks visas javų derlius. Tam momentui Vilniaus rajono savivaldybė turėjo atstovauti jo brolį. Turėtų džiaugtis savivaldybė, kad žmogus nori kažką daryti. Parašo prašymą ir būna jie sako: negalima padaryti, patys pasidarykite, tai patys pasidaro, bet bėdų nebuvo. Broliu pasitikėjo ir sakė pasirašys el. parašu, liepė jam daryti. Nesikišo, ir įstatyminės bazės neišmano, nedavė jokių patarimų. Gražiai atrodė žemės sklypas, gamtosauginiu požiūriu. Ūkiniu požiūriu nuostolis, negalima buvo atlikti ūkinės veiklos. Paskirtis žemės ūkio veikla (1 t., b. l. 136-139, 4 t., b. l. 100-101).

Teisiamojo posėdžio 2024 m. rugpjūčio 26 d. metu civilinio ieškovo atstovas Slavomir Maroz davė paaiškinimus dėl civilinio ieškinio ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. savivaldybėje buvo gautas kaltinamojo prašymas dėl kūdros įrengimo, patenkintas nebuvo, nes buvo trūkumai ir suderinamumas. Buvo kalbėta, kad kaltinamasis atliks veiksmus ir bus vykdomi melioracijos darbai ir reikia sutikimo. 2022 m. spalio 26 d. seniūnija buvo nuvykusi ir pranešė, kad kaltinamasis kasa žemės darbus, dėl kurių melioracija gadinama. Specialistai atvyko ir nustatė. Kaltinamasis nesustabdė darbų. Žinojo, kad vykdomi neteisėtai tie darbai ir jo elgesys sąmoningas. Neturėjo reikalingų dokumentų, ir suderinimo įrengti dirbtinį vandens telkinį, ir melioracijos sistema apgadinta. Pažymėjo, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje buvo išsakyta nuomonė, kad savivaldybė nori pasipelnyti, tačiau byloje iki šiol nėra pateiktas paskaičiavimas, alternatyvi sąmata, tai pasisakymai nėra pagrįsti. Dėl atstatymo, palaiko ieškinį koks yra ir koks surašytas. Buvo ne vienas bandymas su kaltinamuoju tartis, bet bandymai nepavyko. Buvo prieita nuomonės, kad ta suma gali būti mažesnė, bendromis jėgomis, bet byla pažengusi, tyrėja išreiškė, kad daryti taikos sutartį. Ne vieną kartą buvo susitikę, kalbėjo apie kaltės pripažinimą, bet tuo metu jis nesutiko. Kiek pamena R. N. pasisakymus, jis užsiminė, kad toks nurašymas įmanomas, bet ne vien tik noras ir kiti veiksmai turi būti susiję su administracija, vyriausybės sprendimas, vyriausybės sprendimas. Teisės aktai numato, kada melioracija gali būti nurašyta. Valstybei padaryta žala, vien dėl teisės aktų pažeidimo. Jei būtų atstatyta melioracija veikianti ir likviduoti nauja atstatytą daiktą, tai būtų beprasmiška. Viskas kalbėta, nepasiekus bylos teisme, kai buvo bandoma susitarti su kaltinamuoju. Tas vienas šulinys turi būti atstatytas, dėl kito melioracijos šulinio atstatymo, yra reglamentas, kad ne mažesniu kaip 150 metrų turi būti vienas nuo kito. Melioracija turi būti atlikta tinkamai, jei būtų suderinta su savivaldybe ir turi leidimus, gal tai atstatyta, galima pavadinti. Bet kadangi nesuderinta, dėl kasimo nebuvo leidimo, tai nedrįstu vertinti, kad tai tinkama. Bijo pasisakyti, pokalbiuose savivaldybėje nedalyvavo, kad sumos buvo derinamos, kad kalbėta apie projektines medžiagas, kad dar galėtų ženkliai sumažinti tą sumą. Nesutinka su tuo teiginiu, kad negalima susitarti su Vilniaus rajono savivaldybe. Kiekvieną antradienį savivaldybėje nuo 10-15 val. konsultacijos vyksta. Gauna konsultacija ir derina projektines medžiaga. Mano, kad skaičius ir rodo, kad sprendžiamas klausimas, jei žiūrėtų, tai teismas turi būti ieškiniais užverstas. Jo žiniomis R. N. minėjo, kad ten kaltinamojo žemėse – molingas gruntas ir netinka tokiems darbams ir reikia laukti ilgai, kad gruntas sutankėtų. Seniai melioracija atlikta, vamzdžių medžiagos keitėsi. Buvęs gruntas, kuris molinis, jį sutankinus, pasidarytų nelaidus sluoksnis ir niekas nesusigeria į žemę. Sudėjus molį ir jį sutankinus, pasidarytų nelaidus gruntas, ir tas rinktuvas negali tinkamai surinkti vandens. Yra numatytas rinktuvas turi būti pakeltas ant žvyro ir virš vamzdžio, kuris yra su filtracine medžiaga, kad ten nepatektų nereikalingos sąnašos. Užpilamas laidžiu gruntu, tam, kad filtruotųsi ir ant viršaus tas gruntas yra filtracinis sluoksnis, būtų techniškai sureguliuotas, jis nusausintų žemę. Jei molį sudeda, jis nefunkcionuoja. Per daug metų žemėje atsiranda kapiliarai, kuriais vanduo patenka į rinktuvą. Kai iškasama iš naujo sutankinama ir kapiliarų nėra, užkišama. Pagal techninius reikalavimus numatoma į projektavimo užduotį, kai rengiamas projektas įvertinti visas aplinkybes. Jei yra numatoma įrengti kažkokius dirbtinius nepratekamus vandens telkinius, tas vamzdis yra numatytas, būtent lygiasienis, kad netrauktų vandens iš dirbtinio tvenkinio. Jei melioracija atstatoma, per tuos kapiliarus vanduo patenka į dirbtinį nepratenkantį vandens telkinį ir atstačius melioraciją to dirbtinio vandens nebus. Dėl to numatyta be pratekėjimo. Pagal techninius reikalavimus, kur yra želdiniai ir inžineriniai tinklai, būtent perklojama neperforuotu vamzdžiu. Tai tas žvyro, kodėl numatyta techniniam reglamente, dėl to kada yra pilamas kitas gruntas ir jau viršutinis sluoksnis, kad užpylimo metu nepakliūtų akmuo ir nepažeistų to vamzdžio. Kai pilamas gruntas, atsiranda pašalinių gamtinių darinių ir gali būti rizika. Techniniame reglamente apspręsta koks gruntas turi būti pilamas, kad negali būti su akmenims ir sijotas gruntas. Buvo paskaičiavimas, kad pagal techninius reikalavimus numatyta ir tą šulinį įrengti, pagal techninį reglamentą turi būti tokiems įrengimams. Pertvarkymas būtent atstatant tą rinktuvo dalį iki to pažeidimo vietos, kur pajungimas iki jau įrengto. Ta sistema yra kasamas gruntas, jis patenka į tą vamzdelį, kur pažeistas ir susidaro tos sąnašos. Dėl to ir likusią dalį keisti reikia, senų molinių vamzdelių negalima išvalyti. Lygiai taip pat pažeidimas, kur sąnašų yra, arba žiūrima nuo statinio iki statinio. Tada reikia visą atkarpą pakeisti. Melioracijos medžiagos keitėsi, todėl jei pertvarkyta sistemos dalis iš aukšto plastikinio atsparumo, jį galima plauti, bet molinių vamzdelių neįmanoma, reikia keisti. Vilniaus rajone savivaldybė apskaitoma, negaliu pasakyti koks balansas ir vertė likutinė. Savivaldybė turto patikėtinis, savininkas vyriausybė. Melioracijos apskaitą veda žemės ūkio duomenų centras. Melioracijos balansinė buhalterinė vertė kinta kiekvieną mėnesį, esant poreikiui buhalterinius skaičiavimus atliekant, nurašant melioravimo statinius savivaldybė kreipiasi į žemės ūkio duomenų centrą ir sužino likutinę balansinę vertę, tai kadastro vietovėje. Nebuvo kreiptasi dėl likutinės vertės. Negali pakomentuoti kaip kiti daro, yra techninis reglamentas. Visa tranšėja po rinktuvu užpilama žvyru. Kiekis tik darbams atlikti, visa tranšėja ne smėlis ir ne žvyras, juodžemis turi būti. Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, augalinis sumaišytas su moliu ir grunto atvežimas paskaičiuotas. Negalėjo atsakyti į klausimą, kiek jo žiniomis paskaičiuotas užpylimas, atstatant apsaugos zoną. Jo nuomone yra padaryta žala. Visų pirma savivaldybė tik patikėtinis, iš esmės ar valstybė nutarimu pritartų arba ne tokiam likvidavimui, nežino. Veikiantis funkcionuojantis statinys ir negali būti nurašytas. Kad jis neveikė, nebuvo įrodymų. Visi rinktuvai atliko savo funkciją. Iki kaltinamojo kreipimosi, buvo kelis kartus reaguota. Avarinį rinktuvą sutvarkė ir griovį sutvarkė, kuris priima vandenį. Važiuojant pro šalį matosi pelkinių augalijos, pelkės požymių nėra, buvo tvarkomas avarinis rinktuvas. Matyti buvo pakartotinio kaltinamojo prašymo, griovimo priežiūros darbai ir pagerintas rinktuvas. Nurodė, kad dirba nuo 2023 m spalio 30 d., kelis kartus teko važiuoti ir pavasarį, taip pat prieš savaitę. Rinktuvas padarytas pavasarį. Negali atsakyti, kas gali garantuoti, kaip bus piniginės lėšos nukreiptos kitam kažkokiam tikslui (4 t., b. l. 101-102).

Specialisto Edvardo Nacevičiaus teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad yra inžinerijos hidrotechnikas ir šioje byloje teikė išvadą. Viską matavo nuvykę į vietą su geodeziniais prietaisais. Matavo vandens telkinius. Žiotis drenažo sistemos matavo ir nustatė, kad griovys pakankamai užneštas, žiotys po vandeniu, veikia neefektyviai, priaugę krūmų, priežiūros juosta netvarkinga, dugnas iškilęs. Paaiškino, kad naujai padaryta: iškasti du nauji nepratekami vandens telkiniai Nr. 1 ir Nr. 2, (4 t., b. l. 88), pertvarkyta drenažo sistema, D. K. iškėlęs normatyviniais atstumais į pakraštį. Išsimatavo šulinius, dar dangčiai buvo neuždėti, tai išniveliavo visus vamzdžius. Nustatė nuolydžius. D. K. įrengęs viską iš sustiprintos klasės vamzdžių, netgi didesnio hidraulinio pralaidumo negu reikėtų. Sujungęs su esamu šuliniu savivaldybės, nuolydis tarp šulinių neblogas virš 0,4 procento, nes minimalus 0,2 procento. Funkcionuoja ta sistema. Vandens lygis toje pačioje amplitudėje, tai parodo, kad sistema veikia. Prieš važiuodamas į teismą užsuko pažiūrėti, tas vanduo dar labiau nukritęs, tai rodo, kad drenažo sistema veikia, plotai aplink sausi. Aukščius išskaičiavo. Pirminiame melioracijos projekte, ta drenažo sistema buvo labai sekli, užnešta, krūmai augo. Pirminėse nuotraukose visur stovėjo vanduo, visur balos. D. K. darė 2020 m. topografinę nuotrauką, matosi visur balos. Kai K. apvedė, dabar sistema pradėjo funkcionuoti, viskas veikia. Apvedimui reikėjo leidimų, D. K. darė projektą, jis gavo Geologijos tarnybos išvadas, pateikė gautą Regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAD) informaciją, tačiau nesuprato, kodėl savivaldybėje užstrigo. Suprato, kad dėl to, jog plane kryželių nebuvo. Dėl to kad skersinio nuolydžio nematė, nesupranta kaip galima nematyti, juk buvo pateiktas planas. D. K. turi pateikti ko reikalauja aprašas, jis kai pateikė, techninių sąlygų savivaldybė net neišdavusi, o turi išduoti, juk čia savivaldybės statinys. D. K. kreipėsi, bet jam neišdavė savivaldybė. Nebuvo reikalaujama leidimo kūdroms kasti. Lietuvos geologijos išvadą turėjo D. K., ją reikėjo pateikti RADUI, jei RADAS pastabų neturi, D. K. su patikėtiniais statinių suderinti turėjo t. y. su savivaldybe, bet jam nepavyko. D. K. padarė drenažo sistemą, užtikrino funkcionavimą, žalų nepadarė. Jis iškasė ir perkėlė, juk galima perkelti melioracijos statinius pagal techninių reikalavimų tvarką. Jei nebūtų galima iškelti, tada nei kelių nebūtų galima nutiesti. Dokumentai buvo, bet nesutvarkyti iki galo. Vamzdžiai perkelti, bet veikimas užtikrintas. Sistema nesugadinta. Vanduo prateka pro kitą vietą. Nesutinka su savivaldybės sąmata, kodėl tiek daug reikia atstatyti. Neteisingi atstumai. Sąmatos paskaičiavime kiekiai iš vis nežinia iš kur paimti. Paskaičiavo sąmatą, jei atstatoma 160 mm skersmens, kainuotų 3751 Eur. Vamzdžiai matosi, jie yra. Gruntas nurodytas, jo kaina itin didelė, virš 27000 Eur. Gruntas guli vietoje, jo savybės tinkamos, ten priesmėliai. Netgi savivaldybės planuose užrašyta dribsmėlis, šlapias smėlis. Šiuo atveju kam jį klot, jei smėlis ir dabar yra. Atvežus iš kažkur gruntą, nėra aišku kur reikėtų dėti D. K. gruntą. Krūvos stovi. D. K. gruntas tinkamas darbams, o kiekio tokio, kur savivaldybės ieškinyje nurodytas, net nereikia. Nurodyta savivaldybės ieškinyje, kad 10 dienų reikia išpumpuoti vandeniui iš telkinio, tačiau pusę Neries per tiek galima išpumpuoti. D. K. tvenkinį galima išpumpuoti per dieną. Grunto transportavimas virš 3000 Eur taip pat nepagrįstas, nurodytas didžiausias atstumas. 2024 m. jau 89000 Eur, pabrango. Rinktuvų 77 metrų per daug, nėra aišku kuo remiantis savivaldybė tai nustatė. Taip pat nėra aišku kodėl reikia demontuoti D. K. šulinį, jis nesenai pastatytas. Dar skylių išmušimas paskaičiuotas atskirai, o tai įeina į tą pačią kainą. Savivaldybei rašė, bet jie atsakė, kad katalogas nepatvirtintas, atsakė, kad ministro nepasirašyta. Požeminio šulinio pastatyme, viskas į kainą įskaičiuota. Skaito iš katalogo: plastikinis drenažas ir jo statiniai. Jei yra sąmata, yra darbų sudėtis įtraukta į komplektą, o savivaldybė dar atskirai kaina skaičiuoja. Prie griovio durpės. Gruntas tinka D. K., nes jis nėra molis. Ten dribsmėlis, tas pats kaip smėlis, nėra ten molio. Jie deda uždarą vamzdį, sutankinus tą vietą. Dribsmėlis sausas, tas pats kaip smėlis. Tą patį smėlį D. K. galima sutankinti su vandeniu. Šuliniai yra, dabar net neuždengti, viskas atvira, iš šulinių matė drenažą. Šuliniai neuždengti, bet pastatyti. Jis yra tik projektų vadovas, ekspertizės nedaro, šį darbą dirba 40 metų kaip specialistas. D. K. apraše visi melioracijos dokumentai. Kaip jam gauti tą dokumentą, jam neįmanoma, niekas negaus, nes statinys ne jo. Kūdra nėra statinys. Ji iškasama pagal aprašą. Jam pateikti ir neturėjo dokumentų D. K., kad atestuota įmonė atliko darbus. Dirbtinio vandens telkinio įrengimui dokumentų nereikia, drenažui reikia dokumentų, kad darbus atliko atestuota įmonė. Apie įrengimą nežino, kas statė nežino, tik mato, kad sistema funkcionuoja. Drenažo sistema, tai nėra naujas statinys, tai rekonstruota drenažo sistema. Savivaldybė ir įspaudė D. K.. Apraše to nereikalauja, nei sąlygų neparašė, būtų parašę, kad reikia dokumentų. Neįmanoma gauti leidimo, nes statiniai ne D. K., nebent savivaldybė partnerystės sutartį sudarytų, bet savivaldybė to nedaro. Jei numatoma įrengti telkinį, daromas projektas melioracijos pertvarkymo, tada galima numatyti telkinio vietą. D. K. buvo padaręs projektą, jis rodė, bet savivaldybė nederino. Lietuvoje dar niekas negavo leidimų. Visus dirbtinius telkinius kasa pagal aprašą. Nereikia jokių statybos leidimų. GPS imtuvu nustatė į šulinį vamzdžiai įteka ir išteka. Apie paskutinį šulinį žino iš savivaldybės skaitmenos. Paties imtuvo atkasęs nebuvo, bet mato, kad vanduo prateka, vamzdžiai didelio pralaidumo su dviguba sienele. D. K. įrengė sustiprintos klasės, jis pastatė šulinius posūkiuose, kaip reikalaujama. Jis viską padarė. Nežino, kodėl D. K. savivaldybė nesuderino, gal, kad topografinių kryžiukų neįžiūrėjo plane. Drenažo sistemų nekasė, nes čia faktui nustatyti, o ne būklei. Žemiausioje vietoje drenažo rinktuvas. Mato, kad be galo buvo seklu, visur buvo pelkė, drenažas nefunkcionavo, kūdrą iškasęs D. K. atitaisė valstybės sistemą, visada ten balos buvo, dabar balų nėra, dabar statybos vyksta už kelio, dar matė, kad jie ten vandenį paleidžia ir vis tiek vanduo nestovi. 4 tome, b. l. 88 mažesnis tvenkinukas, 16321 amplitudė, ten velenas, prakrapštė, įteka ir išteka dar keliais cm. žemiau. Ginčai buvo dėl vamzdžio, jokių sausintuvų nėra, jis neatlieka jokios funkcijos. Už D. K. gyvenamų namų kvartalas, ten namai stovi, nėra sausintuvų, jie nurašyti. Vamzdis, kaip turtas, sėdi tik dokumentuose. Bet jis neatitinka apibrėžimo, jį reikia nurašyti, nes jis neturi prasmės. Didesnės kūdros plane. Čia nebėra drenažo, jis čia tik buvo. Perkėlimas išgelbėjo žemes, nes buvo pelkė. Tas rinktuvas buvo 77 cm gylyje. Jis turėjo būti 1 metro gylyje. Žiotys neatitinka techninių reikalavimų. Nurodė, kad schema daryta ankščiau, o nuotraukos pateiktos posėdžio metu – po to. Plano data gali būti skirtinga. Jau kokius 5 kartus buvo pas D. K. sklype. Atvykęs į sklypą į vandenį neįbrido (4 t., b. l. 148-152).

Teisiamojo posėdžio 2024 m. rugpjūčio 26 d. metu pateikta ir prie bylos medžiagos prijungta 2024 m. rugpjūčio 2 d. specialisto Edvardo Nacevičiaus išvada Nr. 35V „Dėl dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimo (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini) su priedais. Nurodyta, kad tikslai yra žemės sklypo savininko D. K. prašymu išnagrinėti esamą situaciją vietoje, nustatyti esamo drenažo padėtį vietoje, bei nustatyti drenažo melioracinę būklę. Išnagrinėti pateiktą projektinę ir kitą dokumentaciją, įvertinti priimtų sprendinių pagrįstumą. Išvadoje nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. E. Nacevičiaus firma „Edmeta“ inžinierius Edvardas Nacevičius apžiūrėjo objektą vietoje, atliko reikiamus tyrinėjimus bei matavimus, nustatė faktinę drenažo rinktuvų buvimo vietą. Esamų drenažo rinktuvų koordinatės ir altitudės pateiktos plane (priedas Nr. 1) (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose kad. Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iškasti du dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkiniai - vandens telkinys Nr. l ir Nr.2 (priedas Nr. l). Geodeziniais prietaisais buvo išmatuoti dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių paviršiaus plotai ir matavimo metu nustatyta, kad vandens telkinio Nr. 1 plotas sudarė 2557,95 m2. Vandens telkinio Nr.2 paviršiaus plotas sudarė 887,73 m2. Vandens telkiniai Nr. 1 ir Nr.2 iškasti žemiausioje žemės paviršiaus vietoje, prisiderinant prie vietos sąlygų ir esamo reljefo. Vandens telkinys Nr. l iškastas ant 26-os drenažo sistemos 150 mm skersmens valstybei nuosavybės teise priklausančio „e“ rinktuvo aukštupio. Pažeisto drenažo rinktuvo ilgis - 60,68 m. Pažeisto drenažo rinktuvo ilgis atžymėtas plane (priedas Nr. l). Žemės sklypo, kad. Nr(duomenys neskelbtini) šiaurės rytinėje dalyje iškastas vandens telkinys Nr.2, kurio dalis vandens telkinio (60,92 m2 ploto) iškasta žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Vandens telkinys Nr.2 taip pat atžymėtas plane. Bendras vandens telkinio Nr.2 paviršiaus plotas 887,73 m2 (priedas Nr.2) . Vandens telkinio rytiniame pakraštyje taip pat pažeistas drenažo sistemos Nr.26 valstybei nuosavybės teise priklausantis „g“ dl 25 mm drenažo rinktuvas. Šio pažeisto drenažo rinktuvo ilgis – 18,30 m. Ilgis atžymėtas plane (priedas Nr. l). Susumavus sunaikintų drenažo rinktuvų ilgius 60,68 m+18,30 m=78,98 m. Duomenys užfiksuoti vietoje geodeziniais prietaisais GPS imtuvu LKS94 koordinačių sistemoje, aukščiai – LAS07. Taip pat vietovėje rastos iškasto grunto ir augalinio dirvožemio laikinos sandėliavimo vietos. Nustatyta, kad 2-os drenažo sistemos „e“ rinktuvo ruožas dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio vietoje pertvarkytas, drenažo rinktuvas iškeltas iš vandens telkinio įrengimo teritorijos, kaip nustatyta 1996 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų Nr.283 (Aktuali redakcija nuo 2015-09-10) „Techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklės“ taisyklėse, šių taisyklių III sk. p. 18.1 nustatytus reikalavimus. Minėtos taisyklės nedraudžia esamus melioracijos statinius iš užstatomos (nukasamos) teritorijos iškelti normatyviniais atstumais kaip nustatyta šių taisyklių 4 priede. Šiuos darbus privalo statytojas atlikti savo lėšomis. Faktinė iškelto drenažo rinktuvo padėtis ir altitudės nustatytos vietoje geodeziniais prietaisais ir pateiktos plane (priedas Nr.l). Nustatyta, kad iškelto į kitą vietą drenažo rinktuvo normatyviniai atstumai atitinka Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166 „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas“, šio įstatymo antro skirsnio 93 straipsnio „Melioracijos statinių apsaugos zonų dydis“ p. 2 reikalavimus. T. y. drenažo rinktuvui išlaikyta apsaugos zona, kurios dydis 5,0 m. Apsaugos zona atžymėta plane (priedas Nr. l). Atlikus hidraulinius skaičiavimus nustatyta, kad naujai perklotas drenažo rinktuvas yra tinkamo hidraulinio pralaidumo. Drenažo rinktuvas paklotas iš uždarų sustiprintos klasės (SN8) d200/l 76 mm gofruotų vamzdžių su dviguba sienele. Panaudotų vamzdžių hidraulinio pralaidumo pakanka drenažo debitui praleisti pagal MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, šio reglamento p. 142 reikalavimus. Vamzdžiams pateiktos eksploatacinių savybių atitikties deklaracijos. Patikrinus naujai pakloto drenažo rinktuvo išilginį nuolydį, nustatyta, kad išilginis nuolydis yra 0,3 %. Tas taip pat tenkina minėto reglamento reikalavimus (Minimalus išilginis nuolydis 0,2%). Naujai pakloto drenažo rinktuvo posūkiuose, pasijungimo vietose numatyti g/b d700 mm kontroliniai ŠA tipo drenažo šuliniai, kaip nustatyta MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ p. 139 reikalavimuose. Atsidengus kontrolinius šulinius nustatyta, kad drenažo vanduo rinktuve prateka. Drenažo sistema veikianti. Apie veikiančia drenažo sistemą galima spręsti ir iš vandens telkinyje esančio vandens lygio altitudės, kuri matavimo metu nustatyta 165,10 m. Vandens lygis vandens telkinyje nusistovėjęs drenavimosi gylyje, be to ši altitudė atitiko įrengto pertekliniam vandeniui nuleisti PP d 160/140 mm vamzdyno altitudei. Altitudės atžymėtos plane (priedas Nr. l). Apžiūrėjus šios drenažo sistemos aukštupyje esantį melioruotą plotą, jokių užmirkusių melioruotų plotų, kad būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, nenustatyta. Pakelės taip pat neužmirkusios. Šios drenažo sistemos aukštupyje vykdomi žemės kasinėjimo darbai. Apžiūrėjus šios drenažo sistemos žemupį, nustatyta kad drenažo rinktuvo trasoje yra nenaudojamų žemės ūkio paskirčiai žemių, melioruotam plote yra užaugusių krūmų. Drenažo sistema išleista į melioracijos griovį R-7, kurio dugne sąnašos ir aukštastiebė makrofitinė augmenija. Drenažo sistemos žiotys patvenktos, griovys neužtikrina tinkamas sąlygas drenažo sistemų normaliam veikimui. Tame pačiame žemės sklype, kad. Nr(duomenys neskelbtini) ir nedidelė dalis (60,92 m2) ploto vandens telkinio ploto iškasta žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Plane atžymėtas Nr.2 (priedas Nr. l). Kasimo metu pažeistas 26-os drenažo sistemos „g“ valstybei nuosavybės teise priklausantis d 125 mm drenažo rinktuvas. Matavimo metu nustatytas pažeisto drenažo rinktuvo ilgis, kuris sudarė 18,30 m ilgio. Aukštupyje, už vandens telkinio, likę apie 38,41 m ilgio valstybei priklausančio drenažo rinktuvo aukštupio į kurį niekas nepajungta. Drenažo sistemos aukštupyje nurašyti melioracijos statiniai (GIS duomenys ir Vilniaus rajono savivaldybės suderintas topografinis planas). Aiškiai matosi, kad šio drenažo rinktuvo galas neatitinka MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ II sk. p. 10.13 nuostatuose nurodyto drenažo rinktuvo apibrėžimo sąvokos. Rinktuvas-drenažo sistemos dalis vandeniui iš sausintuvų ir vandens nuleistuvų surinkti ir nuleisti, dažniausiai į griovį. Sausintuvai ir ne valstybei nuosavybės teise priklausantys rinktuvai nurašyti, nuleistuvų taip pat nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dirbtiniai vandens telkiniai suprojektuoti pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d, įsakymu Nr. Dl- 590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Apraše pateiktas 2022-08- 12 d. Aplinkos apsaugos departamento išvada Nr. AD5-15412 dėl informacijos pateikimo, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021-09-10 d. pritarimas Nr.(4)-1.7-6038. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių pertvarkymui, patikėtinio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos techninės sąlygos, pagal 1996 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymų Nr.283 „Techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklės“ nustatyta tvarka neišduota. Vilniau rajono savivaldybės pateiktas 2021-10-08 d. raštas Nr. A34 (1)-8735 (Pateikti detalūs metaduomenys nesutampa su rašto originalo data ir Nr.). Rašte išdėstyta, kad Vilniaus rajono savivaldybė nagrinėjo kaip projektą, nors dirbtiniam nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui tikslinga rengti tik aprašą pagal „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Šio aprašo II sk. p. 21 aiškiai nurodyta, kad asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiama 17.1 punkte nurodyta informacija ir melioracijos statinių planas masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis. Nelabai suprantama iš rašte pateiktų teiginių kad planas netiko, kai tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracija TIIS sistemoje topografinį planą su iškastais vandens telkiniais yra suderinusi ir tuo pripažinusi jį tinkamu. Drenažas, pagal MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ projektuojamas pagal šio reglamento p. 133 reikalavimus. Projekto sudėtis ir apimtis yra aiškiai apibrėžta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, todėl iš pateiktos medžiagos negalima teigti kad tai yra projektas. Nesuprantama kodėl žemės sklypo savininkui taikomas techninis reglamentas MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, kai tuo tarpu žemės sklypo savininkas nevaldo melioracijos turto jokia valdymo forma. Jeigu jis neturi šio turto tai ir statybos leidimo niekuomet negaus. Nepagrįstas teiginys, kad nepateikti skersiniai pjūviai pakrantės apsaugos juostai nustatyti. Juk pateiktas planas, iš kurio galima kiekvienoje charakteringoje vietoje nustatyti polinkio kampą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 „Lietuvos respublikos statybos įstatymas“ 1 straipsnio p.84 nuostatas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys nepatenka į statinių sąrašą, jam netaikomos statybos įstatymo nuostatos. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teise ir pareigas, susijusius su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsaugą, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei finansavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. Nr.I-323 LR „Melioracijos įstatymas“. Nurodoma, kad, byloje pateikta sunaikinto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (melioracijos statinių-rinktuvų Nr.26-e, d l50 mm ir Nr.26-g, d l25 mm drenažo sistemos atstatymo skaičiuojamoji kaina. Kaina pateikta 2022 m skaičiuojamosiomis kainomis. Sąmata pateikta neišskleistina forma, taip paslepiant kai kurių medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio kainas. Neaišku kam pateikiami medžiagų poreikio ir mechanizmų poreikio žiniaraščiai, jeigu jie be kainų. Pateikta skaičiuojamoji kaina nepagrįsta darbų kiekiais. Pagal nurodytus sąmatoje darbų aprašymus matosi, kad tai skaičiuota melioracijos statinių atstatymui. 1 sk. Žemės darbai (Melioracijos statinių apsaugos zonų atstatymas) (1 t., b. l. 39): Pozicija Nr. l. „Vandens pašalinimas iš tranšėjų ir iškasų siurbliu su vidaus degimo variklių“ - 76 val. Toks kiekis 76 val. (9,5 pamainos dirbant 8 val.). Nepaskaičiuotas vandens kiekis ir neįvertintas siurblio našumas. Nebent išpilti vandenį kibirais. Be to, pagal technologiją nebūtina iš viso vandens telkinio vandens siurbliais pašalinti visą vandenį, o tik įrengti gruntines užvaras ir vandenį pašalinti iš atstatomų drenažo rinktuvų vietos. Vandens kiekis visiškai neskaičiuotas ir jis yra šiuo metu minimalus. Pozicija Nr.2. „Grunto transportavimas 61 auto savivarčiais, pakraunant 0,65 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi“ – 3270 m3. Perskaičiavus kaina, vien grunto kaina be atvežimo sudaro 27042 Eur. Nepateikti legalūs grunto karjerai, nes gruntas yra žemės gelmių turtas ir jo iš bet kur paimti negalima. Visiškai nepagrįstas sprendinys atvežti tokį patį gruntą, kai jis yra vietoje iš iškasto vandens telkinio. Nejaugi tą iškastą gruntą reikės išvežti į atvežtinio vietą. Pozicija Nr.3. „Mechanizuotas telkinių užpylimas, perstumiant ir sutankinant gruntą drenažo apsaugos zonos atstatymui“ – 3270 m3. Tie patys padidinti kiekiai, nes drenažo apsaugos zona skaičiuota pagal atstatomų drenažo rinktuvų ilgį – 156 m. Realiai pažeistų drenažo ilgis vietoje nustatytas 60,68 m+18,30 m=78,98 m. automatiškai ir apsaugos zona (po 5,0 m į abi puses nuo drenažo rinktuvo ašies) yra mažesnė. Atstatomų drenažo rinktuvų ilgis sąmatoje padidintas 1,97 kartų. Pozicija Nr.4. „Dirvožemio transportavimas 6 t. auto savivarčiais, pakraunant 0,65 m3 kaušo talpos ekskavatoriais“ – 230 m3. Kiekiai pagal atstatomos drenažo rinktuvų apsaugos zonos dydi, kurį reikalaujama atstatyti, yra per dideli. 70,98 m xl0 m x0,2 m=141,96 m3 Sąmatoje pateikta atvežti ir paskleisti 230 m3 augalinio dirvožemio. Kiekis padidintas 1,62 karto. Be to paskaičiavus pateiktą byloje neišskleistinę sąmatą nustatyta, kad vien augalinio grunto kaina joje sudaro 7245 Eur. Visiškai nepagristas sprendinys, kai šalia iškastų vandens telkinių yra laikinai susandėliuoto augalinio dirvožemio. Kur tada dėti tą esamą laikinai susandėliuotą augalinį gruntą. Pozicija Nr.5. „Viršutinio sluoksnio sklaidymas buldozeriais iki 59 kw (80 aj) galingumo“ – 230 m3. Tas pats padidinti ir nepagrįsti darbų kiekiai 230 m3. Realus kiekis 141,96 m3. Kiekis padidintas 1,62 karto. (žr. aukščiau pateiktus paskaičiavimus). 2 sk. Rinktuvų L-156 m drenažo sistemų atstatymas: Pozicija Nr. l. „Plastikinio požeminio drenažo šulinio demontavimas“ – 1 vnt. Neaišku kam ir kokį šulinį tikslinga demontuoti. Kiekis ir kaina nepagrįsti. Esamų šulinių sugadinto drenažo rinktuvo vietoje nėra. Poz. Nr.2. „Plastikinių požeminių drenažo šulinių PE ŠP montavimas“– 2 vnt. Nepagrista naujų kontrolinių drenažo šulinių pastatymas. Jeigu tai turima omenyje sujungti keraminius drenažo vamzdelius su naujai numatytu plastikinių vamzdžių drenažo rinktuvais, tai gausis tas pats, kad keraminį drenažo vamzdelį negalėsi sujungti su šuliniu, turėsi pridėti sujungimo vietoje plastikinį. Gausi tą patį, nes vis tiek molinis su keraminiu susijungs suglaudus abu. Jungimas turi būti vykdomas kitomis priemonėmis, o ne per šulinius. Darbai nepagrįsti. Pozicija Nr.3. „Rinktuvo Nr. 26-e drenažo sistemos atstatymas PVC d 160x4 mm (SN4) vamzdžiais“ – 130 m. Kiekis nepagristas, nes sunaikinta 60,68 m drenažo rinktuvų (priedas Nr. l). Pozicija Nr. 4. „Rinktuvo 26-g drenažo sistemos atstatymas PVC dl60x4,0 mm (SN4) vamzdžiais - 28 m. Kiekis nepagrįstas, nes sugadinta 18,30 m. (priedas Nr. l). Pozicija Nr.5. „Drenažo rinktuvų prijungimas prie kontrolinių šulinių“ – 4 vnt. Kiekis nepagrįstas nes rinktuvų prijungimas įkalkuliuotas drenažo šulinių pastatymo kainoje (MND Nr.29 „Plastmasinis drenažas ir jo įrenginiai. Montavimo brėžiniai“, 2004 m. Pozicija Nr.6. „Žemės lėkščiavimas, kai traktoriaus galia 59 kw (80 AG)“ – 1,0 ha. Darbas visiškai nepagrįstas, nes nieko bendro neturi su drenažo rinktuvų įrengimu. Nesuprantama kam 1,0 ha lėkščiuoti, jeigu atstatomos drenažo rinktuvų zonos plotas 60,68 m+18,30 mxl0 m=0,079 ha. Dirvos paruošimas yra kultūrtechniniai darbai ir yra žemės savininko reikalas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skaičiuojamoji kaina nustatoma remiantis darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvais ir tuo metu buv. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro rekomendacijomis. Rekomendacijos įregistruotos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre, tuo metu galiojo – 2022-10-31 Nr.BV-22-52 registras. Darbo, medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų eksploatacijos kaina nustatoma pagal 2022 m. spalio mėn. rinkos kainas. Nesant išplėstinei sąmatai neaišku kokie naudoti procentai tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms. Inžinerinių paslaugu kaina skaičiuojama pagal VŠĮ statybos sektoriaus vystymo agentūros pateiktus bendruosius ekonominius normatyvus, statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui. Projektavimas ir kitos inžinerinės paslaugos apskaičiuojamos nuo sklypo paruošimo, statinių ir jų dalių statybos bei įrengimo kainos. Inžinerinių paslaugų kaina, pagal šių rekomendacijų kaina p. 3.2 reikalavimus turėjo būti 10 %. Nesuprantama kodėl techninės priežiūros, ekspertizės kaina skaičiuota nuo vandens telkinio kainos, kai jis nėra statinys. Techninė priežiūra ir ekspertizė atlieka tik statiniui statyti ar rekonstruoti. Projektavimo kaina drenažo rinktuvo 156 m ruožo atstatymui 5117,97 Eur. yra nepagrįsta, bet kuriuo atveju viršys statybos montavimo darbų (SMD) nustatytus normatyvus, kurie yra maksimaliai 72 % nuo inžinerinių paslaugų kainos. Taip pat nepagrįsta statinio statybos techninės priežiūros kaina 1462,28 Eur ir ekspertizės kaina 731,14 Eur. Šios paslaugos gali būti tik valstybei nuosavybės teise priklausančių drenažo rinktuvų atstatymui (4 t., b. l. 86-92).

R. N., apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas ir teigė, kad su D. K. susitikdavo ne kartą, jis puikiai žinojo, kokie drenažo tinklai buvo, jam kruopščiai paaiškinta, kad negalima pažeisti reglamento, negalima kasti be suderinto projekto, todėl tvirtino, kad kaltinamasis tyčia padarė savo veiksmus laukiant rezultato. R. N. patvirtino, jog kaltinamajam nurašius aplink buvusius sausintuvus liko tik vienas valstybinis vamzdynas G, kuris prarado savo paskirtį nuvedinėti vandenis, ir neatliko funkcijos, todėl ir inicijavo nurašymą, 26 metrų vamzdynas funkcijos neatliko, bet tas vamzdynas turi balansinę atskaitą. Pažymėjo, kad jei žmogus nori atsikratyti melioracijos apribojimų, žingsnis po žingsnio atlieka procesus, tačiau kaltinamasis nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl susiklostė neeilinė situacija, kai reikia atstatyti buvusią sistemą tam, kad būtų galima ją nurašyti. Taip pat nurodė, kad Savivaldybė yra institucija ir valdo valstybinį turtą, jų apskaitos dokumentuose pažeistas tinklas toliau figūruoja žemėlapiuose, atitinkamoje vietoje. Nurodė, kad pingine išraiška nėra žala padaryta, tik paskaičiuota į ateitį, tie nukirsti tinklai, kurių jau nebėra, yra buhalterinėje apskaitoje, turi likutinę vertę popieriuje. 130 m vamzdis, pagal vandens nuleidimą į šoną, jis šiai dienai veikiantis, tas, kuris iškeltas, kur padarė kaltinamasis, o kitas -sunaikintas.

Liudytoju taip pat buvo apklaustas specialistas Edvardas Nacevičius, kuris byloje pateikė specialisto išvadą ir ją teisiamojo posėdžio metu palaikė (4 t., b. l. 86-88). Specialistas paaiškino, kad ne kartą buvo nuvykęs į įvykio vietą ir nustatė, kad naujai iškasti du nauji nepratekami vandens telkiniai Nr. 1 ir Nr. 2, pertvarkyta drenažo sistema, D. K. iškėlęs normatyviniais atstumais į pakraštį. Taip pat vietoje išsimatavo šulinius, nes dar dangčiai buvo neuždėti, todėl išniveliavo visus vamzdžius, nustatė nuolydžius. Tvirtino, jog D. K. įrengęs viską iš sustiprintos klasės vamzdžių, netgi didesnio hidraulinio pralaidumo negu reikėtų, sujungęs su esamu savivaldybės šuliniu, nuolydis tarp šulinių virš 0,4 procento, didesnis nei minimalus ir visa sistema funkcionuoja. Vandens lygis toje pačioje amplitudėje, o tai parodo, kad sistema veikia. Drenažo sistema veikia, plotai aplink sausi. Atkreipė dėmesį į tai, jog pirminiame melioracijos projekte drenažo sistema buvo labai sekli, užnešta, krūmai augo, visur stovėjo vanduo, o dabar sistema pradėjo funkcionuoti, viskas veikia. Specialistas tvirtino, kad D. K. kreipėsi, bet jam neišdavė savivaldybė leidimų. D. K. su statinių patikėtiniais turėjo suderinti melioracijos renovaciją t. y. su savivaldybe, bet jam nepavyko. D. K. padarė drenažo sistemą, užtikrino funkcionavimą ir, specialisto nuomone, žalų nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad galima perkelti melioracijos statinius pagal techninių reikalavimų tvarką. Vamzdžiai perkelti, veikimas užtikrintas, sistema nesugadinta, vanduo prateka pro kitą vietą. Specialistas taip pat detaliai savo išvadoje ir teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl pateiktos melioracijos sistemos atstatymo sąmatos iš esmės nurodydamas, kad darbai ir medžiagos nurodyti be paaiškinimų, neišskleisti bei išlaidos dirbtinai išdidintos, niekaip jų nepagrindžiant.