- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-367-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. A. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – heroiną, kurias kartu su teisėtai įgytomis ir laikytomis narkotinėmis medžiagomis – metadonu ir psichotropinėmis medžiagomis – lorazepamu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent: A. G. 2019 m. rugsėjo 20 d. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,046 g narkotinių medžiagų – heroino, atsigabeno į savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė kuprinėje su užrašu „N“.
1.2. Po to savo gyvenamojoje vietoje iki 2019 m. rugsėjo 28 d. teisėtai, pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir namuose laikytas 19 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,0435 g psichotropinių medžiagų – lorazepamo, ir plastikinį indelį su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,057 g narkotinių medžiagų – metadono, įpakavo į lipnią juodos spalvos juostą bei paslėpė tarp kitų daiktų toje pačioje kuprinėje su užrašu „N“ ir viską toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 07 val. 30 min., minėtą kuprinę „N“, kurioje tarp kitų daiktų buvo paslėptos paminėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, atgabeno į degalinės „X“ transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur siekdamas pasinaudoti siuntų gabenimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis, kuprinę kaip siuntą, adresuotą T. K. vardu, pateikė siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam vairuotojui. Kuprinę pateikė siekdamas išsiųsti ją į V., po to nuvykęs į V. pats kuprinę iš T. K. su visais joje esančiais daiktais būtų pasiėmęs. Siuntų pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas paėmęs kuprinę kaip siuntą perdavė ją kitam vairuotojui, kuris nieko apie siuntoje esančias medžiagas nežinojo ir gabeno su savimi iki kol 2019 m. rugsėjo 29 d. V. šią siuntą patikrinimui paprašius pateikti šios šalies muitininkams, jie kuprinėje pastebėjo didesnį nei leidžiama įvežti kiekį pakuotėse esančių vienkartinių švirkštų. Siunta buvo grąžinta siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui, neleidžiant įvažiuoti ir jų įvežti į V. Asmuo, teikiantis siuntų pervežimo paslaugas, minėtą siuntą pargabeno atgal į Lietuvos Respubliką ir 2019 m. spalio 4 d. grąžino savo kolegai į K. miestą, kuris turėjo siuntą kaip neįteiktą grąžinti A. G.. Po to siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui susisiekus telefonu dėl kuprinės grąžinimo su A. G., šis nurodė, jog dėl kuprinės atsiėmimo susisieks vėliau. Po pokalbio siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui įtarus, jog kuprinėje gali būti ir kitų draudžiamų daiktų, kuprinė 2019 m. spalio 5 d. buvo pristatyta į K. VPK, adresu (duomenys neskelbtini). Komisariato tarnybinėse patalpose apie 16.00 val. patikrinus kuprinę, joje buvo rasti ir paimti lankstinukas su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,046 g narkotinės medžiagos – heroino, 19 vnt. tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,0435 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo ir plastikinis indelis su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,057 g narkotinės medžiagos – metadono. Tokiais savo veiksmais A. G. neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 75 straipsnį.
2.1. A. G. nurodo, kad gydėsi metadono programoje, norėjo pakeisti gyvenimo būdą, pakeisti gyvenamąją vietą, įsidarbino V., ten norėjo ateityje įsigyti butą. Per paskutinius metus jis prarado visus artimus asmenis. Jis nusprendė pakeisti savo gyvenimą.
2.2. Nuteistasis A. G. nurodo, kad siųstų į V. vaistų leidimus gabenti per sieną jis turėjo. Apie tai yra pateiktos pažymos byloje. Nuteistojo nuomone, jo kaltė tik ta, kad jis vaistus siuntė, o, turėdamas leidimus gabenti, jų nevežė su savimi. A. G. nurodo ir apie tai, kad nepatikrino kuprinės, buvo visai pamiršęs apie lankstinuką su heroinu, galvojo, jog jį pametė.
2.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo pirmų apklausų jis nuoširdžiai prisipažino ir parodė, kad siuntė siuntinį su vaistais, kuriuos išrašė gydytojas. Apie lankstinuką su heroinu jis sužinojo tik per pirmą apklausą. Apie šį lankstinuką jis buvo pamiršęs, lankstinuko siųsti per valstybės sieną nesiruošė. Jis nuoširdžiai gailisi ir kaltę pripažino. Pasak nuteistojo, neatsižvelgęs į jo nuoširdų prisipažinimą, prokuroras prašė jį nuteisti didesne negu BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausme.
Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
4. Kad A. G. nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą heroiną neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o po to padarė šios narkotinės medžiagos, taip pat narkotinės medžiagos metadono ir psichotropinės medžiagos lorazepamo kontrabandą, patvirtina paties A. G. parodymai ir kiti sutrumpinto įrodymų tyrimo metu teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai: perskaityti liudytojų parodymai ir išnagrinėti rašytiniai bylos duomenys, tarnybiniai pranešimai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, specialistų išvada bei pačios prie bylos pridėtos ir saugojimui perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Apeliaciniame skunde pats nuteistasis A. G. teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jokių nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neginčija, o priešingai, skunde net kelis kartus pažymi, kad jis ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu. Tačiau tame pačiame skunde A. G. nurodo, kad vienas iš kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos – heroino kontrabandos jis daryti neplanavo, o lankstinuką su heroinu tiesiog pamiršo kuprinėje, kurią pateikė siuntų gabenimo paslaugas teikiančiam asmeniui ir išsiuntė ją į V.. Nuteistasis nurodo, kad apie jo kuprinėje surastą lankstinuką su heroinu jis sužinojo tik pirmos apklausos metu.
5. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo aiškinimai ne tik neįtikinantys, bet ir paneigti. Nustatyta, kad kuprinę „N“ ir jos turinį dar iki jos pateikimo K. AVPK, jau tikrino V. muitinės pareigūnai ir tą kuprinę policijai pateikęs asmuo. Todėl tiksliai nustatyti kaip ir kokioje kuprinės vietoje buvo įdėtas lankstinukas su heroinu dar prieš išsiunčiant tą kuprinę į V., nėra galimybės. Tačiau taip pat nustatyta, kad visi kuprinėje rasti daiktai joje buvo sudėti tvarkingai. Pats A. G. parodė apie tai, kaip jis dėjo į kuprinę į užsienį siunčiamus daiktus, kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kuprinėje rastos tvarkingai supakuotos. Todėl daroma išvada, kad lankstinuką su heroinu nuteistasis negalėjo kuprinėje tiesiog pamiršti ir kad šią narkotinę medžiagą jis irgi tyčia įdėjo į kuprinę ir išsiuntė ją kartu su kitomis medžiagomis, t. y. padarė visų kaltinime nurodytų medžiagų kontrabandą. Neteisėtai laikydamas ir gabendamas narkotinę medžiagą heroiną A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu padaręs pagrįstą išvadą ir dėl visų kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabando, šią nuteistojo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.
Dėl paskirtų bausmių
6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pripažino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad veikas padarė recidyvistas. Taigi nustatyta po vieną atsakomybę ir lengvinanti, ir sunkinanti aplinkybės, kurių reikšmė skiriant bausmes, kolegijos nuomone, viena kitos aiškiai nenusveria. Skiriant bausmes būtina atsižvelgti ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistasis pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo heroinu, kurio kiekis tik nežymiai viršija SAM rekomendacijose nustatytą nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Tuo tarpu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos pavojingumas, kolegijos nuomone, ženkliai mažesnis už tipinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Tokia išvada daroma įvertinant ne tik tų medžiagų kiekį, bet ir tai, kad dalimi tų medžiagų nuteistasis disponavo teisėtai, nepaneigti ir nuteistojo aiškinimai, kad dalį tų medžiagų (metadoną ir lorazepamą) nuteistasis, vėliau nuvykęs į V., pats būtų vartojęs gydymo tikslais. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino ir kitas, nuteistajam nepalankias aplinkybes, t. y. duomenis apie kaltininko asmenybę. Nustatyta, kad A. G. anksčiau jau teistas net 14 kartų. Anksčiau padaryti nusikaltimai ne smurtiniai, dažniausiai tai vagystės, tarp paskutinių teistumų yra ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. A. G. jau daug kartų skirtos arešto arba realaus laisvės atėmimo bausmės, tačiau iš to jis nedarė jokių išvadų, atlikęs bausmes ir paleistas iš bausmių atlikimo vietų, vėl darė naujus nusikaltimus. Tuo ir paaiškinama, kad ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurios sankcija numato kelių rūšių bausmes, teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kuri, skiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo apimta griežtesne bausme, paskirta už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tik apie prokuroro pasiūlytą skirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę, apelianto nuomone, ši sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė yra per griežta. Tokie jo argumentai atmetami. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkis yra ne 5, o 6 metai ir 6 mėn. laisvės atėmimo. Tuo tarpu teismas, jau įvertinęs visas nuteistajam palankias aplinkybes, paskyrė jam tik 4 metus laisvės atėmimo, t. y. paskyrė bausmę, visiškai artimą sankcijos žemutinei ribai. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta dar trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams. Įvertinant visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o ypač nuteistojo ankstesnių teistumų skaičių, tokia bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo ne tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Šis apelianto prašymas taip pat atmetamas.
9. A. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnis bausmės už sunkius tyčinius nusikaltimus vykdymo atidėjimo galimybės nenumatė. Tačiau 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, įsigaliojusio 2020 m. liepos 1 d., redakcijos BK 75 straipsnis jau numatė ir už kai kuriuos sunkius tyčinius nusikaltimus paskirtų bausmių dalinį vykdymo atidėjimą. Naujosios redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. O šios redakcijos BK 75 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo (pakeitimų) įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, o būtent, kad BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka. Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).
10. Nuteistajam A. G. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė už sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą ne BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytuose BK skyriuose, todėl formalus pagrindas taikyti A. G. naujosios redakcijos BK 75 straipsnį buvo. Pažeisdamas BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas bausmės vykdymo A. G., šio savo sprendimo nemotyvavo. Tačiau ištaisydamas šį nuosprendžio trūkumą, apeliacinės instancijos teismas vis tiek daro išvadą, kad BK 75 straipsnis nuteistajam nebuvo taikytas pagrįstai.
11. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Svarstydamas klausimą dėl naujosios redakcijos BK 75 straipsnio taikymo A. G., teisėjų kolegija dar kartą įvertina visas aplinkybes, į kurias jau buvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju vėl lemiamą reikšmę turi ankstesni A. G. teistumai ir jų skaičius. Nuteistasis anksčiau teistas jau 14 kartų, du kartus jam jau buvo taikytas ir BK 75 straipsnis, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė naujus nusikaltimus. Naujosios redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes, A. G. ankstesnių teistumų skaičių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, pakankamo pagrindo nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
13. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančių teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.
13.1. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantui nuteistajam A. G., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas R. Prėskienis. Šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matosi, kad nuteistajam A. G. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 54, 00 Eur ir jos priteistinos valstybei.
13.2. Gynėjas nuteistajam A. G. buvo paskirtas todėl, kad jis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, o pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Gynėjas A. G. paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, o pažymoje nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, nuteistojo turtinė padėtis leis ją sumokėti. Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo A. G. 54, 00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.