- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-645-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47520-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – areštas 50 parų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „IKI“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas), matant R. B. seseriai A. B. ir pašalinių asmenų akivaizdoje, R. B. atsisakius pirkti jo siūlomų grybų, prieš R. B. panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia abejomis rankomis sudavė jam į nugarą, nuo ko jis nugriuvo ant betoninio grindinio, nugriuvusiam ne mažiau kaip 5 kartus spyrė ir ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. V. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant R. B. seseriai A. B. ir pašalinių asmenų akivaizdoje, prieš R. B. panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia abejomis rankomis sudavė jam į nugarą, nuo ko jis nugriuvo ant betoninio grindinio, nugriuvusiam ne mažiau kaip 5 kartus spyrė ir ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. prašo, panaikinti 2018 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo pakeisti bausmės rūšį: paskirtą areštą į viešuosius darbus.
1.3.1. Skunde nurodė, jo apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai - nesistengdamas būti R. V. atžvilgiu objektyvus, išanalizuoti išsamiai visus įrodymus, esančius byloje ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas išimtinai vertino tik kaltinimo pateiktus įrodymus, visiškai neaptardamas R. V. teisinančių įrodymų. Nuteistojo teigimu, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra tada, kai asmens padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo momento kategoriškai tvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų neįvykdė, kad apie jokį jam inkriminuojamą nusikaltimą jam nėra žinomą. Šias aplinkybės patvirtina ir visa bylos medžiaga, kurios analizės teismas neatliko, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo manymu, teismas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje yra iš esmės perrašytas kaltinamasis aktas, visiškai neaptariant ir neanalizuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Teismas R. V. pripažino kaltu, įvykdžius nusikaltimą, kurio jis nepadarė ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.
1.3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo kaltę teismas grindė nukentėjusiojo bei jo sesers parodymais, kurie turi būti vertinami šališkai. Turinti asmeninių paskatų A. B. keitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. A. B. yra nukentėjusiojo sesuo, todėl tikėtina, kad ji davė parodymus palankius nukentėjusiajam. Šios liudytojos parodymai yra prieštaraujantys įvykių sekai. Ji parodo, kad nepastebėjo, kai jos brolis R. B. buvo pargriautas ant žemės ir minėtas vyras jį spardė kojomis. O toliau aiškina, kad ji tai pamačiusi išsigando ir pribėgo prie minėto vyro, kad apgintu savo brolį. Tuo pačiu metu minėtas vyras iš kojos vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. O po kurio laiko toliau duodama parodymus nurodė, kad jos nuteistasis nemušė, jai į pilvo sritį nespyrė, po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams ji nesakė, kad R. V. spyrė į pilvo sritį. Nuteistojo teigimu, tikėti minėtos liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi jie yra nenuoseklūs. Teisme apklaustas liudytojas Š. K., neprisiminė šio įvykio, tik patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog byloje daugiau nėra jokios įrodomosios medžiagos apie tai, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje yra įrodyta. Pripažindamas R. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. V. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. V. kaltės.
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
9. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. V. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. V. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).
10. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas R. V. viso proceso metu nuosekliai neigė panaudojęs fizinį smurtą prieš R. B. bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais nukentėjusiojo R. B. parodymais, kurie kartu su liudytojų A. B. ir Š. K. parodymais, taip pat su 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas apklausos protokolu, 2017 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolu, 2017 m. gruodžio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašytas vaizdo įrašas esantis liudytojos A. B. telefone, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
11. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme pakankamai nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. kartu su seserimi A. B. jis atėjo apsipirkti į prekybos centrą „IKI“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.40 val., jis prie parduotuvės kampo laukė sesers, kol ji į taromatą dėjo butelius. Staiga be jokios priežasties, nieko nesakęs, prie jo iš nugaros pribėgo R. V. ir su didele jėga abejomis rankomis jam trenkė į nugarą, dėl ko jis nukrito ant betoninio grindinio. Dėl tokio R. V. elgesio jam skaudėjo ir jis jautė fizinį skausmą. Parkritus ant betoninio grindinio R. V. kojomis ne mažiau 5 kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, daugiausiai smūgių pataikydamas į krūtinės sritį. Taip pat pasilenkęs kūnu prie jo, jau nukritusio ant grindinio, sudavė rankomis į įvairias kūno vietas ne mažiau 5 kartų. Dėl tokio R. V. elgesio viešoje vietoje, kur lankosi daug žmonių, jam buvo nemalonu, jis buvo šokiruotas, kad žmogus viešoje vietoje gali taip elgtis ir dėl to nesijausti saugus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos A. B. parodymai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis teismo pagarsintus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 20:40 val., ji ėjo iš prekybos centro „IKI" kartu su savo broliu R. B.. Einant pro šalį, juos užkalbino nepažįstamas vyras, kurį atpažintų. Vyras pasiūlė jiems su broliu pirkti grybų, tačiau jie pasakė, kad nieko pirkti nenori. Jiems su broliu pasakius, kad jie nepirks grybų, vyras pasidarė agresyvus ir pradėjo rėkauti viešoje vietoje. Tuo tarpu prie parduotuvės buvo daug žmonių, kurie matė konfliktą. Vyras viešoje vietoje pradėjo įžeidinėti jos brolį ir priėjo prie jo kalbėtis. Ji net nepastebėjo kaip jos brolis R. B. buvo pargriautas ant žemės ir minėtas vyras jį spardė kojomis. Ji tai pamačiusi išsigando ir pribėgo prie minėto vyro, kad apgintų savo brolį. Konfliktą matė daug pašalinių asmenų, kurie ir nufilmavo bei perkėlė vaizdo įrašą į jai priklausantį mobilaus ryšio aparatą. Kaip sužinojo vėliau iš policijos pareigūnų, jos brolį R. B. mušęs vyras yra R. V.. Šį vyrą ji dažnai iki įvykio matydavo šalia prekybos centro „IKI“ esančio (duomenys neskelbtini), jis šalia prekybos centro prekiaudavo įvairiomis prekėmis. Dėl tokio R. V. elgesio ji labai išsigando, jai buvo šokas, ji nematė, ar brolis buvo kruvinas, tačiau iškvietė policiją, o R. V., būdamas neblaivus, sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 8-9, 28-30). Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojos A. B. parodymais tikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors liudytojos A. B. parodymuose ir yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. duoti parodymai neprieštaravo ir atitiko nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, be to, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos parodymais, tiek, kiek jos parodymus patvirtino kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindą tikėti tiek nukentėjusiojo R. B., tiek liudytojos A. B. parodymais sudaro ir teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo Š. K. parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino, kad atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą, matė sumuštą nukentėjusiojo veidą. Be to, jis nurodė, kad sulaikius kaltininką, nukentėjusysis R. B. atpažino R. V. kaip asmenį, kuris viešoje vietoje - prie prekybos centro „IKI“ kitų žmonių akivaizdoje jį sumušė (b. l. 159 – 160). Pirmosios instancijos teismas R. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir: 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolu, kuriame, aprašytas vaizdo įrašas, esantis liudytojos A. B. telefone, jame užfiksuota, kad R. B. guli ant nugaros, kelis kartus mėgina kelti galvą, prie jo pasilenkęs R. V., kuris atlieka rankų judesius, nukreiptus į R. B. veidą, po to matosi, kaip A. B. pribėga prie R. V. ir rankomis nustumia jį nuo gulinčio R. B., tuomet girdimi A. B. žodžiai: „ką čia darai?“ (b. l. 18-19); 2018 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolu, kuris patvirtino, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „IKI“, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 11-14). Nors apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiojo bei jo sesers parodymais, kurie turi būti vertinami šališkai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas R. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka R. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, prieš R. B. panaudojo fizinį smurtą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. V. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir R. V. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
12. Nuteistasis R. V. taip pat apeliaciniu skundu prašė, paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį - viešuosius darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. arešto bausmę pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra įtvirtinti BK 54 ir 61 straipsniuose. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam R. V. bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad išsituokęs, nedirba, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas antrą kartą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas), į tai, kad jis už administracinius teisės pažeidimus baustas 39 kartus, paskutinį kartą 2018 vasario 9 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 415 straipsni 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį bei 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo apgadinti automobiliai (b. l. 68-98). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti skirta įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.