Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

7. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas K. A. nors prašė spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra, iš esmės paaiškino, kad ieškovas turi teisę be žemės sklypo bendraturčio sutikimo rengti bendrai valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

8. VĮ „Registrų centras“ teismo posėdyje nedalyvavo.

9. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1360 ha ploto, kitos paskirties (naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

10. Nurodytame Žemės sklype taip pat yra šie pastatai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys – 2 vnt., tvora, kiemo aikštelė, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui.

11. Ieškovas ir atsakovas valdo po 1/2 Žemės sklypo ir pastatų, kuriuos įgijo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad jis, norėdamas patikslinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

13. VĮ „Registrų centro“ matininkė atliko kadastrinius matavimus ir 2025-01-24 parengė Žemės sklypo planą M:500. VĮ „Registrų centro“ matininkė 2025-01-29 pranešimu informavo atsakovą apie ieškovo pateiktą prašymą pakeisti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis ir pateikė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją bei Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano fragmento (ištraukos) kopijas.

14. Ieškovas teigė, kad atsakovas, nenurodydamas jokių motyvų, atsisakėte pasirašyti 2024-12-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 ir 2025-01-24 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2.

15. Nustatyta, kad matininkė atliko du Žemės sklypo ženklinimus, tačiau atlikdama pirmąjį 2024-12-02 nesilaikė Taisyklių 20 punkte nustatytos tvarkos, kuri reikalauja pranešti žemės sklypo bendrasavininkui apie numatomus kadastrinius matavimus registruotu paštu, todėl 2025-01-13 išsiuntė atsakovui V. A. kvietimą į pakartotinį Žemės sklypo ribų ženklinimą.

16. Pakartotinis Žemės sklypo ribų ženklinimas buvo atliktas 2025-01-24. VĮ „Registrų centras“ savo atsiliepime patvirtino, kad antrasis ženklinimas buvo atliktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

17. Antrojo ženklinimo metu 2025-01-24, atsakovui V. A. buvo nurodytas 2024-12-02 paženklintas Žemės sklypas, jo ribos 6 naujais riboženkliais, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti ir šį Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

18. Taigi ginčas tarp šalių kilo dėl Žemės sklypo kadastro duomenų rengimo ir pateikimo derinimui bei įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre.

19. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje 3 nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai). Kadastriniai matavimai atliekami taip pat ir vadovaujantis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).

21. Kadastro nuostatų (galiojusių Žemės sklypo ženklinimo metu ir 2024-12-02, ir 2025-01-24) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

22. VĮ „Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas buvo suformuotas 1995-08-01 atliekant kadastrinius matavimus. Taigi, ieškovas, siekdamas patikslinti kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, Kadastro nuostatų 15.6 punkto pagrindu turėjo teisę inicijuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

23. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 6.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 6.2. Kadastro žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės; 6.3. žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 6.4. žemės valdos projektų kopijos; 6.5. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai; 6.6. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 6.7. Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 6.8. besiribojančių žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 6.9. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos duomenys; 6.10. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

24. Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarka yra numatyta apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 20245 m. rugsėjo įsakymu Nr. D1-298, ,,Dėl elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas nustato žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų parengimo pasirašyti elektroniniu parašu (toliau – el. parašas), elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos (toliau – el. byla) ir elektroninio žemės sklypo plano (toliau – el. planas) sukūrimo ir pateikimo tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) administracijos padaliniui (toliau – administracijos padalinys) ir (ar) valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – įgaliotos institucijos), taip pat šių institucijų tikrinimo ir derinimo Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) posistemėje „GeoMatininkas“ reikalavimus.

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kas nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ atliekami nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastro duomenų elektroninės bylos, rengimo, pateikimo, tikrinimo, derinimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai. Posistemė skirta kadastrinių matavimų metu matininko surinktiems kadastro duomenims apdoroti ir nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastro duomenų bylų elektroniniams dokumentams parengti. Posistemė leidžia matininkui iš kadastro tvarkytojo internetu gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypų ir inžinerinių statinių ribas, pažymas apie gretimų žemės sklypų savininkus, kurių reikia darbui atlikti ir pateikti kadastro tvarkytojui arba NŽT teritoriniam padaliniui komplektuojamus elektroninius dokumentus. Matininkai gali naudotis posistemėje esančiomis klasifikatorių bibliotekomis, savikontrolės bei kitais įrankiais, padedančiais byloje išvengti techninių klaidų. Posistemė serverio pusėje susideda iš centralizuotos programos su centralizuota duomenų baze, kliento pusėje – interneto naršyklės. Nereikalinga jokia papildoma programinė įranga, nes posistemėje „GeoMatininkas“ galima ir braižyti žemės sklypo planą, ir parengti visus kitus žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentus. Posistemė „GeoMatininkas“ yra integruota su kitomis registrų centro tvarkomomis sistemomis (adresų registru, nekilnojamojo turto registru, kadastro žemėlapiu) bei kitų kadastrų ir registrų duomenimis (valstybinio geodezinio pagrindo, georeferencinio pagrindo kadastro, saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų).

26. Pagal Kadastro nuostatų 15.6. punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

27. Kadastro nuostatų 32.1. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4. punktas).

28. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į nekilnojamojo turto registrą (kadastro nuostatų 32.1.2. – 32.1.6 punktai).

29. Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

30. Taisyklių 19 punkte nurodyta kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.

31. Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas. Taisyklių 26.5 papunktyje yra nurodyta, kad 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu ir nurodo datą. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, lentelėje pasirašo ir nurodo pareigas, vardą, pavardę ir datą valstybinės žemės patikėtinio atstovas. Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip savininko, ar besiribojančio žemės sklypo savininko teisių neapžeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.

32. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 6/2010).

33. Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai) arba jų įgalioti asmenys.

34. Nagrinėjimu atveju Žemės sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teisėmis dviejų bendraturčių (šalių). Atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad jis dalyvavo Žemės sklypo ženklinime ir žymėjime, tačiau tik ieškovas pasirašė Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą.

35. Bendraturčiui (atsakovui), nepasirašant Žemės sklypo plano bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, įgaliotos institucijos negali suderinti elektroninės kadastrinių matavimų bylos bei ieškovas negali įregistruoti kadastrinių matavimų.

36. Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, kuriame nurodyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai) arba jų įgalioti asmenys. Taigi, ieškovas negali pateikti kadastrinių matavimų elektroninės bylos tikrinimui ir derinimui atsakingoms įgaliotoms institucijoms.

37. Atsakovas savo atsisakymą pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą motyvavo tuo, kad atlikti matavimai skiriasi nuo anksčiau (1995-08-09) atliktų ir registruotų kadastrinių matavimų, pastebimi statinių kontūrų nesutapimai, atsakovas nebuvo informuotas apie statinių atsiradimą plane.

38. Iš esmės atsakovo pozicija buvo grindžiama galimai neteisėtai pastatytų statinių žymėjimu, taip pat pasikeitusiais Žemės sklypo kadastro duomenimis, lyginant juos su ankstesniais.

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės pripažinimo vykdyti Žemės sklypo kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo bei įregistravimo darbus be atsakovo sutikimo. Taigi, ginčo dalyką nagrinėjamu atveju sudaro Žemės sklypo, ne jame esančių statinių, kadastriniai matavimai, todėl statinių tiek kadastrinių matavimo, tiek sukūrimo (pastatymo) teisėtumo klausimai nebūdami šios bylos nagrinėjimo dalyku nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir nesudaro prielaidų paneigti ieškovo teisę atlikti, derinti ir registruoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo.

40. Antra, atsakovas akcentuoja Žemės sklypo pasikeitusius kadastrinius matavimus, tačiau pažymėtina, kad, kaip patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas, ieškovas, tikslindamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos tikslina (matininkė matuodama) naujoje valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl, natūralu, kad yra galimi Žemės sklypo kadastro duomenų pakitimai juos tikslinant. Būtent šiuo tikslu ir yra atliekami kadastro duomenų nustatymai.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus.

42. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su Žemės sklypo kadastro duomenimis, savo parengtų Žemės sklypo kadastro duomenų, kuriais galėtų pagrįsti ieškovo matavimų neatitikimus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovas nepaaiškino ir neįrodė atsisakymo derinti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus pagrįstumo.

43. Nors atsakovas teigė, kad šiuo atveju negalima vadovautis ieškovo užsakytais kadastriniais matavimais, visgi pažymėtina, kad VĮ „Registrų centro“ pateikti duomenys patvirtino, kad nustačius pažeidimus, buvo atliktas antrasis Žemės sklypo ženklinimas ir šio Žemės sklypo kadastrinių atavimų metu matininkė atliko laikydamasi galiojančių teisės aktų nuostatų. Taigi, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ patvirtino, kad galutiniai kadastriniai matavimai yra atlikti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir šias aplinkybes pagrindžia toliau nustatytos aplinkybės bei teisinis reguliavimas.

44. Minėta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai, kurie galiojo ginčo Žemės sklypo ženklinimo metu) ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024-10-22 įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatai nustato nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką,

45. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, 9 straipsnio 3 dalis).

46. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ su 2024-11-18 prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekiant tikslinti šio Žemės sklypo kadastro duomenis dėl jame esančių pasikeitusių statinių kadastro duomenų.

47. VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas matininkės M. M., su ieškovu sudarė Paslaugų teikimo 2024-11-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų.

48. Pažymėtina, kad Kadastro nuostatų 15.5. papunktis numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms – arba kai statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose. Tokiais atvejais atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami įregistravus ar pakeitus statinio kadastro duomenis Registre.

49. Pagal ieškovo D. A. 2024-11-18 prašymą ir Sutartį, matininkė M. M. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypas ribojasi tik su valstybine žeme, todėl matininkė M. M. 2024-11-20 išsiuntė kvietimus į Žemės sklypo ženklinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (2024-11-20 Kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto savivaldybei (2024-11-20 Kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

50. Matininkė M. M. 2024-12-02 nuvykusi į vietą, nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis, kurių metu kartografavo faktinę sklypo naudmenų ir jame esančių objektų situaciją, paženklino Žemės sklypo ribas 6 naujais riboženkliais dalyvaujant ieškovui ir surašė 2024-12-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodė, kad kviesti Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus savivaldybės atstovas ženklinime nedalyvavo.

51. Matininkė M. M. nustatė, kad „po atliktų matavimų Žemės sklypo konfigūracija atitinka projekto sprendinius, tik pasikeitė žemės sklypo pozicija, kadangi 1995-08-09 Žemės sklypo plane nurodyti linijų ilgiai neatitinka pagal koordinates bei statinių padėtį“.

52. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus gautas žemės sklypo plotas yra 0,1360 ha, plotas nepasikeitė, matininkė 2024-12-04 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išvados dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir Žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente, būtinumo bei kartu pateikė Žemės sklypo situacijos brėžinį (toliau – Brėžinys), akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1995 m. 08 mėn. parengtą Žemės sklypo planą.

53. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024-12-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Žemės sklypo nustatymo darbai gali būti toliau tęsiami pagal matininkės M. M. parengtą brėžinį, nekertant žemės sklype esančių registruotų statinių, kadangi vadovaujantis Kadastro nuostatų 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypo kadastro duomenis savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu - administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka patikslinti kadastro duomenis ir Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė keisti privačių žemės sklypų ribų, nesant žemės sklypų savininkų sutikimui.

54. Matininkė 2025-01-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui registruotu laišku kvietimą į pakartotinį Žemės sklypo ribų ženklinimą (registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pakartotinis žemės sklypo ženklinimas buvo atliktas 2025-01-24, kurio metu matininkė, dalyvaujant atsakovui, parodė 2024-12-02 paženklintas Žemės sklypo ribas (6 riboženklius). Matininkė M. M. surašė 2025-01-24 Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. 2, kuriame 4 nurodė, kad žemės sklypo bendraturtis – atsakovas Žemės sklypo pakartotiniame ženklinime-parodyme dalyvavo, bet nepasirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, ir kad jam yra išsiųstas pranešimas, Žemės sklypo plano kopija, Žemės sklypo paženklinimo akto kopija.

59. Šiuo atveju, matininkė M. M., atlikdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi faktine kartografine situacija, o tikslinant šio žemės sklypo kadastro duomenis, konfigūracijos nepakeitė, tik pasikeitė žemės sklypo pozicija, kadangi Žemės sklypo ribos kerta statinį, nes vadovaujantis Kadastro nuostatų 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo.

60. Taigi, kaip konstatavo VĮ „Registrų centras“ savo atsiliepime, taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu, Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nenukrypstant nuo pirminių ribų linijų ilgių bei konvertuojant koordinates nurodytas 1995-08-09 Žemės sklypo plane, o Žemės sklypo pozicija buvo pakeista, kadangi Žemės sklypo riba kerta pastatą.

61. Matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų metu privalo kartografuoti situaciją pagal faktiškai esamas žemės naudmenas ir objektus bei nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, užpildyti Taisyklių 6 priede nustatytą kadastro duomenų formą, kurios 4 lentelės šeštos pastraipos 7 skiltyje turi būti įrašomas užstatytos teritorijos plotas hektarais, taip pat 6 lentelėje nurodomi duomenys apie Registre įregistruotus žemės sklypo savininkui priklausančius statinius. Jei statiniai Registre neįregistruoti, pildant Taisyklių 6 priedo 6 ir 7 lentelių antras skiltis, skliaustuose nurodoma, kad statinys neregistruotas. Taip pat pagal Taisyklių 36.3 papunktyje nustatytą tvarką, kuris nurodo, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižoma pastatų (išskyrus laikinuosius) ir kitų statinių kontūrai (įrašomi koordinuotų kampų numeriai ir nurodomi statinių tipai), žemės sklypo plane matininkė privalo pažymėti visus šiame žemės sklype esančius, tiek įregistruotus, tiek neįregistruotus statinius Nekilnojamojo turto registre. Pastebėtina, kad pastatų kontūrai pasikeitė dėl atliktų pastatų rekonstrukcijos darbų, kurių metu pasikeitė pastatų ribos (kontūrai), dėl šių pasikeitusių statinių duomenų matininkė nėra įpareigota informuoti bendrasavininkų, tik privalo kartografuoti Žemės sklypo situaciją pagal faktą.

71. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog 2024-11-05 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad Žemės sklypą savininkai naudoja ne pagal ribas, kad savavališkai yra naudojama valstybinė žemė, kad valstybinėje žemėje stovi pastatai, kad į valstybinės žemės plota patenka savavališkai supiltas šlaitas ir taip pat valstybinėje žemėje yra įrengtas metalinis užtvaras.