- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-15-168-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Ričardo Gilio,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, K. Š. atstovei pagal įstatymą L. D., nuteistajai G. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. D., atstovaujančios pagal įstatymą nepilnametę dukrą-nukentėjusiąją K. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteista penkių minimalių gyvenimo lygių (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustato:
G. P. nuteista už tai, kad 2007 metų gruodžio 19 dieną apie 16 val. 42 min. Panevėžyje, J. B. g. ties namu (duomenys neskelbtini) esančioje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į važiuojamąją dalį jai iš dešinės pusės išėjusią pėsčiąją K. Š., nesustojo ir nepraleido, ko pasėkoje ją parbloškė, tuo padarydama K. Š. kairiojo šlaunikaulio lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš G. P. nukentėjusiajai K. Š. priteista 6500 litų neturtinės žalos.
L. D., atstovaujanti pagal įstatymą nepilnametę dukrą-nukentėjusiąją K. Š., skundžia apkaltinamąjį nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje ir priteisti iš G. P. K. Š. naudai 25.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių. Dėl patirto kūno sužalojimo, dukra K. Š., tiek po autoįvykio, tiek ilgo gydymo procese kentė didelį fizinį skausmą. Dėl gydymo komplikacijų teko pakartotinai daryti kojos operaciją. Dukra patyrė ir šiuo metu patiria kitus nepatogumus. Ji ilgą laiką negalėjo vaikščioti, lankyti mokyklos, bendrauti su bendraamžiais, moksleiviais. Dėl patirtos kojos traumos ir vėlesnio nesėkmingo gydymo viena koja šlubuoja. K. Š. patiria bendraamžių patyčias, žeminimus, dėl ko labai sunkiai dvasiškai išgyvena. Turi ir psichologinių problemų, dėl kurių priversta lankytis pas psichologus-atsirado baimė transporto priemonėms, bijo pereiti gatvę ir pan. Mano, kad teismas padarė netinkamas išvadas dėl tarimosi atlyginti žalą su nuteistąją G. P.. Parodymai, kad atsisakė paimti iš G. P. 3000 Lt vaikui skirtų pinigų, o reikalavo 10000 Lt neatitinka tikrovės. Tokių nuteistosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (LR BPK 20 str. 4 d.). Nuteistajai G. P. nebuvo jokių kliūčių minėtą pinigų sumą pervesti į sąskaitą, esančią banke, paštu ar perduoti kitokiu būdu ir pademonstruoti norą bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (LR BPK 107 str.). Tačiau priešingai-ikiteisminio tyrimo metu G. P. davė tokius parodymus, iš kurių matėsi, kad ji nenorėjo visiškai pripažinti savo kaltės, iš dalies kaltino nukentėjusiąją, menkino savo nusikalstamų veiksmų apimtį, kas rodė jos principines nuostatas dėl kaltės ir kartu žalos atlyginimo. K. Š. per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja ir visai dėl autoįvykio nekalta. Vairuotojas įpareigojamas KET reikalavimų būti atidus, tai yra, nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalo sulėtinti greitį arba visiškai sustoti, kad praleistų į važiuojamąją kelio dalį išėjusį pėsčiąjį- šiuo atveju, iš dešinės pusės į važiuojamąją kelio dalį išėjusią K. Š.. Atsižvelgia į G. P. šeimos turtinę padėtį, į palankias K. Š. gydymo perspektyvas ir mano, kad iš nuteistosios turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais-25000 Lt . Tokia suma atitiktų vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtime nuteistoji G. P. nurodė, kad su teismo priteistu civiliniu ieškiniu sutiko ir atlygins visą teismo priteistą žalą. Mano, kad L. D. skundas nepagrįstas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nerodė jokio susidomėjimo įvykio metu sužalotam asmeniui, nenorėjo atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos, nepagrįstos. Panevėžio miesto apylinkės teisme, teismo posėdyje, norėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau L. D. nurodė sumą neproporcingą įvykio metu kilusiems padariniams. Kad su L. D. negalėjo sutarti dėl padarytos žalos dydžio įrodo ir L. D. jai siųstos SMS žinutės, kurias galės pateikti teismo posėdžio metu. Dėl autoįvykio jautėsi kalta, visais įmanomais būdais siekė pagelbėti sužalotam vaikui, lankė K. Š.. Nepagrįstas L. D. nurodytas teiginys, kad vengė atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu neslėpė jokių faktų, padėjo policijos pareigūnams nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, pergyveno dėl įvykio. K. Š. dėl įvykio nekaltino, tik nurodė keletą reikšmingų aplinkybių, tai yra, kad K. Š. per perėją ėjo viena, be atšvaitų, lėtai. Tai patvirtino ir pati K. Š.. Panevėžio miesto apylinkės teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad dėl įvykio yra ir K. Š. kaltės. Todėl L. D. motyvai, kad siekė dėl įvykio apkaltinti K. Š. nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. K. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistas nurodė, kad tokio amžiaus vaikams kaulai suauga greitai, pasekmių po reabilitacijos neturi likti. Tą patį patvirtina ir kiti medicininiai dokumentai. Pripažįsta padariusi neatsargų nusikaltimą, dalis kaltės nustatyta ir K. Š. veiksmuose. Jos turtinė padėtis sunki, augina vaiką, vyras nedirba, santaupų neturi, turto neturi. Mano, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį bei tenkinti L. D. skundą nėra pagrindo.
Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) L. D., atstovaujanti pagal įstatymą nepilnametę dukrą K. Š. teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies, nuteistoji G. P. ir advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, G. P. pagrįstai pripažino kalta padarius nusikaltimą, už kurį ji yra nuteista. Savo kaltės neneigia ir pati G. P..
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. Š. klausimą, pirmos instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio nuosprendyje nurodė išsamius motyvus. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiais žalos dydžio nustatymo argumentais, pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos nukentėjusiajai K. Š. atlyginimo dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pasekmes. Autoįvykio metu, dėl kurio kaltu pripažinta G. P., nukentėjusiajai K. Š. lūžo kairysis šlaunikaulis. Dėl nustatyto sužalojimo K. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.l. 24). K. Š. dėl patirtų sužalojimų jautė nepatogumus, išgyvenimus, skausmą, ilgai gydėsi, todėl negalėjo lankyti mokyklos, laikinai sumažėjo jos bendravimo, sportavimo, laisvalaikio pasirinkimo galimybės. 2007-07-17 bylos nagrinėjimo teisme metu specialistas R. A. nurodė, kad K. Š. dėl eismo įvykio metu patirto standartinio kaulo lūžio buvo operuota vieną kartą, operacija pavyko, metalinės konstrukcijos padėjo kaulams sugyti, kaulo ašis pilnai atsistatys, pasekmės bus geros. Nežymus kojos kaulo sutrumpėjimas vaikui augant išsilygins, raumenų masė ir jų veikla vaikščiojant atsistatys, ašis augant išsilygins, kojos sutrumpėjimas yra laikinas dalykas (b.l. 105). 2008-10-08 bylos nagrinėjimo teisme metu specialistas R. A., susipažinęs su K. Š. gydymo stacionare istorija, papildomai nurodė, kad nukentėjusiajai K. Š. atlikta papildoma operacija svetimkūnio pašalinimui bei paaiškino, kad vaikų kaulai auga sparčiai, lūžis skatina augimą, sveikosios kojos augimas gali atsilikti nuo nesveikosios, tačiau ateityje jos turėtų išsilyginti (b.l. 119). Taigi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo teisingai įvertinta, kad K. Š. gijimo prognozė visais atvejais gera, pasekmės nėra labai sunkios. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu koreguotini galūnių ilgiai, K. Š. rekomenduota apie 1 cm. pakyla po dešine koja, dėl ko 2008-12-11 buvo lankytasi pas ortopedą traumatologą. Jokių kitų pasekmių, kurios būtų nežinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra nurodyta.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. Š. klausimą atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę. Nuteistoji G. P. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartyje Nr. 2K-470/2006 šiuo požiūriu pasisakyta, kad veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Nuteistoji G. P. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų.
Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, todėl šioje byloje sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nukentėjusiajai K. Š. dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvegė ir į atsakovės G. P. turtinę padėtį tam, kad išlaikyti nukentėjusios, civilinės ieškovės ir nusikalstamais veiksmais joms žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą. Nuteistoji G. P. nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 56). Šiuo metu augina dukrą-S. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 143). Augindama vaiką gauna nedideles pajamas- motinystės pašalpą (b.l. 142). Vyras R. P. niekur nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką (b.l. 141). Nėra duomenų, kad G. P. turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi.
Pirmos instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajai K. Š. priteisimo klausimą atsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad dalį nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos jau atlygino ir dar atlygins draudimo bendrovė bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus- nukentėjusiosios patirtų dvasinių kančių pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairuodama automobilį neviršijo nustatyto greičio, kad po įvykio kaltinamoji nukentėjusiąją ligoninėje aplankė, domėjosi jos sveikata, L. D. siūlė atlyginti žalą 3000 Lt sumoje, tačiau nepavykus susitarti, žalos neatlygino. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika pažeidus nematerialias vertybes, t.y. asmens sveikatą, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamosios elgesys po eismo įvykio liudija, kad kaltinamoji iš karto teisingai įvertino savo nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusios ir tuo siekė pagal galimybes sušvelninti po eismo įvykio susidariusią situaciją. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad G. P. iš dalies kaltino nukentėjusiąją, menkindama savo kaltų veiksmų apimtį. Pirmos instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nurodydamas, kad neatmetama dalis nukentėjusiųjų kaltės dėl įvykusio eismo įvykio - tamsiu paros metu mažametė viena ėjo per perėją judrioje gatvėje, kai eismas tuo metu buvo intensyvus, jos rūbai buvo be atšvaitų. Nors eismo įvykio metu galiojusios kelių eismo taisyklės nenumatė, kad šviesą atspindintys atšvaitai tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui turi būti privalomai segimi einant per pėsčiųjų perėją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gruodžio mėn. viduryje, apie 17 val., nesant sniego, gatvėje, kur gana intensyvus eismas buvo iš tiesų blogas matomumas bei mažametės amžių, jos galimybes įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, tokia teismo nuostata atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Teismas pagrįstai priėjo išvados, kad 48.273,60 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo K. Š. yra aiškiai per didelis.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš nuteistosios G. P. nukentėjusiajai K. Š. priteistas neturtinės žalos dydis- 6500 Lt yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms, todėl nėra pagrindo jo keisti ir priteisti K. Š. 25.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti L. D., atstovaujančios pagal įstatymą nepilnametę dukrą-nukentėjusiąją K. Š., apeliacinį skundą.