Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. D., A. M. B., D. S., S. A. M., M. L., M. B. M., P. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palikėja buvo palikusi testamentą žento G. D., pareiškėjos sutuoktinio naudai, tačiau šis įstatymu nustatytu terminu į notarą nesikreipė ir palikimo pagal testamentą nepriėmė, nes apie testamentą sužinojo tik po kelių metų nuo palikėjos mirties. Faktas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos turtą,

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 24 d. mirė pareiškėjos motina M. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kalvarijos savivaldybė, - kaimas. Po jos mirties atsirado palikimas, nes asmuo turėjo kilnojamojo turto bei nuosavybės teise jai priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. -, Kalvarijos savivaldybėje, - kaime.

Notarės Laimos Valaitės liudijimas 2020-05-14 patvirtina, kad po M. M. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta ir paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo neužvesta. Palikėja buvo sudariusi 2003 metais testamentą, kuriuo minėtą anksčiau žemės sklypą paliko G. D., tačiau jis po palikėjos mirties įstatymo nustatytu terminu palikimo pagal testamentą, paduodamas pareiškimą notarui nepriėmė, terminas paduoti pareiškimą notarui pasibaigęs ir neatnaujintas. G. D. šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė ir sutiko atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu, todėl teismas daro išvadą, kad jis palikimo po palikėjos mirties nepriėmė.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja nors po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau motinos palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Teismas , įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog 2009 m. spalio 24 d. d. mirus M. M., jos palikimą priėmė ir jį valdė pareiškėja J. D. (CK 5.50 straipsni0 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad M. M. palikimą būtų paveldėję (priėmę) kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, bei suinteresuotų asmenų , patvirtinimai atsiliepimuose, jog jie palikimo po M. M. mirties nepriėmė.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis).

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinai priklausiusį turtą. Todėl įrodytas, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. spalio 24 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,48 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.