- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-2245-397/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00153-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltintojo D. S. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas pagal D. S. skundą buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Skundu D. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kavinės darbuotojos parodymai apie tai, kad merginos elgėsi neapdairiai, dėl ko ji jas perspėjo, įrodo, kad A. N. veiksmuose buvo netiesioginė tyčia, dėl jos veiksmų buvo sugadintas turtas, individualiai įmonei padaryta žala, kurią turi atlyginti kaltas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
D. S. skundas atmestinas.
Įvertinęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog nebuvo jokio įstatyminio pagrindo tęsti baudžiamąjį procesą, todėl teismo nutartis privataus kaltinimo bylos procesą nutraukti yra pagrįstas ir teisėta.
LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. S. kreipėsi į teismą pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka A. N. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. požymius, t.y. svetimo turto sugadinimo. Ši veika gali būti padaroma tik tiesioginės tyčios forma, t.y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.
Teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, kad A. N. veiksmai buvo tyčiniai.
A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad stiklo neįskėlė, o jis jau buvo įskilęs prieš joms atsisėdant prie lango. Tvirtina, kad sėdėjo ramiai, o pardavėjai pasakius apie pastebėtą įtrūkimą, ši pakvietė administratorę, kuri liepė A. N. rašyti, kad ji su viskuo sutinka, ji pasimetė, todėl ir parašė, ką liepė, tačiau iš tiesų stiklo jį nesugadino.
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. S. pareiškime apie įvykio aplinkybes nurodyta, jog A. N. su drauge atsisėdo ant minkštasuolio prie lango, kur atramos nėra, o padėtos tik pagalvėlės atsirėmimui, kurios rėmėsi į viršutinį stiklą, ir kuris, vienai iš merginų į jį atsirėmus, įtrūko. Jis pats įvykio nematė, jam apie tai papasakojo tuo metu dirbusi padavėja. Teisme jis paaiškino, kad pardavėja jam pasakiusi, kad prie lango sėdėję merginos trynėsi. Jis nežino, ar mergina stiklą išmušė tyčia, mano, kad tai nebuvo padaryta tyčia, kad tokio tikslo ji neturėjo. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kad būtent A. N. tyčia įskėlė kavinės lango stiklą. Pats pareiškėjas D. S., pašydamas pradėti privataus kaltinimo procesą, negalėjo pateikti jokių objektyvių duomenų, patirtinančių A. N. padarius BK 187 str. numatytą nusikalstamą veiką.
Iš šių aptartų aplinkybių galima daryti neginčijamą išvadą, kad skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai teigiama, kad nėra nustatyta jokių duomenų, jog jeigu A. N. ir sugadino svetimą turtą, ji tai padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, todėl buvo padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog jos veiksmuose nėra LR BK 187 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Skundžiamoje nutartyje nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą visiškai teisingai konstatuota, kad kilęs turtinio pobūdžio ginčas gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog privataus kaltinimo bylos procesas nutrauktas pagrįstai ir motyvuotai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Jokių naujų aplinkybių, dėl ko pareiškėjo skundas galėtų būti patenkintas, skunde nenurodoma, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti pareiškėjo D. S. skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.