Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas 2008-09-24, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.K. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2012-10-23, apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su Č. P. metu, peiliu tyčia sudavė Č. P. nemažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas durtines - pjautines žaizdas veide, nugaroje – sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę - pjautinę kiauryminę aklą žaizdą priekinėje pilvo sienoje su pasieninės pilvaplėvės, didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito pažeidimu – sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi nukraujavimu į išorę ir vidų, dėl ko nukentėjusysis mirė ir tokiu būdu jis tyčia nužudė Č. P.

Kaltinamasis V.K. kaltu prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad jis prieš įvykį nužudytojo nepažinojo. Įvykio dieną buvo susitaręs su viena mergina susitikti prie parduotuvės Užupio rajone, Vilniuje. Nesulaukęs merginos, pastebėjo prie parduotuvės sėdinčius nepažįstamus vyrus. Su jais išgėrė kelis gurkšnius alaus, benamiams davė 3 litus. Vienas iš jų, vėliau prisistatęs Č., pasiūlė jam papasakoti apie tą merginą. Jis nupirko degtinės butelį ir su tuo Č. nuvažiavo į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenai gėrė degtinę. Tą degtinę pirko už skolintus pinigus Kadangi Č. pasiūlė jam kitą dieną parodyti, kur gyvena minėta mergina, jis pasiūlė Č. likti pas jį pernakvoti. Jis sutiko. Jis miegojo virtuvėje, ant sofos, o Č. kambaryje, kur jie išgėrinėjo. Kada jie nuėjo miegoti, jis tiksliai laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu. Po kiek laiko jis staiga atsibudo nuo to, kad jam pradėjo netikėtai trūkti oro. Jis suprato, kad yra dusinamas. Č. jam ranka buvo užspaudęs burną ir nosį, o kita ranka bandė jam nuplėšti nuo kaklo sidabrinę grandinėlę. Jam trūko oro, jis buvo šoke, todėl jis kojomis nustūmė Č. Tada Č. pasilenkė ir, kaip jis suprato, ketino paimti kirvį, gulintį prie pečiaus. Tada jis Č. peiliu sudavė 2 kartus į veidą. Peilis gulėjo ant spintelės, kuri stovėjo šalia jo lovos. Tai buvo virtuvinis peilis. Jis buvo išsigandęs, galvojo, kad Č. jį užkapos. Jis tiksliai neatsimena, kiek smūgių sudavė, nes buvo dideliame šoke, jų galėjo būti penki. Jis tik pamena du į veidą ir vieną į pilvą peiliu. Jis nežino, ar galėjo būti tiek sudavimų, kaip nurodyta kaltinime. Jis nepamena, kur po to padėjo peilį, nes buvo šoke. Po jo suduotų smūgių Č. jį atstūmė ir pabėgo iš buto. Kiek jis atsimena, pirmas smūgis peiliu buvo į pilvą. Jam atrodo, kad tas smūgis Č. peiliu į pilvą buvo, kai Č. buvo palinkęs virš jo, kai jis gulėjo lovoje. Iš tiesų, tai jis neatsimena, kada jam smogė, nes tuo metu buvo neblaivus ir šoke. Į veidą Č. peiliu smogė, kai Č. lenkėsi prie kirvio. Tada Č. stovėjo. Jis tada irgi jau stovėjo, specialiai nesitaikė, kur smogti, smogė, kur papuolė. Tą dieną jis su Č. išgėrė dviese butelį degtinės 0,5 ar 0,7 talpos. Daugiau į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nevyko. Prieš tai jis keletą dienų gėrė. Įvykio dieną buvo išgėręs kelis butelius alaus. Apsvaigimą nuo alkoholio jautė. Miegoti nėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. Per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu visko gerai neprisiminė, po to savo parodymus papildė. Jis nežino, kodėl iškart griebė peilį, kai pajuto, kad jį dusino. Prieš tai sužalojimų pas Č. nepastebėjo. Viskas vyko labai staigiai. Kai Č. pabėgo iš buto, jis ant grindų pamatė kraują. Tada jis atsisėdo ant grindų, parūkė, pamatė kraują ir jį išplovė. Po to išėjo į lauką ir pamatė, kad prie lauko durų guli žmogus. Jis nesupratau, iš kur tas žmogus. Jis pradėjo šaukti kieno tas žmogus, kad jį paimtų. Tuo metu jis nepažino to gulinčio žmogaus, nes buvo šoke. Kaimynai iškvietė greitąją. Jis girdėjo, kaip tas žmogus kvėpavo, sužalojimų nematė, nes buvo tamsu. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis nepamena, ar jiems ką nors sakė apie konfliktą su Č. Jis iš pradžių neigė, kodėl nežino. Jis nežino, kiek praėjo laiko nuo to momento, kai sudavė smūgius Č. iki to momento, kai pastebėjo žmogų, gulintį prie lajuko durų. Jis labai gailisi, kad taip viskas atsitiko, civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturiu, 1 metus ir 3 mėnesius alkoholio nevartojo. Kai išsiskyrė su žmona, pradėjo vartoti. Jei tą dieną nebūtų vartojęs alkoholio, nežino, ar taip viskas būtų atsitikę. Tada pirmą kartą buvo atsivedęs nepažįstamą žmogų į savo namus. Kiek jam yra žinoma, jo sidabrinė grandinėlė, kurią ketino nuplėšti Č., yra policijoje. Jis nežino, ar ji yra sugadinta, jos neapžiūrinėjo Ji buvo paimta po įvykio. Jo nuomojamame bute buvo du kirviai, kurie gulėjo prie pečiaus. Jis nežino, kur jie dingo. Kai jį policija sulaikytą vežė į komisariatą, jam skaudėjo nosį. Kai jis buvo suimtas ir patalpintas į kalėjimą, kalėjime jam buvo smogę į akį, tada medikai konstatavo nosie lūžį. Jis mano, kad nosis galėjo būti sulaužyta, kai įvykio metu Č. jam ranka spaudė burną ir nosį. O kalėjime medikai jį tikrino ir nustatė nosies lūžį maždaug po savaitės po įvykio.

2012-10-25, įtariamojo parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje V. I. teigė, kad jis pabudo, pajautęs, kad kažkas laiko jam užspaudęs burną ir bando nuo kaklo nutraukti grandinėlę. Tuomet nustūmė nuo savęs tą asmenį, pašoko, griebė šalia buvusį peilį, kuriuo tyčia trenkė kartą ar kelis kartus nukentėjusiajam į šoną. Smūgių skaičių nurodyti negali, nes neprisimena. Nukentėjusysis iš karto susigriebė už šono, pasviro link jo, tartum norėdamas suduoti, bet jis dar kelis kartus peiliu smogė jam į veidą. Tuomet po jo suduotų smūgių, nukentėjusysis stipriai susigriebė už šono ir didele jėga išbėgo į lauką. (t. I , b.l. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V.K. dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir byloje surinkta medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Ž. parodė, kad jis buvo išnuomavęs kaltinamajam savo butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Galimai 2013-10-23, apie 19.40 val., pas jį atvažiavo namo jo kaimynai ir pasakė, kad jis važiuotų į savo išnuomotą butą, nes jo bute kažkas dedasi. Jis nuvažiavo kartu su tais kaimynais. Prie namų buvo labai tamsu. Jis į savo butą įėjo vienas, kaimynai į butą neėjo. Jo nuomojamo buto durys buvo atidarytos, bute vaikščiojo kaltinamasis. Kaltinamasis vis kartojo: „aš nenorėjau, aš nenorėjau“. Tada jis suprato , kad kaltinamasis su kažkuo susimušė, nes jam tai buvo minėję pas jšį atvažiavę kaimynai. Kaltinamasis jam sakė, kad ant jo buvo užpuolę, kad jis nieko nepadarė. Jis pastebėjo šalia lovos kraują. Jis kaltinamajam liepė susikrauti daiktus ir išeiti. Kaltinamasis pradėjo rinkti daiktus ir sakė, kad išeina iš buto. Jis tada jokių peilių nematė. Kirvis visada gulėjo prie pečiaus, bet tuo metu jis neatkreipė dėmesio, ar kirvis buvo. Kirvis turėjo būti vienas. Jis savo bute buvo apie 20 minučių. Tada pakvietė kaimynas, jis išėjo į lauką, prie lauko durų pastebėjo gulintį žmogų, ant kurio skruosto pastebėjo kraują. Tas žmogus buvo dar gyvas. Prieš įteidamas į savo butą jis šio žmogaus nebuvo pastebėjęs, nes buvo labai tamsu. Teismui pagarsinus jo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 77), jis prisiminė, kad atvažiavęs prie namo, išlipęs iš automobilio, prie įėjimo į namą, ant žemės, pamatė gulintį nepažįstamą vyriškį, kurio veidas buvo sukruvintas, ir iš pradžių pamanė, kad jis sumuštas. Tada lauke buvo labai tamsu, nes kiemas buvo neapšviestas. Jis prie to vyriškio priėjęs nebuvo, o iš karto nuėjo į butą, kuriame buvo tik vienas kaltinamasis. Tada kaltinamasis atsisėdęs rūkė, ant grindų matėsi kraujo, matė ir kruviną peilį, padėtą ant spintelės, prie sienos. Tuo metu jis pagalvojo, kad kaltinamasis sumušė tą kieme gulintį vyriškį. Tada jis kaltinamąjį prispaudė prie krosnies ir liepė pasakyti, ką šis padarė, ir kaltinamasis jam pasakė, kad jį užpuolė su kirviu, sakė, kad tuo metu jis gulėjo, o tas vyriškis užpuolė jį su kirviu ir, kad jis (kaltinamasis) peiliu padūrė tą žmogų. Tada jis išbėgo į lauką prie to vyriškio. Kaimynai jau buvo iškvietę greitąją pagalbą. Kai jis pribėgo prie to vyriškio į kiemą, vyriškis dar kvėpavo, bet jau nieko nekalbėjo. Jis dar bandė tam vyriškiui padaryti širdies masažą, pūtė jam į burną orą. Jis pakėlė to vyriškio rūbus, norėdamas įsitikinti, ar tikrai jis yra nudurtas, ir pamatė prie bambos vieną durtinę žaizdą. Vyriškis garsiai kriokė.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, liudytojas A. Ž. atpažino įtariamąjį V. I. kaip asmenį, vardu V., kuriam išnuomavo savo butą (t. I, b.l. 78-81)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamąjį pažinojo 3-4 dienas kaip kaimyno nuomininką. Įvykio dieną, tikslios datos neatsimena, apie 19.30 val., kaimynas – kaltinamasis stovėdamas lauke, prie jos pirmo aukšto buto, per langą paprašė jos cigaretės. Po minutės kaltinamasis pasakė jai, kad ji eitų ir pažiūrėtų, kas netoliese guli. Ji išėjusi į kiemą, pasišvietė mobilaus ryšio telefonu. Kieme sutiko dar vieną kaimyną J., nes jis irgi kažką pastebėjo pro langą. Ji ir tas sutiktas kaimynas nuvažiavo pas kaltinamojo šeimininką A., po to iškvietė greitąją pagalbą. Kas iškvietė greitąją, ji nežino. Iš pradžių, kai pamatė gulintį prie namo žmogų, jie greitosios pagalbos neiškvietė, nes nemanė, kad kažkas blogo atsitiko. Lauke buvo tamsu ir sužalojimų nesimatė. Iki to jokio triukšmo negirdėjo. Grįžusi su buto šeimininku ji nuėjo į parduotuvę, kai grįžo iš parduotuvės, tas prie namo gulintis žmogus buvo jau miręs. Tą dieną kaltinamasis apie 19.00 val. buvo su kažkuo atvažiavęs į namus. Ji nematė, su kuo konkrečiai kaltinamasis atvažiavo, bet pastebėjo išverstą kieme vazoną, o tu metu į butą einantis kaltinamasis pasakė, kad tą vazoną išvertė ne jis, o „jis“ ir parodė į savo buto pusę. Ji suprato, kad tenai nuėjo dar kažkosk žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. (J. J.) parodė, kad kaltinamasis jam yra mažai pažįstamas. Jis gyveno 3 ar 4 dienas pas jo kaimyną. Kiek prisimena, buvo 2012 metų ruduo, vakaras, apie 19 val.. jis grįžo iš darbo, užėjo namo. Kaltinamasis gyveno pirmame aukšte, o jis - antrame. Grįždamas matė pas kaltinamąjį bute šviesą. Po to gal po 30 minučių kažkas rėkė ir jis išgirdo, kaip kaltinamasis sakė „ paimkite savo žmogų , guli“. Jis pamatė, kad tikrai kažkas guli kieme, dėl to pakvietė kaimynę. Vėliau nuėjo paimti žibintuvėlio ir pamatė, kad to gulinčio žmogaus veidas sukruvintas, žaizdų nematė. Jis galvojo, kad tas žmogus girtas guli., dėl to jis su kaimyne nuvažiavo pas to buto šeimininką, kad pažiūrėtų, kas darosi. Po to, maždaug po 30 minučių, iškvietė policiją ir greitąją. Kai jie atvažiavo su šeimininku, kaltinamasis buvo bute. Kai atvažiavo, matė tą gulintį žmogų, jo poza nebuvo pasikeitusi. Ar jis buvo dar, jis nežiūrėjo. Prie to žmogaus buvo priėję ir kiti kaimynai. Taip pat buvo priėjęs ir buto šeimininkas. Jis nematė, ar buto šeimininkas darė tam gulinčiam žmogui masažą, jis visą laiką nestovėjo šalia gulinčio, vaikščiojo netoliese kol atvažiavo policija. Jis su kaltinamuoju tą vakarą nešnekėjo. Jis nežino kaip tas žmogus buvo sužalotas ir mirė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kiemas, šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei butas Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad šalia namo guli lavonas, kurio apžiūros metu ant veido skruostų užfiksuotos dvi skersinės kraujuojančios durtinės - pjautinės žaizdos. Pilvo srityje yra pjautinė - durtinė žaizda. Lavono rūbai sumirkę krauju. Kambaryje, ant grindų, matosi kraujo dėmės, grindys plautos, šalia stovi kibiras su raudonos spalvos vandeniu, šalia padėti pilkos spalvos marškinėliai, šlapi, sumirkę krauju. Iš buto paimti du peiliai, ant kurių geležčių matosi raudonos dėmės, panašios į kraują, nuorūkos, avalynės pėdsakai. (t. I, b.l. 8-26)

2012-10-23 Lavono apžiūros protokole užfiksuota Č. P. lavono apžiūra, protokole be lavono padėties, kūno aprašymo, lavondėmių ir kraujosruvų, rūbų ir kt. nurodyta, kad rūbai yra sukelti iki krūtinės, vidurio, pilvo srityje marškinėliai sutepti krauju, taip pat yra sutepimų krauju su permirkimu ir kelnių priekiniame paviršiuje, Nosis, veido dešinė pusė , burna sutepti krausiu su kraujo pratekėjimo žyme link dešinės akies vidiniu kampu ir link smakro, dešinio skruosto ir žando srityje yra dvi skersinės, nežymiai kraujuojančios durtinės – pjautinės žaizdos, pilvo srityje, kairėje pusėje apie 1,5 cm nuo bambos vidurio yra skersinė durtinė – pjautinė žaizda su kraujo skysčiu kraštuose. (t.T, 25 – 26)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1378/12(01) nurodyta, kad Č. P. mirė nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo su pilvo organų pažeidimu. Į tai nurodo durtinė - pjautinė kiauryminė akla žaizda priekinėje pilvo sienoje su pasieninės pilvaplėvės, didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į išorę ir vidų. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, 2012-10-23, 23:13val. Lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo Č. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 3 -12val. laiko. Č. P. lavono kraujyje rasta 2,64 % (promilės) etilo alkoholio, 0,28 % (promilės) izopropilo alkoholio, 0,20 % (promilės) acetono. Šlapime rasta 3,65 % (promilės) etilo alkoholio, 0,35 % (promilės) izopropilo alkoholio, 0,30 % (promilės) acetono. Tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Č. P. lavone yra nustatyti šie sužalojimai: durtinė - pjautinė žaizda pilve pasieninės pilvaplėvės, didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito pažeidimas, pagal mikroskopinį vaizdą padarytos vienašmeniu, duriančių- pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kelių - keliasdešimt minučių iki mirties. Šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktą 6.6.9, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinės - pjautinės žaizdos veide, nugaroje, pagal mikroskopinį vaizdą padarytos vienašmeniu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu įrankiu ar įrankiais, kelių – keliasdešimt minučių iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai veide, kurie pagal jų mikroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos srityje, juosmenyje dešinėje, kairėje šlaunyje ir blauzdoje, kurie pagal jų mikroskopinį vaizdą padarytos kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Č. P. mirė nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo su pilvo organų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į išorę ir vidų. Č. P. lavono veide ir pilve esantys sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose vietose, tačiau nėra būdingi savęs žalojimui. Po durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo su pilvo organų pažeidimu padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių. Durtinės - pjautinės žaizdos padarytos mažiausiai 5, nubrozdinimai - 3, kraujosruvos - 6 trauminiais poveikiais. Durtinės - pjautinės žaizdos veide, nugaroje, pilvo pasieninės pilvaplėvės, didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito pažeidimas, padarytos vienašmeniu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais, kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos srityje, juosmenyje dešinėje, kairėje šlaunyje ir blauzdoje, padarytos kietais bukais daiktais. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai nugariniame paviršiuje atitinka lavone rastus kūno sužalojimus nugaroje. Sužalojimai, esantys lavono priekiniame kūno paviršiuje, nesutampa su pažeidimais rūbuose, kadangi rūbų priekiniuose paviršiuose pažeidimų nėra. (t. I, b.l. 30-37).

Iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus paimti nužudytojo Č. P. rūbai, kuriuos dėvėjo nužudymo metu. Ant viršutinių rūbų: marškinių, megztinio, marškinėlių, kelnių bei batų matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Marškinių bei marškinių nugariniuose paviršiuose užfiksuotas audinio pažeidimas. (t. I, b.l. 97, 60-67 )

Specialisto išvadoje Nr. S 373/12 (01) nurodyta, kad nuoplovoje iš kambario, po dvigule lova, ant peilio geležtės (1 obj.), rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Č. P. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (2 obj.), gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V.K. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Ant peilio geležtės (3 obj.) žmogaus kraujo nerasta. (t. I, b.l. 48-50)

Specialisto išvadoje Nr. MK 37/13 (01) nurodyta, jog tikėtina, kad tirta Č. P. pilvo odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 2, paimtu iš pirmosios kambario dalies, nuo spintelės. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

Specialisto išvadoje Nr. G 2611/12 (01) nurodyta, kad V. I. padaryta kraujosruva su nubrozdinimais kairės akies srityje, nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas pakaušio srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laikotarpį iki medikų apžiūros 2012-11-02. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem ar trims trauminiais poveikiais. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas 2012-10-23. (t. I, b.l. 117-119)

Įrodymų vertinimas

Teismas kaltinamojo bei liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, specialisto išvadas vertina visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Kaip matyti Kaltinamojo V.K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, dėl jo dusinimo aplinkybių ir jo smūgių Č.P. sudavimo eiliškumo bei vietos detalėse skiriasi. Kaip antai teisiamajame posėdyje jis parodė, kad kai atsibudo nuo dusimo ir suprato, kad Č.P. jam ranka spaudžia burną ir nosį, jis kojomis nustūmė Č. Tada kai Č. pasilenkė ir, kaip jis suprato, ketino paimti kirvį, gulintį prie pečiaus, jis Č. peiliu sudavė du kartus į veidą. Jis buvo išsigandęs, galvojo, kad Č. jį užkapos. Jis tiksliai neatsimena, kiek smūgių sudavė, nes buvo dideliame šoke, dar buvo neišsiblaivęs, jų galėjo būti penki, galimai tiek, kiek nurodyta kaltinime. Jis tik pamena du į veidą ir vieną į pilvą peiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V.I. parodė, kad pabudo nuo to, kai pajuto, kad kažkas liečia jo kaklą, pamatė, kad benamis jam nuo kaklo bando nusegti sidabrinę grandinėlę, supratęs, kad taip benamis ketina pagrobti grandinėlę, susinervino, šoko iš lovos ir, pagriebęs šalia gulėjusį peilį benamiui stovint veidu į jį, dideliu greičiu kaire ranka tyčia smogė vieną kartą vidutine jėga benamiui į šoną, rodos į dešinį, o kai benamis užsimojo kumščiu, norėdamas jam suduoti, jis peilį sugriebė dešine ranka ir dar kartą tyčia sudavė tam benamiui tiesiai į veidą, pataikydamas kažkur į skruostą, galėjo į veidą smogti ir du kartus, smūgių skaičių neatsimena, nes tada buvo visiškai girtas. (t. I, b.l. 92 – 94)

2012-11-14 V. I. apklaustas papildomai, jau kaltu prisipažino iš dalies ir papildomai parodė, kad jis pabudo, pajautęs, kad dusta, o pabudęs pamatė, kad Č. P. vieną kelią laiko įrėmęs jam į krūtinę, viena ranka užspaudęs stipriai jam nosį ir burną, o kita plėšia nuo kaklo grandinėlę. Todėl jis kojomis jį nustūmė nuo savęs, o tada, sugriebęs peilį, juo smogė Č. P. į kepenis. Po smūgio Č. P. susvyravo ir V. I. pamatė, kaip jis ketina griebti kirvį, kuris buvo įkaltas į kaladę šalia krosnies, bet jis pirmasis jam smogė dar du kartus peiliu į veidą. Jis buvęs boksininkas, jo reakcija labai gera, o smūgis labai stiprus. Toliau liko prie savo parodymų. Tačiau papildė, kad po to vakaro jam skaudėjo nosį, bet jis manė, kad šiaip jam ją skaudą, kai Lukiškių TI-K kameroje jį sumušė ir po to jis buvo nuvežtas į ligoninę, jam buvo konstatuotas nosies kaulo lūžimas, todėl jis mano, kad būtent nosį jam sulaužė Č. P. konflikto metu. ( t. I, b.l. 100-101)

Kaip matyti iš šių parodymų, kaltinamasis pirminės apklausos metu nieko neminėjo, kad Č.P. jį miegantį dusino, užspaudęs delnu jam burną, ir, konkrečiai, nosį. Vėlesnėse apklausose ir parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis jau nurodė, kad Č.P. jam buvo užspaudęs burną ir nosį, paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje teigė, kad tokiu būdu Č.P. galėjo jam sulaužyti nosį. Taip pat pirminės apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje V.I. nieko neminėjo, kad Č.P. lenkėsi paimti kirvį, gulėjusį šalia pečiaus, o tai nurodė tik papildomos apklausos metu ir teisme. Teismas, vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus (po įvykio, sulaikius jį, 2012-10-24, 00.18 val., jam buvo nustatytas 1.63 prom. girtumas (t. I, b.l. 87)), kad kaltinamasis galėjo neadekvačiai vertinti ir reaguoti į kai kurias įvykio aplinkybes, dėl girtumo, apsnūdimo bei praėjus kuriam laiko po įvykio, esant stresui galėjo ir neprisiminti visų įvykio detalių, todėl pripažįsta, kad jo parodymai detalėse gali būti ir nenuoseklūs, bet iš esmės kaltinamasis pripažįsta sudavęs peiliu smūgius Č.P. į gyvybiškai svarbius organus: į pilvą ir į galvą, dėl ko Č.P. ir mirė. Kaltinamojo parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl jie pripažinti kaip įrodymai, pagrindžiančiais jo kaltę.

Taip pat teismas pripažįsta, kad visi kiti aukščiau paminėti duomenys, buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. (BPK 20 str.).

Teismas nesivadovauja nukentėjusiosios N. B. bei liudytojos L. R. parodymais, kadangi šios liudytojos nebuvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisme.

Byloje nėra duomenų, kad Č.P. galėjo nužudyti kiti asmenys, ar nusikaltimas būtų padarytas esant kitoms aplinkybėms. Iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje peiliu tyčia sudavė Č. P. nemažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į svarbius gyvybei organus, padarydamas durtines - pjautines žaizdas veide, nugaroje – sužalojimus kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę - pjautinę kiauryminę aklą žaizdą priekinėje pilvo sienoje su pasieninės pilvaplėvės, didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito pažeidimu – sužalojimus, kas komplikavosi nukraujavimu į išorę ir vidų, dėl ko nukentėjusysis mirė. Kaltinamojo V.K. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Šios aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų bylos duomenų, tarp kurių yra liudytojų parodymai, specialistų išvados, kurioje konstatuota nukentėjusiosios mirties priežastis dėl durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo su pilvo organų pažeidimu. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad Č. P. mirtį nulėmė V.K. smurtiniai veiksmai - suduoti smūgiai. Padaryto nusikaltimo aplinkybės, t. y. nusikalstamų veiksmų intensyvumas, jų būdas, sužalojimų kiekis, vieta – V. I. durtines - pjautines žaizdas padarė mažiausiai 5, nubrozdinimus - 3, kraujosruvos - 6 trauminiais poveikiais V.K. elgesys prieš, veikos darymo metu ir po to, leidžia daryti išvadą, jog jis nužudė Č. P., veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. pastarasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido padariniams kilti, t.y. leido mirti Č. P. Laikyti, kad Č.P. buvo nužudytas dėl neatsargumo, pagrindo nėra.

V. I. aiškina, kad Č. P. smūgius sudavė dėl to, jog įvykio metu Č.P. norėjo nusegti jo grandinėlę nuo kaklo, o vėliau lenkėsi ties kirviu, ir jis pagalvojo, kad tuo kirviu Č.P. jį gali sužaloti arba net nužudyti. Iš tiesų, nors fotolentelėse, pridėtose prie 2012-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolo, nematyti kaltinamojo nurodytų jo nuomojamame bute buvusių kirvių, tačiau pačiame įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, kad šalia pečiaus stovi medinis stalčius, kuriame yra pliauska, kirvis su medine rankena, o šalia stalčiaus yra kelmo nuopjovą, į kurią įbestas kitas kirvis (t. I, b.l. 8-24). Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 2611/12 (01) nurodyta, kad V. I. padaryta kraujosruva su nubrozdinimais kairės akies srityje, nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas pakaušio srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laikotarpį iki medikų apžiūros 2012-11-02. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem ar trims trauminiais poveikiais. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas 2012-10-23. (t. I, b.l. 117-119) Pats V.I. sulaikytas ir kurį laiką būdamas kaltinimo įstaigoje nesiskundė dėl nosies skausmų, o nosies lūžis nustatytas po to, kai įkalinimo įstaigoje jis buvo sumuštas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas 2012-10-23, t.y. įvykio dieną. Taip pat, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, Pažymėtina, kad 2013-06-12 daiktų apžiūros protokole, apžiūrėjus iš kaltinamojo asmens kratos metu paimtą sidabrinę grandinėlę su pakabuku, nenustatyta ir to nematyti iš fotonuotraukų, pridėtų prie šio protokolo, kad ji būtų nutraukta ar kaip nors sugadinta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. I. pats savo iniciatyva pasikvietė į butą Č. P., kur kartu girtavo. Taigi dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į V.K. smurtinių veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, kiekį, teismas mano, jog įvykio metu nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija ir todėl V.K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti būtinosios ginties nuostatas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam V. I., atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, bet teistumas išnykęs, kad padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas, atsižvelgiama į jo asmens duomenis, duomenis apie šeimos būklę, ankstesnę darbinę veiklą. Taip pat į tai, kad jis po padaryto nusikaltimo niekur nebėgo, laukė namuose policijos. Tačiau iš kart po nusikaltimo pareigūnams neigė įvykdęs nužudymą, norėdamas išvengti atsakomybės. Tačiau vėliau viską ramiai apmastė ir suprato, kad atsakomybės nepavyks išvengti, prisipažino ir dėl to labai gailisi.

V.K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V.K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.)

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, V. I. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galitoi iki nuosprendžio įsiteisėjimo, naikintina – nuosprendžiui įsiteisėjus.

2013-06-12 nutarimu V.K. rūbai, grandinėlė, nukentėjusiojo rūbai, po apžiūros, priduotas saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyrį ( b.l. 68). Sutinkamai su LR BPK 94 str. daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus Č. P. drabužiai, bei daiktai, rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu sunaikinami, V. I. gražinama sidabrinė grandinėlė su pakabuku ir jo rūbai.

2013-06-18 nukentėjusioji N.B. pateikė 3000 Lt civilinį ieškinį. (b.l. 74-75). Teismas mano, kad nukentėjusios nurodytos jos turėtos sūnaus laidojimo išlaidos yra realios, atitinkančios tokių išlaidų vidurkį, todėl nurodyta suma priteisiama iš V.K. (BPK 115 str.1 d., CK 6.263 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais-

nusprendė:

V. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-10-24 iki 2013-08-14.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013-08-14.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Č. P. drabužius: trumpikes, marškinėlius, kelnes, megztinį, languotus marškinius, batus, puskojines bei įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus: marškinėlius, trylika nuorūkų, daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais, du peilius – sunaikinti, V. I. grąžinti jo rūbus: džinsines kelnes ir marškinius, sidabrinę grandinėlę su pakabuku.

Civilinės ieškovės N. B. ieškinį tenkinti visiškai ir iš V.K. priteisti nukentėjusiosios N. B. naudai 3000 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam V. I. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.