Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-397/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-05-13Kauno apygardos teismas
  2. T-105-927/2022Nutartis · 2022-02-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
1A-94-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18533-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
M. V., S. C.
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
S. C., M. V.
Advokatai
Bronius Varsackis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-397/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18533-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,nuteistajam M. V. (M. V.) ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2019 m. liepos 17 d. to paties apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei 2019 m. liepos 17 d. to paties teismo nutartį.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai iš nukentėjusiajam V. B. priteista solidariai iš kaltinamųjų S. C. ir M. V. 200 Eur, o iš kaltinamojo M. V. papildomai dar 300 Eur turtinės žalos.

Iš kaltinamųjų S. C. ir M. V. solidariai priteista valstybės turėtos proceso išlaidos – 17, 54 Eur ir 8, 40 Eur, viso 25, 94 Eur (liudytojo V. P. ir nukentėjusiojo V. B. kelionės išlaidos).

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas S. C., tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrai su S. C. (S. C.) ir su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. bendrai sukčiavimo tikslu veikiančiam M. V., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 30 d. 22.06 val., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis nenustatytomis aplinkybėmis naudojantis internetine prieiga, kurios IP adresas(duomenys neskelbtini), prisijungus prie internetinės svetainės www.autogidas.lt, bei patalpinus melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą ID 01.30362221 apie tariamai už 3600 Eur parduodamą automobilį „Toyota Prius“, kurio realiai M. V. neturėjo ir neketino parduoti, 2018 m. balandžio 18 d. nukentėjusiajam V. B. paskambinus iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), skelbime nurodytu kontaktiniu mobilaus ryšio telefonu kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), bei su M. V., prisistačiusiu nukentėjusiajam D. vardu, susitarus dėl skelbime nurodyto automobilio pirkimo sąlygų, M. V. nurodė nukentėjusiajam V. B. už norimą įsigyti automobilį perduoti 200 Eur rankpinigių tariamam jo pusbroliui, t. y. S. C., veikiančiam bendrai ir turinčiam vieningą nusikalstamą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nurodydamas, kad jie 2018 m. balandžio 19 d. susitiks (duomenys neskelbtini) paimti pinigų. Patikėjęs melagingais pateiktais duomenimis, V. B. 2018 m. balandžio 18 d. apie 11.00 val. prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), surašęs pinigų priėmimo-perdavimo aktą, perdavė S. C. 200 Eur avansą ir tokiu būdu pastarasis apgaule užvaldė nukentėjusiajam priklausančius 200 Eur. Po to, M. V. nurodymu, S. C. 50 Eur pasiliko sau, o kitus pinigus – 100 Eur kartu bendrai veikiančio sukčiavimo tikslu M. V. nurodymu jis, S. C., 2018 m. balandžio 18 d., tarp 17.31 val. ir 17.39 val. „Perlo“ terminale, esančiame parduotuvėje „IKI“, (duomenys neskelbtini), pervedė perlaida A. G.. Taip pat dar 50 Eur, M. V. nurodymu, pervedė G. B., kuriuos pastaroji, nežinodama apie daromą nusikaltimą, 2018 m. balandžio 19 d., 16.38 val., atsiėmė parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną šiuos 50 Eur pervedė nenustatytam asmeniui. A. G., kuris nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, 100 Eur perlaidą 2018 m. balandžio 18 d., 17.35 val., atsiėmė parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuos tą pačią dieną pervedė nenustatytam asmeniui. Taip S. C. ir M. V., veikdami bendrai, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam V. B. priklausančius 200 Eur;

1.2. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, sukčiavimo tikslu 2018 m. balandžio 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą paskambino nukentėjusiajam V. B. ir pažadėjo parduoti tariamą automobilį ,,Toyota Prius“, prašydamas nukentėjusiojo pervesti dar 300 Eur, kaip avansą techninei apžiūrai atlikti, nurodydamas pervedant pinigus jo tariamai sugyventinei E. A.. Nukentėjusysis V. B. 2018 m. balandžio 20 d., 18:50 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko 300 Eur pinigų perlaidą Nr. PP1433057 iki pareikalavimo E. A. (ikiteisminis tyrimas E. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 212 straipsnio 2 punktu), kuri tą pačią dieną nenustatytu laiku, „PayPost“ (duomenys neskelbtini)-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini)pervestus pinigus išgrynino. Taip M. V. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. B. priklausančius 500 Eur.

2. Marijampolės apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma M. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodė, jog visiškai nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi teismas jį nepagrįstai pripažino padariusiu nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis prašė, kad teismo posėdis vyktų ne konferenciniu būdu, o jam dalyvaujant teismo posėdyje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, teismo posėdyje apklausinėjant liudytoją, jam buvo išjungtas mikrofonas, dėl ko jis negalėjo liudytojui užduoti klausimų.

3.2. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daryta akistata, nors jis buvo sakęs, kad S. C. ir E. A. nepažįsta ir jokio skelbimo dėl galimai parduodamos mašinos netalpino. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pataisos namuose negalima naudotis mobiliaisiais telefonais ir internetu. Jis visiškai neprisipažįsta savo kaltės, todėl prašo jam pritaikyti nekaltumo prezumpciją, kuri gina jo teises. Vien tik pokalbio įrašas telefonu, neįrodo jo kaltės.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad M. V. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyto nedidelės vertės svetimo turto, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo M. V. nurodoma versija, jog jis nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje nedarė, jokio skelbimo apie parduodamą automobilį netalpino bei S. C. nieko neprašė, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, teigdamas, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose į internetą skelbimo apie parduodamą automobilį „Toyota Prius“ netalpino. V. B., E. A. ir S. C. nepažįsta, su minėtais asmenimis nėra bendravęs. Nežino, kodėl S. C. parodė, kad jis liepė jam iš V. B. paimti 200 Eur. V. P. pažįsta, su juo bendravęs telefonu, kartą prašęs papildyti telefono sąskaitą. Nors nuteistasis M. V. viso proceso metu savo kaltės ir nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas M. V. parodymus, jog, jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, pagrįstai laikė jo pasirinkta gynybine taktika, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atkreipiamas dėmesys, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu M. V. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

10. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nuteistojo S. C. parodymais, 2018 m. balandžio viduryje jam paskambino pažįstamas V. P. ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Kadangi nedirbo, jis sutiko. Po kurio laiko jam paskambino nepažįstamas asmuo, pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. Tik vėliau balso atpažinimo metu atpažino jam skambinusio asmens, t. y. M. V. balsą. Minėtas asmuo pasakė, kad paskambins žmogus dėl automobilio, o jis turi pasakyti, kad tralas stovi Vokietijoje, netrukus grįš į Lietuvą, turės susitikti su žmogumi ir paimti pinigus (užstatą) tariamai už parvaromą automobilį. Jam vėliau paskambino nukentėjusysis, teiravosi automobilio. Nukentėjusiajam papasakojo ką jam sakė M. V., susitarė susitikti su nukentėjusiuoju. Susitikęs iš nukentėjusiojo paėmė 200 Eur, pasirašė raštelį, jog gavo pinigus. Tada jam skambinusio (M. V.) nurodymu jis 50 Eur pasiliko sau, o 100 ir 50 Eur pervedė M. V. nurodytiems asmenims. Jis suprato, kad M. V. jo telefono numerį gavo ir V. P.. Suprato, kad dalyvavo sukčiavime. Jam dar vėliau skambino tas pats M. V., kuris netikėjo, kad jis pinigus pervedė nurodytiems asmenims. Patvirtino, kad jam skambino tikrai M. V.. Nors jo niekada nėra matęs, tačiau balsą ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš pateiktų atpažinimui kelių balsų (t. 5 b. l. 151 – 152). Analogiškas aplinkybes S. C. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. .l. 132, 133). Teisėjui pagarsinus šiuos parodymus, S. C. juos patvirtino. Nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas V. B. parodė, jog paskambino pagal skelbimą tinklalapyje „autogidas“ dėl parduodamo automobilio „Toyota Prius“. Atsiliepė vyras, su kuriuo sutarė, kad automobilį perka ir sumokės prašomą 200 Eur užstatą. Minėtas asmuo nurodė kito asmens kontaktinį numerį ir liepė pinigus perduoti nurodytam asmeniui. Paskambinęs susitarė susitikti ir susitiko su S. C., kuriam padavė 200 Eur užstatą bei pastarasis pasirašė pinigų gavimo raštelį. Kelias dienas dar skambino ir bendravo tuo pačiu telefono numerius su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo tarėsi dėl automobilio pirkimo. Tačiau minėtas asmuo vis tempė laiką bei dar prašė papildomai 300 Eur užstato. Jis padarė pavedimą E. A.. Pamena, jog asmuo, su kuriuo visą laiką bendravo telefonu dėl automobilio pirkimo, prisistatė D. vardu. Vėliau jis iš pateiktų atpažinimui atpažino M. V. balsą, kaip panašiausią balsą asmens, su kuriuo visą laiką bendravo pagal skelbime nurodytą numerį dėl automobilio pirkimo (t. 5 b. l. 190 – 191). Kaip pažymėta 2019 m. lapkričio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organus suvokiamus požymius protokole pažymėta, nukentėjusiajam V. B. atpažinimui buvo pateikti trijų asmenų balso įrašai. Balsas Nr. 1 yra M. V.. V. B. iš pateiktų trijų asmenų balso įrašų atpažįsta vyriškio balsą įraše Nr. 1, su kuriuo bendravo telefonu dėl automobilio pirkimo. Vyriškio balsą atpažįsta iš aukšto tembro intonacijos, leksikos ir kalbos stiliaus, šio asmens kalba yra netaisyklinga kaip ir pardavėjo, kuris su juo kalbėjo telefonu (t. 1, b. l. 95–96). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus parodymus, kuriuose jis buvo paaiškinęs, jog pažįstamas „M.“ (M. V.) jam paskambinę siūlė machinaciją: nueiti pas žmogų ir paimti pinigus. Suprato, kad „M.“ prašo jo būti „kojomis“, t. y. nueiti ir iš žmogaus, kuris apgautas per sukčiavimą, paimti pinigus. Tačiau jis atsisakė. Po to jam keletą kartų skambino „M.“ ir prašė papildyti telefono sąskaitą, jis papildė 1-2 kartus. Po maždaug dviejų savaičių buvo atvykę policijos pareigūnai ir jo klausinėjo apie telefono numerį, kuriuo jam skambino „M.“. „M.“ po kurio laiko skambino jam jau iš kito telefono numerio, kuris baigiasi skaisčiais „809“. „M.“ paskambinęs vis prašydavo papildyti telefono sąskaitą. Jam nesakė iš kur skambina, bet suprato, kad iš kalėjimo. S. C. pažįsta apie 10 metų. Nežino, ar „M.“ ir S. C. yra pažįstami. Jis „M.“ S. C. telefono numerio nesuteikė. Maždaug prieš dvi savaites jam skambino „M.“ ir pasakė, kad jei sutiks S. C., tai jis turi jam „duoti į snukį“, nes S. C. paėmė iš žmogaus pinigus, kurių neperdavė „M.“. Iš šio pasakymo suprato, kad S. C. yra „M.“ „kojos“, tai yra „M.“ sukčiavimo tikslais suveda S. C. su žmogumi, iš kurio jis turi paimti pinigus už neva parduodamą prekę ir šiuos pinigus perduoti „M.“, o dalį jų pasilikti sau „už darbą“. Po „M.“ skambučio susitiko su S. C., kurio paklausė, ką jis padarė, kad „M.“ nori jam išmalti snukį. S. C. atsakė, kad neperdavė „M.“ pinigų, nes jį „parišo“ policija ( t. 2, b. l. 81–82).

11. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. V. kaltu sukčiavus nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, taip pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykių aplinkybes. Kaip matyti iš tyrėjos N. Č. tarnybinio pranešimo dėl informacijos analizės, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad su įtariamuoju S. C. dėl sukčiavimo telefonu +(duomenys neskelbtini) rusiškai bendravo vyras prisistatęs „D.“, o taip pat telefonu +(duomenys neskelbtini) bendravo lietuviškai kalbantis vyras (asmenybė nenustatyta). „D.“ sms pranešimu nurodė S. C. pinigus (150 Eur), gautus iš nukentėjusiojo, terminale „Perlas“ išsiųsti A. G., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. B. dėl automobilio „Toyota“ pirkimo pagal skelbimą bendravo su vyru, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (toks buvo nurodytas www.autogidas.lt skelbime). 2018 m. gegužės 2 d. papildomai apklaustas įtariamasis S. C. parodė, kad jam bendraujant su pažįstamu V. P. paaiškėjo, kad „D.“ galimai yra V. P. pusbrolis ar kitas giminaitis vardu „M.“. Siekiant nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, gauta informacija apie tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) („D./M.“), +(duomenys neskelbtini) (lietuviškai kalbantis vyras), (duomenys neskelbtini) ("A. G."), (duomenys neskelbtini) (skelbime www.autogidas.lt nurodytas telefonas) priklausomybę ir IMSI kontrolę. Nustatyta, kad tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) („D./M.“) aktyvuotas nuo 2018 m. kovo 24 d., priklauso išankstinio apmokėjimo "Tele2" paslaugai, sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (lietuviškai kalbantis vyras) aktyvuotas nuo 2018 m. balandžio 19 d., priklauso išankstinio apmokėjimo "Tele2" paslaugai, sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (toks buvo nurodytas www.autogidas.lt skelbime) aktyvuotas nuo 2018 m. kovo 27 d., priklauso išankstinio apmokėjimo „Tele2“ paslaugai, sim (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ("A. G.") aktyvuotas nuo 2017 m. lapkričio 16 d., priklauso išankstinio apmokėjimo "Tele2" paslaugai, sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMSI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) („D./M.“) nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (lietuviškai kalbantis vyras) nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (toks buvo nurodytas www.autogidas.lt skelbime) nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Nr. +(duomenys neskelbtini) („D./M.“), Nr. +(duomenys neskelbtini) (lietuviškai kalbantis vyras), te. Nr. (duomenys neskelbtini) (toks buvo nurodytas www.autogidas.lt skelbime) tyrimą dominančiu laikotarpiu naudojosi tais pačiais MRT, nes jų IMEI numeriai sutampa (IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)): skelbimas dėl a/m pardavimo buvo patalpintas iš to paties MRT, kuriuo naudojasi „D./M.“ ir lietuviškai kalbantis vyras. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (A. G.) nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. naudojosi MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 133-134). Taip pat iš tyrėjos N. Č. tarnybinio pranešimo dėl informacijos analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)(„D./M.“), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (lietuviškai kalbantis vyras), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytas skelbime tel. Nr.) naudojosi tais pačiais IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jų veikimo zona pastovi: (duomenys neskelbtini), - t.y. apima (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini),. Šie tel. Nr. tarpusavyje bendravo, taip pat bendravo su įtariamuoju S. C. ( t. 1, b. l. 147–148).

Tyrėjos D. D. tarnybiniame pranešime dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 24 d. liudytoju apklaustas V. P. nurodė, kad pažįsta asmenį vardu „M.“ (tikslios pavardės nežino), kuris gyveno su M. V.. „M.“ pavardė gali būti V. 2017 m. vasarą jam paskambino „M.“, tačiau iš kokio numerio nepamena ir neišsisaugojo. „M.“ pasiūlė jam sukčiauti, tai yra nueiti pas žmogų ir paimti pinigus, kurie išviliojami sukčiavimo būdu, tačiau V. P. atsisakė, bei suprato, kad „M.“ yra įkalinimo įstaigoje. „M.“ kelis kartus skambinęs iš numerio Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio skambino ir 2018 m. gegužės 23 d. į V. P. numerį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 24 d. atlikta V. P. mobilaus ryšio telefono „Samsung J5“ IMEI (duomenys neskelbtini)su sim „Pildyk“ kortele tel. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 14.28 val. į V. P. numerį Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini),. 2018 m. balandžio 25 d. įtariamasis S. C. parodė, kad 2018 m. balandžio viduryje į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (Tele2 sim kortelė „Pildyk“) iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamas, kurį jis pažinojo vardu „D.“ (galimai tikras vardas „M.“). „D.“ rusiškai pasakė, kad duos S. C. telefono numerį automobilio pirkėjui, su kuriuo S. C. turi susitikti ir paimti iš jo 200 Eur, iš kurių S. C. leista 50 Eur palikti sau, o likusius 150 Eur pervesti „D.“ nurodytiems 2 asmenims, kurių duomenis S. C. atsiųs sms pranešimu. S. C. tai įvykdė. Taip pat su S. C. lietuviškai bendravo kažkoks „D.“ draugas, kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). S. C. parodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. jis telefonu bendravo su „D.“, kuris nurodė jam vykti prie Vilniaus priklausomybės ligų centro ir tuo pačiu būdu apgauti jau kitą automobilio pirkėją, kuris perduos S. C. vėl 200 Eur, iš kurių S. C. sau paliks 50 eurus, o likusius 150 Eur perves „D.“ nurodytam sms pranešime A. G. (duomenys neskelbtini),.Ikiteisminio tyrimo metu gauta įtariamojo S. C. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinė, kurioje nuo 2018 m. balandžio 13 d. beveik kiekvieną dieną bendrauja su tel. Nr. (duomenys neskelbtini)(„D./M.“). 2018 m. balandžio 18 d. bendravo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (skelbimo pardavėjo tel. Nr.). 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 25 d. bendravo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (lietuviškai kalbantis vyras) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini)(„D./M.“). Nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. beveik kiekvieną dieną bendrauja su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojas V. P.), o taip pat papildomai išanalizavus S. C. išklotinę, užfiksuota 2018 m. gegužės 4 d., 19:59 val., įeinantis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojas V. P. nurodė, kad iš šio numerio jam yra skambinęs „M.“). Papildomai išanalizavus tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (lietuviškai kalbantis vyras) išklotinę, užfiksuotas 2019 m. balandžio 29 d., 19:59 val., įeinantis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojas V. P. nurodė, kad iš šio numerio jam yra skambinęs „M.“). Atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini), papildomas išklotinių analizes, nenustatyta, kad būtų įvykęs kontaktas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158–159). Taip pat iš tyrėjos N. Č. tarnybinio pranešimo dėl gautos iš liudytojo V. P. MRT informacijos analizės matyti, kad tyrimo metu buvo nuskaityti duomenys iš liudytojo V. P. MRT „Samsung J5“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė "Pildyk" tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 12 d. (16.04 val.), 2018 m. gegužės 13 d. (11.08 val., 13.09 val., 14.11 val., 17.11 val.), 2018 m. gegužės 14 d. (16.10 val., 16.15 val., 18.21 val.), 2018 m. gegužės 15 d. (16.51 val.), 2018 m. gegužės 16 d. (16.01 val.), 2018 m. gegužės 17 d. (14.35 val.), 2018 m. gegužės 18 d. (15.02 val.), 2018 m. gegužės 19 d. (15.42 val.), 2018 m. gegužės 22 d. (16.02 val.), 2018 m. gegužės 23 d. (16.50 val.), 2018 m. gegužės 24 d. (9.17 val., 10.15 val.) V. P. skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojasi įtariamasis S. C. ir bendravo su juo. V. P. MRT S. C. pavadintas kontaktu „S.“. Tai pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. (11.24 val.) iš V. P. telefono buvo skambinta, bet neatsakyta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojasi galimas įtariamasis M. V. („D./M.“), o taip pat 2018 m. gegužės 24 d. (11.25 val.) iš V. P. telefono buvo skambinta, bet neatsakyta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (lietuviškai kalbantis vyras) ( t. 2, b. l. 8). (duomenys neskelbtini) pataisos namu rašte Nr. 9/07-7139 dėl informacijos pateikimo, nurodoma, kad atliekų kratų metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2018 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val. 20 būryje, bendro naudojimo spintelėje buvo rastas ir paimtas telefonas „SAMSUNG GT-S5830I“, IMEI (duomenys neskelbtini),, be sim kortelės. Kuriam iš nuteistųjų priklauso rastas telefonas nenustatyta. Telefoną „SAMSUNG GT-S5830I“, IMEI (duomenys neskelbtini), pateikė su raštu prie bylos (t. 2, b. l. 10). Daiktų apžiūros protokole fiksuojama 2018 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung GT-S583i“, IMEI (duomenys neskelbtini), (be SIM kortelės), apžiūra. Sutikrinus šio MRT parametrus su gautomis telefonų išklotinėmis nustatyta, kad šis telefonas veikė nuo 2018 m. balandžio 1 d., 18.33 val., iki 2018 m. balandžio 3 d., 21.20 val., į jį buvo įsėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (veikimo zona - (duomenys neskelbtini),). Asmuo, naudojantis minėtą tel. numerį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 18 d. – 2018 m. balandžio 20 d. bendravo su nukentėjusiuoju V. B., o taip pat šis numeris internetinėje svetainėje www.autogidas.lt nurodomas kaip automobilio pardavėjo kontaktas ( t. 2, b. l. 11). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto Nr. 9/07-7309, M. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2018 m. balandžio 3 d. atliko bausmę 20 būryje, 5-oje kameroje. Ten jis atliko laisvės atėmimo bausmę, būdamas drausmės grupėje nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.. Pasibaigus drausmės grupės laikui, 2018 m. balandžio 30 d. perkeltas atlikti bausmę į 16 būrį. Laikotarpiais 2017 m. lapkričio 13-15 d., 2017 m. lapkričio 27 gruodžio 4 dienomis, 2017 m. gruodžio 13-18 d., 2018 m. vasario 12-20 d., 2018 m. vasario 28 kovo 6 dienomis, 2018 m. kovo 12-19 d., 2018 m. balandžio 6-11 d., 2018 m. gegužės 7-14 d. bei 2018 m. gegužės 21-23 d. buvo išvykęs etapu iš pataisos namų ( t. 2, b. l. 18).

12. Nors nuteistojo M. V. teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių, neginčijamų su nuteistuoju susijusių ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas M. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme nuteistojo S. C. duoti parodymai, jog būtent M. V. (kadangi jo balsą jis vėliau atpažino) pasiūlė jam užsidirbti, paimant pinigus iš asmens už tariamai parvaromą automobilį bei nurodė kokiems asmenims pervesti paimtus pinigus, nukentėjusiojo V. B. parodymai, jog dėl automobilio pirkimo bendravo su akcentu kalbėjusiu asmeniu, kurį vėliau atpažino pagal balsą, t. y. M. V., liudytojo V. P. duoti parodymai, kad jam skambino iš pataisos namų M. V. ir siūlė sukčiauti paimant iš nukentėjusiojo asmens apgaule įgytus pinigus, bei jo parodymai, jog jam vėliau dar skambino M. V. ir sakė, kad jei sutiks S. C., tai turi jam „duoti į snukį“, nes S. C. paėmė iš žmogaus pinigus, kurių neperdavė M. V., taip pat byloje esantys duomenys apie atliktus piniginius pervedimus, elektroninių duomenų analizė, telefoninių pokalbių duomenys, iš kurių matyti, kad visais atvejais M. V. bendravo su nukentėjusiuoju V. B., nuteistuoju S. C., liudytoju V. P. iš to paties telefono abonento, kuris buvo panaudotas sukčiavime, o vėliau rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) būryje, kur nusikaltimo padarymo metu bausmę atlikinėjo ir nuteistasis, patvirtina, kad M. V. veikdamas bendrai su S. C. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytasis asmenimis, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. B. priklausančius 500 eurų, t. y, įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme ištirti bei aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. V. veikdamas bendrai su S. C. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytasis asmenimis, turėjo tyčią sukčiauti. Jis suvokė, kad internetiniame skelbimų portale talpinant melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį klaidinamas nukentėjusysis, o šiam avansu per du kartus pervedus 200 eurų ir 300 eurų pinigų sumas už perkamą automobilį, pasisavino jo pinigus, padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą ir to siekė, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, vaizdo konferenciniu būdu apklausinėjant liudytoją V. P., jam buvo išjungtas mikrofonas ir jis negalėjo liudytojui užduoti papildomų klausimų, dėl ko buvo pažeistos jo teisės dalyvauti įrodinėjimo procese. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu išsiaiškinus, jog M. V., kilus garso ir ryšio sutrikimui, negalėjo užduoti klausimų proceso dalyviams, teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą į teismo posėdį pakartotinai iškvietė ir apklausė liudytoją V. P. (t. 6 b. l. 9-11). Kaip matyti iš 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo, minėto liudytojo apklausos metu M. V. realizavo savo teisę į gynybą, galėdamas papildomai užduoti klausimus liudytojui ir kitiems proceso dalyviams (t. 6 b. l. 23 – 25).

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis M. V. nepažįsta S. C. ir niekada nėra jo matęs, tačiau pažymėtina, jog konstatuojant nuteistojo S. C. ir M. V. bendrų veiksmų buvimą, nėra būtina nustatyti, kad jie vienas kitą gerai pažinojo ar palaikė artimus ryšius. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. C., taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog nuteistojo M. V. jis anksčiau nėra matęs ir jo nepažinojo, tačiau jo balsą, kaip asmens skambinusio ir siūliusio jam užsidirbti paimant pinigus už tariamai parvaromą automobilį, jis atpažino per daromą balsų atpažinimą ikiteisminio tyrimo metu.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. V. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei daro išvadą, jog skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. V. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

16. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. V., sudaro 84,06 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

16.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16.2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 84,06 Eur, žymiai M. V. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasV. V.