- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- II-72-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00053-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pareiškėjas
- D. Č., K. S.
dalyvaujant pareiškėjai D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Č. ir K. S. skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau 591 straipsnio 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. Č. skundas, kuriuo ji nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad administracinė byla turi būti atnaujinta, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų kaltininkui nustatyti. 2017 m. spalio 18 d. apie 13:20 val.Vilniuje vairavo automobilį Mitshubishi Space Star (duomenys neskelbtini) priklausantį M. Č., važiavo Seinų g. į Šopeno g. per šviesoforais reguliuojamą sankryžą, baigdama išvažiuoti (išvažiavus) iš sankryžos už šviesoforo pajuto smūgį į dešnį automobilio šoną, ko pasėkoje iškart sustojo, kadangi tik pajudėjus iš sankryžos greitis buvo nedidelis, todėl sustojo iš karto susidūrimo vietoje. Automobilis atsitrenkęs į jos automobilį nuvažiavo toliau ir tik po to sustojo. Judėjimą per sankryžą pradėjo 2 antroje eismo juostoje kurioje vėliau ir įvyko susidūrimas. Kadangi į sankryžą įvažiavo iš antros eismo juostos, todėl ją pravažiavus laikėsi kuo arčiau kaires pusės skiriamosios juostos. Mano, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nenustatyti kaltininko yra nepagrįstas, todėl kad jos veiksniai negalėjo įtakoti susidūrimo, prašo atsižvelgti į jos automobilio sustojimo vietą, atstumą tarp kelkraščio ir skiriamosios juostos, bei tai, kad į ją atsitrenkęs automobilis išvažiavo iš susidūrimo vietos, tam, kad nuslėpti susidūrimo aplinkybes. Pareiškėja prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir įpareigoti specialistą tinkamai kvalifikuoti eismo įvykio aplinkybes nustatant kaltininką.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. S. skundas, kuriuo ji nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl 2017 m. spalio 18 apie 13:27 val. įvykusio eismo įvykio V. Š. - Sodų g. sankryžoje, Vilniuje, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Opel Astra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S. ir „Mitsubishi Space Star", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. C., nesant galimybės nustatyti objektyvią tiesą. Nutarime pareigūnas teigia, jog <...> abi eismo įvykio dalyvės teigė, kad iki susidūrimo viena kitos automobilių nematė <...>. Tuo tarpu jos (K. S.) 2017 m. spalio 18 d. paaiškinime nurodyta, kad <...>beveik įveikus sankryžą iš šono per veidrodėlį ir langą pamatė automobilį, kuris buvo itin arti jos, sumažino greitį ir stengėsi išvengti smūgio priartėdama prie kelkraščio». „Mitsubishi Space Star" vairuotoja D. C. paaiškinime nurodė, kad <...>iš karto už šviesoforo pajautė smūgį iš dešinės pusės, pamatė dideliu greičiu pralekiantį automobilį ((duomenys neskelbtini) pasirodė, kad norėjo lenkti, bet nuvažiavo tiesiai, kokia 10-15 m. ir sustojo prie dešinio šaligatvio <...>. Ši D. Č. nurodyta aplinkybė, kad norėjo ją lenkti, yra tik jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės dėl autoįvykio. Ji važiavo pirma eismo juosta, už kelių šimtų metrų turėjo sukti į dešinę, todėl neturėjo tikslo, jos lenkti, nes 14.30 val. turėjau būti paskaitose VGTU transporto inžinerijos fakultete. Šią aplinkybę gali patvirtinti ir kartu su manim važiavęs keleivis M. K.. Jis taip pat gali paliudyti ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau tiriant šio jvykio aplinkybes jis nebuvo apklaustas. Šio eismo jvykio metu „Opel Astra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobiliui buvo apgadintos priekinės ir galinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, o „Mitsubishi Space Star", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas. Tyrimo metu nebuvo nufotografuotos transporto priemonės, nebuvo atliekami jokie veiksmai, kad pagal automobilių sužalojimų specifiką būtų galima nustatyti, dėl kurios vairuotojos veiksmų galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, patvirtinta ar paneigta D. Č. versija, kad norėjo ją lenkti. Tuo tarpu jos parodymus gali patvirtinti minėtas liudytojas ir pažyma išduota VGTU transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. A. R.. Šiuo atveju neišnaudotos visos galimybės pašalinti kilusias abejones dėl eismo įvykio kaltininko. Nutarime nurodyta eismo įvykio data, vieta, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, taip pat įrašyti vairuotojų paaiškinimai (netgi netikslūs), tačiau nenurodyti transporto priemonių sugadinimai, eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymai neminimi ir neatliktas joks įrodymų vertinimas, o tiesiog konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojos veiksmai buvo tiesiogine sąlyga eismo įvykio kilimui. Nenurodyta, kuri vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pareiškėja prašo panaikinti minėtą 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą` Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas nurodo, kad su pareiškėjų skunde išdėstytais teiginiais nesutinka. 2017 m. spalio 18 d. Seinų - Sodų - V. Š. gatvių sankryžoje, Vilniuje, susidūrė ta pačia kryptimi, iš Seinų g. į V. Š. gatvę, važiavę automobiliai OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. S. ir MITSUBISHI SPACE STAR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. C.. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo sudėties. Remiantis byloje surinktais įrodymais, negalima nustatyti kurios vairuotojos veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos kuri buvo susiduriant automobiliams. T.y. po kontakto abi transporto priemonės nuvažiavo tam tikrus atstumus ir sustojo vietose kurios pažymėtos schemoje. Kaip iki susidūrimo judėjo automobiliai nežinoma, nes važiuojamojoje dalyje transporto priemonių judėjimo pėdsakų nėra. Taip pat nėra stabdymo pėdsakų bei šukių t. y. požymių kurie galėtų padėti nustatyti automobilių judėjimo trajektorijas ir jų padėtį susidūrimo metu, važiuojamosios kelio dalies pločio atžvilgiu. Nešališkų eismo įvykio liudytojų, nėra. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiams tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota administracinio nusižengimo sudėtis. Prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų D. Č. ir K. S. skundai tenkintini, byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skundžiamu 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl pranešimo 2017 m. spalio 18 d., apie 13.27 val. apie eismo įvykį V. Š. - Sodų g. sankryžoje, Vilniuje. Tirdami gautą pranešimą pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado automobilius „OPEL ASTRA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S., ir „MITSUBISHI SPACE STAR“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. C.. Sudarius eismo įvykio vietos schemą, užpildžius papildomus duomenis apie eismo įvykį užfiksuojant automobilių apgadinimus, buvo gauti vairuotojų paaiškinimai ir vyr. patrulio V. Š. tarnybinis pranešimas, automobilių fotonuotraukos.
Skundą padavęs asmuo D. Č. teisme parodė, kad spalio 18 d. 13.25 val. važiavo automobiliu „Mitsubishi“ Seinų g. link Šopeno g. Buvo antroje eismo juostoje. Oro sąlygos buvo puikios, giedra. Už sankryžos įvažiavus į Šopeno g. už šviesoforo įvyko eismo įvykis. Į jos automobilio dešinę pusę įvažiavo kitas automobilis. Po eismo įvykio ji iškart sustojo. Antrojoje eismo juostoje jai nereikėjo manevruoti, ji važiavo tiesiai. Ta gatvė jai yra pažįstama. Ji važiavo 30 km/h greičiu. Po įvykio sustojus pro šoną laisvai pravažiavo autobusas, kitos mašinos, dėl ko ji niekaip negalėjo kliudyti pirmojoje juostoje važiuojančio automobilio. Smūgis įvyko Šopeno g., už sankryžos. Tuoj po įvykusio smūgio ji sustojo. Kitas automobilis smūgio metu buvo šone, ties priekiniu dešinės pusės sparnu.
Skundą padavęs asmuo K. S. teisme parodė, kad spalio 18 d. važiavo nuo Seinų g. iki Šopeno g. Važiavo pirmoje eismo juostoje. Prieš sankryžą buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Nuo sankryžos ji pajudėjo būdama 2-3 automobilis savo juostoje, prieš ją stovėjo kiti automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pajudėjo paskui tuos automobilius. Jau beveik išvažiuojant iš sankryžos per veidrodėlį pamatė prie jos itin arti esantį kitą automobilį. Ji stengėsi pasukti dešiniau ir pajuto smūgį į vairuotojo pusę, labiau į automobilio galą. Po įvykio sustojau toliau, nes nenorėjo blokuoti sankryžos. Prašo panaikinti policijos sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes būtų galima atlikti ekspertizę ir apklausti liudytoją.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. 569 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, priimtu nutarimu nutraukti bylos teiseną, pareiškėjų paaiškinimais posėdžio ir tyrimo metu teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priimtu nutarimu pripažįstama nenustatyta automobilių susidūrimo vieta kelio važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu, konstatuojamas neaiškumas, ar automobiliai susidūrė sankryžoje, ar jau iš jos išvažiavę, pirmoje ar antroje juostoje. Priimtu nutarimu teigiama, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti kurio automobilio vairuotojos veiksmai buvo tiesiogine sąlyga eismo įvykio kilimui, t. y. deklaruojama nesanti galimybė nustatyti objektyvią tiesą, dėl nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Toks sprendimas priimtas skubotai ir neišnaudojus visų įmanomų galimybių ir būdų įrodymams byloje gauti. Teismas nustatė, kad byloje neapklaustas tiesioginis įvykio dalyvis ir liudytojas M. K., kurio duomenis nurodė vairuotoja K. S.. Be to, tyrimo metu nebandyta nustatyti ir galimai įvykį mačiusius kitus asmenis, kurie galėtų nurodyti reikšmingus duomenis dėl automobilių kontakto vietos, pobūdžio, tarpusavio padėties. Minėto administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą pareigūnas nepagrįstai nepasinaudojo suteikta galimybe skiria eismo įvykio ekspertizę ar gauti specialisto išvadą dėl eismo įvykio mechanizmo. Neatlikus minėtų veiksmų, neįvertinus šių duomenų kitų duomenų (vairuotojų paaiškinimų dėl kontakto vietos ir pobūdžio, apgadinimų pobūdžio ir lokalizacijos ant automobilių) kontekste – konstatuoti išakstinę nuomonę dėl negalėjimo nustatyti įvykio kaltininko yra skubota ir nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normos įpareigoja tiek tyrimą atliekančius, tiek nagrinėjančius administracinio nusižengimo bylą pareigūnus nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu pirminė pareiga įvertinti surinktus duomenis ir padaryti dėl jų atitinkamas išvadas šiuo atveju pagal eismo įvykio požymius ir numatytą atsakomybę už tokį nusižengimą kyla pareigūnams, o ne teismui, nes byla turėtų būti nagrinėjama ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 618 straipsnis numato privalomus pareigūno priimamo nutarimo turinio elementus. Taigi, nutarime be nutarimą priėmusio pareigūno pareigų, vardo, pavardės turi būti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Teismo įsitikinimu, šiame procese akivaizdžiai esant nustatytiems objektyviesiems eismo įvykio požymiams, turi būti nustatytas įvykio kaltininkas ar kaltininkai, konstatuota tiesioginė vieno vairuotojo arba abiejų kaltė, dėl ko turi būti priimtas atitinkamas sprendimas. Tuo tarpu priimtas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, t. y. kuomet padaryta veika, kuri neturi administracinio nusižengimo požymių, kai šie požymiai akivaizdūs - yra neteisėtas. Pažymėtina, kad galiojanti Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio redakcija nenumato galimybės pareigūnams nutraukti teiseną nesurinkus pakankamai įrodymų. Tokia įstatymo nuostata patvirtina, kad pagal esamus ir surinktus įrodymus, išnaudojus visus įmanomus būdus jiems gauti, pareigūnas privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl įrodymų vertinimo, kuriam vėliau revizuodamas sprendimą teismas galėtų pritarti ar nepritarti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas priešingai nei nutarime teigiama pripažįsta, kad šiame procese įrodymų visumos įvertinimas įmanomas ir būtinas. Teismas sutinka su pareiškėjų skundų argumentais, kad priimant minėtą nutarimą nebuvo visapusiškai įvertintos įvykio aplinkybės, vairuotojų paaiškinimai, nepašalintos abejonės ir neaiškumai, kurie galėjo būti pašalinti atliekant papildomus tyrimo veiksmus. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas, 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad siekiant nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, būtina atlikti papildomą tyrimą, kurį turėtų atlikti skundžiamą nutarimą priėmusi institucija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 - 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.