- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- I-7074-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-4693-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities priešgaisrinės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
atsakovės Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovei Julijai Portnovai,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovėms Astai Stakionienei, Indrei Gasperei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. TE - 610 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (t. I, b. l. 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu (t.1 b. l. 55-61, 119) prašo:
pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE - 610 ,,Dėl vidaus tarnybos kapitono J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti;grąžinti pareiškėją J. K. į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos;pripažinus atleidimą neteisėtu priteisti pareiškėjui J. K. už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki kol bus su juo galutinai atsiskaityta, įskaitant ir butpinigius; pripažinus atleidimą neteisėtu priteisti pareiškėjui J. K. kitas su darbo santykiais susijusias išmokas – 4 014,12 eurų butpinigių skolą už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. dienos (realiai 3953,30 Eur);priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai J. K. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad 1998 m. vasario 2 d. tarp pareiškėjo ir darbdavio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 74, pagal kurią pareiškėjas pradėjo dirbti Vilniaus miesto priešgaisrinės apsaugos dalinio budinčiu pamainos vairuotoju. Vidaus tarnyboje pareiškėjas turi 18 metų 6 mėnesių ir 16 dienų stažą. 2014 m. gegužės 27 d. pareiškėjui buvo atlikta kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija, po kurios pareiškėjas turėjo laikiną nedarbingumą. 2014 m. rugsėjo 2 d. iš darbdavio buvo gautas įspėjimas dėl galimo atleidimo iš darbo pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p. (jei dėl laikomojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, vykdant tarnybos pareigas). Įspėjime buvo nurodyta atlikti specializuotą medicininę ekspertizę.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014-09-30 įsakymu Nr. TE - 610 ,,Dėl vidaus tarnybos kapitono J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau - įsakymas), pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p., 56 str. 1 d. ir 57 str., atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM: (duomenys neskelbtini) ir priimtas sprendimas, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 36.1.p. - pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I,II, ir III skiltis. 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus Universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) ligos anamnezėje dėl gydymo/darbo nurodyta, kad „šiuo metu pacientas sveikas, gydymas nereikalingas“.
Nurodo, kad CMEK visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo individualų tinkamumą, nevertino realios pareiškėjo sveikatos būklės, t. y. nebuvo paskirti ir atlikti tyrimai, kurių pagrindu būtų nustatyta, jog pareiškėjas turi funkcinių sutrikimų, nenustatytas sutrikimų mastas, t. y. CMEK ekspertinės išvados pagrindime dėl judesių ribotumo iš viso nenurodyta apie judesių ribotumą, neįvardytas judesių ribotumo laipsnis, o įrašyti ligų kodai visai nesusiję su 36.1.p. sąlyga (sąnario endoprotezavimu).
Poįstatyminio akto - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V- 380/V-618 36.1.p. nuostata bei Vidaus tarnybos statuto 56 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos ir gali būti atleistas iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu - prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. - laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo apginti jo pažeistą teisę į darbą, tačiau teismui pripažinus, jog atleidimas iš darbo yra teisėtas, pareiškėjas reiškia alternatyvius reikalavimus dėl to, kad darbdavys atleidimo dieną - 2014 m. rugsėjo 30 d. visiškai neatsiskaitė su pareiškėju, t. y. apskaitytas galutinis atsiskaitymas buvo atliktas mokėjimo pavedimu į AB SEB 2014-10-09, todėl pareiškėjas prašo teismo taikyti atsakovo atžvilgiu Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, t. y. vidutinis darbo užmokestis už pavėluotas atsiskaityti 9 dienas.
Teigia, kad atsakovas atleisdamas jį Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu, neišmokėjo 2007 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu Nr. TE-545 „Dėl butpinigių mokėjimo vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui J. K.“ paskirtų kas mėnesį mokėtinų 210 Lt (60,82 eurų) butpinigių susidariusios skolos. Lietuvos ekonomikoje, esant krizinei situacijai, sutiko atsakovui pateikti 2009 m. gegužės 30 d. prašymą, kuriuo prašė nuo 2009 m. gegužės 1 d. laikinai atidėti butpinigių mokėjimą, o nesumokėtus pinigus išmokėti atsiradus galimybei. Kad prašymas buvo teikiamas atsakovės nurodymu patvirtina tas faktas, jog prašymas dėl butpinigių laikino mokėjimo atidėjimo surašytas jau praėjus mokėtinam nustatytos išmokos terminui. Gavus galutinį atsiskaitymą, matyti, jog sustabdyti butpinigiai nebuvo sumokėti, todėl 2014 m. spalio 19 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą dėl butpinigių grąžinimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. (iš viso už 65 mėnesius). 2014 m. lapkričio 12 d. buvo gautas rašytinis atsakymas Nr. 3-6-4088 (4.62-6), kuriuo „sustabdytas butpinigių mokėjimas“ traktuojamas kaip jų atsisakymas ir raštu informuojama valdyba neturi teisinio pagrindo išmokėti butpinigių. Tačiau 2007-11-30 Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymas Nr. TE- 545 „Dėl butpinigių mokėjimo vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui J. K.“ nepanaikintas ir galiojantis, todėl atleidimo dieną su pareiškėju turėjo būti atsiskaityta ir už 66 mėnesius įsakymu paskirtų butpinigių, kurių bendra suma sudaro (66X 60,82=4014,12) 4014,12 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo atmesti. (t. 1, b. l. 79-83). Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas iš esmės skundžia ne Vilniaus apskrities PGV viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE-610, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o CMEK išvadą, t. y. pagrindą dėl kurio buvo priimtas minėtasis Vilniaus apskrities PGV viršininko įsakymas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad <pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai>. Pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatą esant minėtam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiam pagrindui pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
Teigia, kad gavus minėtą ligos liudijimą, Vilniaus apskrities PGV nepažeisdama Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo terminų (konkrečiu pagrindu), sekančią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Vilniaus apskrities PGV viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. TE-610 yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti, taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į tarnybą ir priteisti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei priteisti pareiškėjo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad su alternatyviais reikalavimais taip pat nesutinka, nes vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 195 „Dėl valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ 8 p. (redakcija galiojusi pareiškėjo atleidimo dieną) Vilniaus apskrities PGV savo sąskaitoje negali turėti nenaudojamų (nepanaudotų) lėšų, valdyba negalėjo prognozuoti pareiškėjo atleidimui reikalingų lėšų, todėl ir jo atleidimo dieną Vilniaus apskrities PGV sąskaitoje tokių piniginių išteklių nebuvo, nes pagal teisės aktų reikalavimus nepanaudotos lėšos turi būti grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą ir tame nėra atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. gegužės 30 d. prašymu išreiškė savo valią, prašė nuo 2009 m. gegužės 1 d. atidėti butpinigių mokėjimą. Prašymas buvo patenkintas ir butpinigių mokėjimas buvo sustabdytas. Kitą prašymą, t. y. grąžinti nesumokėtus butpinigius pareiškėjas Vilniaus apskrities PGV pateikė tik 2014 m. spalio 20 d., t. y. praėjus 20 dienų po jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Vilniaus apskrities PGV yra įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl kiekvienas mokėjimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Būtent todėl pareiškėjas, norėdamas, kad jam vėl būtų pradėti mokėti butpinigiai, privalėjo pateikti privalomus dokumentus ir įrodyti, jog neatsirado naujų aplinkybių ir jis atitinka sąlygas butpinigiams gauti. Tačiau pareiškėjas to nepadarė ir dėl butpinigių mokėjimo kreipėsi į Vilniaus apskrities PGV tik tuomet, kai jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Vilniaus apskrities PGV, neturėdama jokių patvirtinančių duomenų, jog pareiškėjui ši socialinė garantija gali būti taikoma, neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui butpinigius už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas paprašė teismo priteisti butpinigius ne iki 2014 m. rugsėjo 30 d., t. y. jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, o iki 2014 m. spalio 30 d. Kadangi butpinigiai yra valstybės garantuojama socialinė garantija pareigūnams, pareiškėjas apskritai neturi teisės prašyti priteisti butpinigius už laikotarpį, kuomet jis jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. II, b. l. 142-144) paaiškina statutiniai valstybės tarnautojai ir civiliai asmenys turi nevienodas fizines apkrovas ir dėl šių akivaizdžiai ne tik didesnių, bet ir specifinių fizinių apkrovų. Nuostata, kad pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai buvo priimta siekiant tausoti pareigūno sveikatą, siekiant išvengti nepagrįstos rizikos sveikatai ir žalos sukėlimo, palanki užtikrinant tolesnei gyvenimo kokybę ir siekia apsaugoti pareigūną nuo galimų papildomų sveikatos problemų.
Pažymi, kad turi būti užtikrinti ir darbdavio interesai (apsaugotos teisinių santykių dalyvių teisės, gerbiami teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai). Valstybė, kuri yra plačiąja prasme pareigūnų darbdavys, turi užtikrinti, kad ir perspektyvoje (ateityje) pareigūnų tarnyba vidaus tarnyboje neatsilieps jų sveikatai ar gyvybei išskirtinėse, sveikatai grėsmę ir pavojų keliančiomis sąlygomis (smurto, smūgio, šūvio, ugnies ir kt.) galimybė, vibracija nuo šūvių, smūgių, temperatūrų svyravimas, nervinių išgyvenimų galimybė, padidintas fizinis krūvis bėgant, keičiant judėjimo trajektoriją, kt., infekcinių ligų padidinta tikimybė nuo socialinės rizikos asmenų (įtariamųjų), sąlytis su organizmo skysčiais (kraujas, kt. skysčiai). Nevertintina tik dabartinė pareiškėjo sveikatos būklė, tačiau vertintina, ar perspektyvoje Vidaus tarnyba negali turėti medicininių pasekmių pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisės aktuose mediciniškai pagrįstai nustatyti būtent tokie ir atitinkamo dydžio (apimties, sudėties, sunkumo) asmenų organizmo sutrikimai/būklės, kurioms esant perspektyvoje vidaus tarnyba gali neigiamai atsiliepti pareiškėjo sveikatai.
Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014-09-30 įsakymo Nr. TE – 610, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio už uždelsimo laiką ir butpinigių priteisimo.
Byloje nustatyta, kad 1998 m. vasario 2 d. pareiškėjas ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 74 (t.1 b. l. 8-9).
Pareiškėjui 2014 m. gegužės 27 d. buvo atlikta kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. spalio 9 d. medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) ligos anamnezėje dėl gydymo/darbo nurodyta, kad šiuo metu pacientas sveikas, gydymas nereikalingas (t. 1, b. l. 21).
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 2 d. įspėjimu įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1dalies 15 punktą (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, vykdant tarnybos pareigas). Pareiškėjo buvo paprašyta atvykti paimti siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai (t.1 b. l. 17).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos siuntimu atlikusi pareiškėjo tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę 2014 m. rugsėjo 29 ligos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kad vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618, 36.1 punktu – pareiškėjas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis (t.1. b. l. 7).
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. TE-610, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsniu, atsižvelgiant į 2014 m. rugsėjo 29 d. CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas, vidaus tarnybos kapitonas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vadas (B lygio 6 kategorijos statutinis valstybės tarnautojas) buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Tuo pačiu įsakymu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Finansų ir planavimo skyriui pavesta išmokėti pareiškėjui jo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompetenciją ir kompensaciją už 11 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (t. I, b. l. 6).
CMEK 2016 m. rugpjūčio 3 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas ekspertinis sprendimas, kad pagal Sąvado 87.1 p. pareiškėjas tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Laikant fizinius normatyvus, bėgimą šaudykle keisti 100 m. bėgimu (t. III, b. l. 176).
Be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjo tinkamumo užimtoms pareigoms sveikatos būklės reikalavimai nustatytini pagal II Sąvado skiltį.
Dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. TE - 610 ,,Dėl vidaus tarnybos kapitono J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Pareiškėjas netinkamu vidaus tarnybai pripažintas ir to pasėkoje atleistas iš vidaus tarnybos pagal tuo metu galiojusį Sąvado 36.1 punktą, nustatantį, kad nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, tenkino jį iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 329,68 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 8 d.; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 182,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje skundą atmetė (t. II, b. l. 21-27).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 11 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2016 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1V-498/V-835 redakcija) priedo Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų 36 punktas tiek, kiek nuostata ,,Nauji priimamieji ir pareigūnai po sąnario endoprotezavimo operacijos pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai“ nėra pagrįsta negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam proporcingumo principui t. II, b. l. 75-78).
LVAT išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje konstatavo, kad pripažinus Sąvado 36.1 punktą prieštaraujančiu konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam proporcingumo principui, byloje kilo būtinybė skirti naują (papildomą) medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pareiškėjas gali atlikti jo ar kitai pareigybei priskirtus uždavinius ir funkcijas, t. y. ar tinkamas tolesnei vidaus tarnybai (t. II, b. l. 95-105).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą iš naujo, atsižvelgdamas į LVAT nutartyje nurodytus motyvus, kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, Viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl medicininės ekspertizės atlikimo sprendžiant pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai (2 t., b. l. 131-136). Tačiau šios įstaigos informavo teismą, kad tokių ekspertizių dėl pareigūnų tinkamumo vidaus tarnybai jos neatlieka (t. II, b. l. 139-140, 157).
Todėl teismas 2016 m. birželio 10 d. teismo posėdyje, atsižvelgdamas į LVAT 2016 m. vasario 11 d. sprendimo, 2016 m. balandžio 21 d. nutarties nurodytus motyvus, nusprendė, kad išvadą dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai turi atlikti CMEK, atsižvelgdama į tai, kad LVAT Sąvado 36.1 punktas pripažintas prieštaraujančiu konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam proporcingumo principui (t. II, b. l. 147-150).
CMEK, atlikusi pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad pareiškėjas tinkamas tolimesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį (t. II, b. l. 177).
Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, nesutikdami su pareiškėjo skundu teigia, kad ginčijamas įsakymas negali būti panaikintas, nes jis priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusia (iki šiol nepanaikinta) teisės norma (Sąvado 36.1 punktus), o naujas VRM Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertinės komisijos sprendimas buvo priimtas po naujai atsiradusių teisinių aplinkybių, t. y. LVAT sprendimo ir nutarties, kuriuose buvo nustatyta, kad teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijoje nustatytų teisinių principų, individualiai vertinant pareiškėjo medicininę būklę.
Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Išimtis iš šios bendrosios taisyklės įtvirtinta šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, kad ,,<...> tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (pvz., vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai“. Be to, CMEK, atlikusi pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad pareiškėjas tinkamas tolimesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį (2 t., b. l. 177).
Vadinasi ginčijamas įsakymas, apskundus jį teismui, galutinio teisinio stabilumo neįgijo ir šis įsakymas dar negali būti laikomas teisėtu. Teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis ta teisės norma (Sąvado 36.1 punktu), kuri yra pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktui dar iki teismo sprendimo priėmimo teisme. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisino stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis (LVAT 2009-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. TE-610, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, naikinamas kaip neteisėtas. Tai konstatavęs, teismas daugiau nepasisako dėl kitų pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atleidimu iš vidaus tarnybos.
Dėl pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo priteisimo.
Tenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. TE-610 panaikinimo, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas (Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnis). Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. sausio 1 d. buvusi 59 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta, jog teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai vidaus tarnybos pareigūnas yra neteisėtai atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, jo pažeistos teisės turi būti ginamos specialaus įstatymo – Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismui grąžinant neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas ir atlyginant už visą priverstinės pravaikštos laiką. Šis pažeistų teisių gynybos būdas turi būti taikomas neatsižvelgiant į tai, ar dėl pareiškėjo neteisėto atleidimo iš tarnybos yra atsakovo kaltė ar nėra (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-695/2014). Sprendžiant atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis (iki 2016 m. sausio 1 d. buvusi 59 straipsnio 1 dalis) nuostatomis (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1503/2014).
Pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė 160,64 Lt (46,52 Eur) (t. II, b. l. 118). 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei buvo 21 darbo diena (2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-693 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2014 metais patvirtinimo“ 2014 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“, 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“). Pareiškėjui nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai turėtų būti priteista 23 213,48 Eur už 23 mėnesius ir 16 darbo dienų ((23 mėn. x 21 d. d. x 46,52 Eur) + (16 x 46,52 Eur)) atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėją atleidus iš vidaus tarnybos, jam buvo išmokėta jo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (t. I, b. l. 6, 62). Pripažinus atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, laikytina, kad išeitinės kompensacijos išmokėjimo pagrindas taip pat nėra teisėtas, todėl negalima situacija, jog asmuo, gavęs šias išmokas, praturtėtų be teisėto pagrindo, todėl 23 213,48 Eur atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką priteistinas išskaičius pareiškėjui išmokėtą išeitinę kompensaciją bei mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Be kita ko, pareiškėjui po atleidimo iš vidaus tarnybos buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau šiuo aspektu teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.
Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 17 d. redakcija) nustatyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šios pareigos nesilaikė ir su pareiškėju atsiskaitė 2014 m. spalio 9 d. (t. I., b. l. 62).
Atsižvelgus į tai, kad Vidaus tarnybos statutas nenustato sankcijų, taikytinų vidaus reikalų statutinėms įstaigoms už uždelsimą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu, ir remiantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsniu, taikytina Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Teismas neturi duomenų, kad su pareiškėju jo atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta dėl paties pareiškėjo kaltės, todėl jam iš atsakovo priteistina 418,68 Eur (9 x 46,52 Eur) darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Dėl butpinigių priteisimo.
Vidaus tarnybos statuto 47 str. 1 d. (galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) nustatė, kad pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
Pagal Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1V-395 (2005 m. lapkričio 28 d. redakcija), 5 punktą butpinigiai skiriami įstaigos vadovo įsakymu arba Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Remiantis šio aprašo 10 punktu pareigūnas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po tos dienos, kai jis pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įsigijo nuosavybės teise priklausantį, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkantį butą, namą ar jo dalį, privalo apie tai informuoti įstaigą ar Vidaus reikalų ministeriją. Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo tvarkos aprašo (2014 m. birželio 9 d. redakcija), 20 punkte nustatyta, kad butpinigių mokėjimas nutraukiamas įstaigos vadovo įsakymu arba Vidaus reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu.
Šiuo aspektu nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. TE-545 pareiškėjui nuo 2007 m. lapkričio 1 d. buvo paskirta mokėti po 210 Lt (60,82 Eur) butpinigių (t. I, b. l. 63). Pareiškėjas 2009 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką atidėti butpinigių mokėjimą, o nesumokėtus pinigus išmokėti atsiradus galimybei (t. I, b. l. 64). 2014 m. spalio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui grąžinti nesumokėtus butpinigius už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio (t. I, b. l. 65). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 3-6-4088(4.62-6) atsakė į pareiškėjo 2014 m. spalio 19 d. prašymą, nurodydama, kad dėl 2009 m. gegužės 30 d. prašymo buvo sustabdytas butpinigių mokėjimas, o naujo prašymo dėl butpinigių mokėjimo pareiškėjas nepateikė iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (t. I, b. l. 66).
Butpinigių mokėjimas pareiškėjui paskirtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2009 m. gegužės 30 d. prašymo turinį, laiko, kad pareiškėjas neišreiškė valios butpinigių jam apskritai nemokėti. Prašymas atidėti butpinigių mokėjimą negali būti traktuojamas kaip prašymas nutraukti jų mokėjimą. Atsakovas apskritai nepriėmė jokio akto nutraukti butpinigių mokėjimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. TE-545 dėl butpinigių mokėjimo pareiškėjui yra galiojantis. Byloje nėra duomenų apie pasikeitusias aplinkybes po butpinigų pareiškėjui paskyrimo (pvz. pareiškėjo įsigytą būstą), tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Vadinasi, butpinigiai pareiškėjui turėjo būti išmokėti, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo išreiškęs valią dėl laikino jų mokėjimo sustabdymo. Tuo remdamasis teismas priteisia pareiškėjui iš atsakovo 3953,3 Eur (65 mėn. x 60,82 Eur) butpinigių už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio įskaitytinai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti 731,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. I, b. l. 113), papildomai pateikė 2016 m. birželio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/06/64 sumokėti 150 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas su advokate Aurelija Puziniene 2014 m. spalio 13 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį (t. I, b. l. 35). Pagrįsdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas teismui pateikė 2014 m. gruodžio 24 d. sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. 14/12/73 sumokėti 289,62 Eur už skundo surašymą (avansinis mokėjimas) (4 val.), 2015 m. kovo 24 d. sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. 15/0313 sumokėti 434,46 Eur (skundo surašymas (4 val., 289,64 Eur), patikslinto skundo surašymas (0,6 val., 43,45 Eur), prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir kt. procesinių dokumentų surašymas (0,8 val., 57,93 Eur), atstovavimas teisme (0,6 val., 43,45 Eur), PVM sąskaitą-faktūrą sumokėti 7 Eur V. R. PĮ „Ravisana“ už dokumentų vertimą iš anglų kalbos), 2016 m. birželio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/06/64 sumokėti 150 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme (t. I, b. l. 114-115, 118, t. III, b. l. 12). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad šios sumos buvo sumokėtos (t. I, b. l. 116-118, t. III, b. l. 13).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui rengiant skundą teismui galiojo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta 1035 Lt minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimas Nr. 972).
Pareiškėjo prašoma priteisti suma (579,26 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios galimos priteisti sumos (899,27 Eur (3105 Lt) (1035 Lt*3), todėl priteistina.
Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2014 m. IV ketvirtį buvo 714,50 Eur, o 2015 m. I ketvirtį – 699,8 Eur.
Išlaidų atlyginimo už patikslintą skundą parengimą nėra numatyta, tačiau Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas. Teismo vertinimu, išlaidos už patikslinto skundo parengimą gali būti atlyginamos taikant koeficientą, numatytą kitiems dokumentams, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.). Tuo remiantis, už patikslinto skundo parengimą pareiškėjui priteistina jo prašoma 43,45 Eur suma, neviršijanti nustatytos maksimalios.
Remiantis Rekomendacijų 8.16 p. pareiškėjui priteistina 57,93 Eur už prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir kt. procesinių dokumentų surašymą
Advokatė Aurelija Puzinienė pareiškėjo interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 2 d. (teismo posėdžio pradžia 10.39 val., pabaiga – 12.20 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 1 val. 41 min.), 2015 m. balandžio 30 d. (teismo posėdžio pradžia 13.05 val., pabaiga – 13.36 val., teismo posėdis tęsėsi 31 min.), 2015 m. birželio 1 d. (teismo posėdžio pradžia 9.03 val., pabaiga – 10.44 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 1 val. 41 min.), 2016 m. birželio 10 d. (teismo posėdžio pradžia 11.04 val., pabaiga – 12.03 val., teismo posėdis tęsėsi 59 min.), 2016 m. rugsėjo 1 d. (teismo posėdžio pradžia 9.02 val., pabaiga – 10.42 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 1 val. 40 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjui galima priteisti prašomus 193,45 Eur (43,45 Eur + 150 Eur) už atstovavimą teisme.
Remiantis ABTĮ 39 str. 3 p., nustatančiu, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, pareiškėjui priteistinos 7 Eur išlaidos už dokumentų vertimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iš viso priteistina 881,09 Eur (579,26 Eur + 43,45 Eur + 57,93 Eur + 7 Eur + 193,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo J. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE – 610 „Dėl vidaus tarnybos kapitono J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“
Įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas.
Priteisti pareiškėjui iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 23 213,48 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus trylika eurų ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (išskaičius pareiškėjui išmokėtą išeitinę kompensaciją bei mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus), 418,68 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 3953,3 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir trisdešimt euro centų) butpinigių ir 881,09 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.