Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-199-439/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
1-199-439/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24988-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Kaltinamasis
O. V.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-199-439/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24988-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; (S) 1.2.26.2;2.3.4.3;2.3.6.4.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant Alinai Mikutytei,dalyvaujant prokurorui Jurij Petuchov,jo gynėjui advokatui Petrui Remeikai,

kaltinamajam O. V. dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu apklausos vietoje - Pravieniškių pataisos namų – Atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017-05-29 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimu 12 mėn., 2018-01-12 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą; 2) 2018-09-18 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 60 parų areštu; 3) 2019-01-09 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 45 parų areštu, vadovaujantis LR BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto, bausmę atlikęs; 4) 2020-02-17 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo, suėmimo laikas nuo 2019-06-25 iki 2019-06 25 (4 mėn. 2d.) ir paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę - 1 mėn. 28d., bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. birželio 14 d., apie 20 val., pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, viešojoje vietoje - Tauragės r., Taurų k., T. D. gatvėje, poilsiavietėje prie upės Jūra, supykęs, kad A. J. tampė už ausies jo mažamečiui broliui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) Ir abiem rankom pastūmė O. V. į krūtinę, tyčia, ne mažiau vieno karto, sudavė kumščiu A. J. į veidą, nuo kurio pastarasis pargriuvo aukštielninkas, to pasekmėje A. J. buvo padaryta: muštinė žaizda ir audinių kraujosruva kairiame antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, skruoste ir minkštuose audiniuose su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, po minkštaisiais smegenų dangalais, apie smegenėles, kamieną. A. J. patirta galvos smegenų trauma sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip O. V. sunkiai sutrikdė sveikatą A. J. ir pažeidė viešąją tvarką. O. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo vasara, brolis prašė, kad jis eitų kartu į upę Jūrą maudytis. Ten buvo brolio draugai. Brolis nuėjo iki kranto, kur buvo staliukas. Po kurio laiko išgirdo kaip brolis verkia. Tada jis užlipo į viršų (į krantą) ir pamatė du vyrus iš benamių namų. Vienas buvo invalido vežimėlyje, kitas - aukštas, žinojo, kad jo vardas A. Jis buvo jam skoloje, bet dėl skolos nesipyko. Brolis jam pasakė, kad jam trenkė per ausį A ir, kad jį pastūmė ant žemės. Tada jis su A nuėjo pasikalbėti. Jis jo paklausė kada jis atiduos skolą. Jis jam nieko neatsakė. Tada jis jam pasakė: „ko lendi prie vaikų“. Jis kažką sumurmėjo ir tada jį pastūmė. Jis supyko ir jam trenkė su kumščiu. Buvo blaivus, o A buvo išgėręs, matė, kad jis gėrė alų ir elgėsi neadekvačiai. Sudavė jam kumščiu į veidą, prie akies, ar į kaktą kažkur. Po smūgio A paėjo tris žingsnius ir nuvirto ant žemės, ant nugaros, galva žemyn, ten buvo takas, skardis, atstumas iki vandens buvo koks 10 ar 15 metrų. Jis nuėjo vėl prie staliuko, ten buvo jo draugai, šiek tiek pabuvo prie staliuko. Kitame krante buvo žmonių, paprašė jų, kad iškviestų greitąją pagalbą, nes patys neturėjo telefono. Invalido vežimėlyje sėdintis A. J. draugas fotografavosi prie A. J.. Jis jiems sakė: „pasitraukit iš vaizdo, noriu nusifotografuoti“, buvo neblaivus. Jis po 20 valandos pabuvo Taurų kaime ir išvažiavo su draugais į Klaipėdą. Ryte atėjo kaimynė, pasakė, kad A. J. mirė. Kaip kūnas atsidūrė vandenyje jis nežino. Paliekant kūną jis dar kvėpavo, net girdėjo kaip jis knarkia, kūnas judėjo. Pripažįsta, kad sunkiai sužalojo A. J. ir labai gailisi. A. J. buvo girtas, svirduliavo. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau A. J. galėjo susižeisti krisdamas ant sukietėjusio smėlio. Pripažįsta, kad padarė 1500 eurų moralinę žalą, dėl to, kad sunkiai sužalojo A. Su civiliniu ieškiniu dėl A laidojimo išlaidų atlyginimo nesutinka, nes Artūro nenustūmė į vandenį.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. V. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O. V. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, galėjo būti ir birželio 14 d., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Minėtą dieną buvo namuose, apie 19 val. brolis K. S. užsimanė eiti išsimaudyti ir norėjo, kad jis eitų kartu su juo prie upės Jūra. Netoli tos vietos, kur galima maudytis yra stalas su suoliuku. Kai ten nuėjo buvo tik keli vaikai, kurie buvo brolio draugai. Jie visi maudėsi. Kol vaikai maudėsi jis taip pat braidė ir juos prižiūrėjo. Kiek pasimaudę jie išlipo į krantą, nuėjo prie staliuko ir kažką ten žaidė. O jis liko toliau braidyti. Po kokių 10 minučių išgirdo, kad pradėjo verkti, šaukti brolis ir jis iš karto nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Nuėjęs paklausė broliuko kas atsitiko, jis, rodydamas pirštu į vyrą, stovintį prie medžio už stalo, t. y. į A. J., kuris ginčijosi su vyru, kurį vadina(duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam nurodytasis vyriškis tampė už ausies. (duomenys neskelbtini) vardo ir pavardės nežino, jis sėdi invalidų vežimėlyje, nes yra be abiejų kojų. Prie stalo jau buvo ir jo draugai A. J. ir K. Š.. Jie atėjo, kai jis dar braidė upėje, girdėjo jų balsus. O kuriuo metu atėjo A. J. su(duomenys neskelbtini) , nežino, nepastebėjo, negirdėjo. Matėsi, kad A. J. su(duomenys neskelbtini) buvo gan nemažai išgėrę. N. A. stovėdamas svirduliavo, abu šūkavo. Jie abu yra iš nakvynės namų. Juos matydavo vaikščiojant po "garadoką", t.y. po Taurų dvaro gyvenvietę. Tik po įvykio sužinojo A pavardę, iki tol žinojo tik jo vardą. Jie su savimi turėjo alaus, abu toliau gėrė. Kai tik brolis pasakė, kad A jam tempė už ausų, jis iš karto nuėjo prie jo. Nuėjo už medžio, kur buvo A ir(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vežimėlis stovėjo ant takelio netoli medžio. Priešais jį stovėjo A. Kai atėjo atsistojo (duomenys neskelbtini) iš dešinės, t. y. dešinėje vežimėlio pusėje. K. Š., A. J. ir K tuo metu buvo pasilikę prie stalo. Tada jis A dar paklausė, kada jis atiduos skolą apie dešimt eurų, kažkada buvo nupirkęs jam alaus ir jis buvo sakęs, kad atiduos pinigus. Kai jo apie tai paklausė jis nesureagavo. Suprato, kad jis nieko nesuprato dėl savo girtumo. Tada jo paklausė, ko jis lindo prie jo brolio, ką darė tam vaikui. Kai jis jo to klausė, sakė pakeltu balsu. Jis į šį jo klausimą taip pat neatsakė. Tik kažką neaiškiai sumurmėjo, o po to pasilenkė į jo pusę ir abiem rankom pastūmė jį į krūtinę. Jis truputį "atšoko". Toks jo elgesys jį labai suerzino. Negana to, kad kabinėjosi prie brolio, tai dar ir jį stumdė. Todėl ant jo supyko. Jis žinojo, kad prigėręs jis toks būdavo, kabinėjosi tai prie to, tai prie to. Tada jis nesusilaikė ir kumščiu trenkė jam į veidą vieną kartą. Nuo smūgio A paėjo takeliu kelis žingsnius atbulas, o po to nugriuvo ant nugaros. Jis nugriuvo ant takelio, šalia medžio, kuris augo truputį žemiau. Kai tik jis nugriuvo, iš karto išgirdo, kad jis pradėjo knarkti. Knarkdamas jis gulėjo ant nugaros, taip, kaip ir buvo nugriuvęs. Nematė, kad jis būtų pakėlęs galvą, judinęs kojas. Gal jis tai ir darė, bet jis to nematė. (duomenys neskelbtini) privažiavo vežimuku prie A, jis jiems pasakė, kad jie pasitrauktų " iš kadro", o pats išsitraukė telefoną ir nusifotografavo su gulinčiu A, t .y. pasidarė „asmenukę“. Po to jis priėjo prie jo ir prikišo ranką jam prie nosies. Juto, kad iš nosies eina oras, suprato, kad A kvėpuoja. Pagalvojo, kad reikėtų iškviesti greitąją, tačiau pats neturėjo telefono. Atsisuko į draugus, jie taip pat pasakė, kad telefono neturi. Nepagalvojo, kad paskambinti greitajai iš (duomenys neskelbtini) telefono. Tada pamatė, kad kitoje upės pusėje yra žmonių, jiems sušuko, kad jie iškviestų greitąją. Jie pasakė, kad iškvies. Pagalvojo, kad jie taip ir padarys. Tada visi pakilo eiti. Ėjo į krantą, t. y. į "garadoką". Ėjo būriu, nes ėjo ir tie vaikai, taip pat kažkas, kas ėjo taku pro šalį, pro tą vietą. Jis lyg ėjo priekyje su K. Matė, kad (duomenys neskelbtini) vežimėlį į krantą stūmė A ir dar kitas vaikas, kurį vadina (duomenys neskelbtini) Kai užlipo į krantą, nuėjo prie turgelio. Ten atėjo ir dar keletas vaikų. Atgal prie upės tą vakarą negrįžo. Nematė, kad ten būtų grįžę ir kas nors iš tų, kas užlipo kartu į krantą. Atrodo, kad (duomenys neskelbtini) prie turgelio neatvažiavo. Prie turgelio atėjo jo draugas G. S.. Su juo dar kiek pasivaikščiojo. Po kurio laiko G paskambino draugas E. K.. Jis pasakė, kad reikia pavairuoti mašiną, kad reikia nuvažiuoti į Klaipėdą. Tada prie jų su taksi atvažiavo E, dar kažkokia mergina, lyg dar vienas jo draugas. Nuvažiavo į miestą. Ten pasiėmė kažkokios merginos mašiną "Peugeot 407" ir dar kiek pasivažinėję išvažiavo į Klaipėdą. Tą patį vakarą, būnant Klaipėdoje, paskambino I, pavardės nežino, gyvena "garadoke", jam yra apie 18 m. Jis buvo pasiėmęs savo brolio telefoną. I pasakė, kad važiavo pro Jovarus ir matė, kad prie Jūros upės buvo greitoji, gaisrinė, kad vandenyje rado A lavoną. Iš pradžių galvojo, kad draugas pajuokavo, bet paskui, kai jau buvo grįžęs iš Klaipėdos, pas mamą atėjusi kaimynė iš 4 aukšto kalbėjo apie A, klausė kas jį užmušė, tada suprato, kad I kalbėjo rimtai. A į vandenį nenustūmė. Jis liko gulėti krante, tikrai toli nuo vandens, t. y. buvo apie 10-15 m atstumas iki vandens nuo tos vietos, kur jis nukrito po jo suduoto smūgio. Kaip jis galėjo atsidurti vandenyje net neįsivaizduoja. Gailisi, kad sudavė A, be reikalo pasikarščiavo. Prieš suduodant smūgį kumščiu į veidą A ant jo jokių sužalojimų nebuvo, bent jau vizualiai nesimatė, o kai jis jam sudavė, matė, kad ta vieta nuo suduoto smūgio, kaktos srityje, paraudo, bet kraujo nebuvo. Pats mobiliojo telefono tuo metu išvis neturėjo, juo nesinaudojo. Su draugais bendraudavo internetu, dažniausiai per mamos telefoną. I skambino į brolio telefoną internetu, per "messenger" programą. Kaip buvo tą vakarą apsirengęs tiksliai neatsimena, bet lyg pamena, kad buvo su mėlynais šortais (3t., b.l. 62-64, 79-81, 94-97).

Iš 2019-08-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis O. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausų metu duotus parodymus (3t., b.l. 98-101).

N. V. J ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. yra jo sūnus. Jis paskutiniu metu gyveno Tauragės nakvynės namuose, po to, kai sudegė namas, kurį jis jam buvo palikęs, kad galėtų gyventi. Su juo susitikdavo labai retai, pasimatydavo kai atvažiuodavo į Tauragę pas giminių. Pas jį į Mažeikius jis neatvažiuodavo. Būdavo, kad kartais paskambindavo, bet ar skambino iš savo numerio nežino, jo kontaktų neturėjo. Ir ar jis turėjo mobilųjį telefoną, nežino. Daugiausia apie jį sužinodavo iš dukters, t. y. jo sesers J, kuri yra užsienyje. Ji su juo bendraudavo daugiau. A nelabai norėjo su juo bendrauti, nes jis jam vis moralizuodavo dėl jo tokio gyvenimo būdo, vis sakydavo, kad nebegertų ir susitvarkytų savo gyvenimą. Ir jam tai nepatikdavo. A mėgdavo išgerti alkoholinių gėrimų. Jis neturėjo nei žmonos, nei vaikų. A mama, t. y. buvusi žmona, yra mirusi. A laidotuvėmis pasirūpino jis. Jam padaryta 1500 eurų turtinė žala, sūnaus laidojimo išlaidos ir 1500 eurų moralinė žala dėl sūnaus netekties. Viso padaryta žala 3000 eurų. Dėl padarytos žalos reiškia civilinį ieškinį. Byloje prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Kad mirė A sužinojo iš savo dukters J, kas jai pranešė, nežino. Kas sumušė A, nežino, todėl nieko apie tai nurodyti negali. Tik nuvažiavus pas ekspertą pasiimti sūnaus kūną ekspertas pasakė, kad sūnus buvo muštas, t. y. jam buvo suduoti smūgiai. Kaip žmogus A nebuvo blogas, kad būtų buvęs agresyvus, to nepastebėjo, nieko apie tai negirdėjo. Tik tiek, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu (t.1, b.l. 109-112).

L. V. J ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-14, apie 22 val., su draugais buvo nuėjęs prie upės Jūra. Vaikštinėjo pakrante Jovarų mikrorajono pusėje. Einant pastebėjo, kad kitoje upės pusėje, ten, kur yra Tauragės dvaro gyvenvietė, ant kranto prie pat vandens kažkas guli. Iš pradžių nesuprato kas tai, galvojo, kad medis. Tačiau, kai pakrante atėjo iki tos vietos, kur antroje pusėje gulėjo tas objektas, pamatė, kad ten tikrai guli žmogus. Atstumas per upę iki žmogaus buvo gal koks 30 metrų. Jo labai gerai nematė, tačiau įžiūrėti tikrai galėjo, nes dar nebuvo tamsu. Kūno padėtis buvo labai įdomi. Atrodė, kad žmogus guli pusiau kniūbsčias, pusiau ant šono. Jo galva buvo panirusi po vandeniu, tačiau ten buvo seklu ir jo galvą matė. Viena jo ranka buvo kažkaip užmesta į viršų, ji buvo virš jo galvos. Kojų padėtis taip pat buvo įdomi. Viena koja buvo taip pat neįprastai sulenkta, lyg užmesta skersai kitos kojos. Gerai prisimena, kad ant vienos kojos nebuvo bato. Suprato, kad tai vyras. Kadangi žmogus nejudėjo, jo galva buvo po vandeniu, iš karto buvo aišku, kad jis jau miręs. Taip pat pastebėjo, kad žmogus gulėjo toje vietoje, kur krante visai šalia buvo takelis, kuriuo žmonės eidavo maudytis. Ir gerai matėsi tai, kad šalia to takelio, kylant į kalną smėlis buvo sausas, o per smėlį buvo nusidriekusi kokių keturių metrų ilgio juosta, kur matėsi šliaužimo žymės, ir smėlis ten buvo šlapias. Pamatę tą žymę su draugais galvojo, kad jis čia nušliaužė nuo kranto ir įkrito į vandenį. Kalbėjo, kad gal nuskendęs žmogus buvo girtas ir t.t. Tas negyvas žmogus buvo vienas. Aplink jį krante nesimatė nieko. Kai įsitikino, kad krante yra žmogus, jo draugas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie rastą negyvą žmogų. Krante laukė. Visų pirma atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kadangi negalėjo tiksliai paaiškinti, kurioje vietoje rado negyvą žmogų, tai greitoji atvažiavo į tą vietą, kur buvo jie. Greitosios vairuotojas perbrido per upę ir apžiūrėjo kūną. Jis pasakė, kad žmogus negyvas. Tada atvykusi medicinos sesutė paskambino į policiją. Greitai atvažiavo gaisrininkai, policijos pareigūnai. Toliau jie nelaukė ir išėjo. Prieš ateidami iki tos vietos, kur buvo tas žmogus, negirdėjo, kad tame krante būtų buvęs koks triukšmas, nematė jokių žmonių, nieko įtartino nepastebėjo (t.1, b.l. 126-129).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 14 val., susitiko su A. J. Tauragėje ir nuvyko į Taurų parke esančią pavėsinę. Ten netoliese yra vandens telkinys, kuriame A. J. nusimaudė, po to kartu pavėsinėje išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Apie porą valandų dar pabuvo pavėsinėje, kad išsiblaivytų. Visą laiką buvo vieni. Tuomet grįžo į Tauragės nakvynės namus, kur jie gyvena, esančius adresu T. D. g. 24, Taurų k., Tauragės r. Nakvynės namuose buvo apie 1 val. 20 min., tol, kol pasikrovė telefonas. Tada jis vienas išvažiavo iki parduotuvės, esančios adresu T. D. g. 5, Taurų k., Tauragės r., nusipirkti cigarečių, alaus. Kai atvažiavo į parduotuvę, šalia jos, vadinamame turgelyje, ant suoliukų sėdėjo A. J. su jam iš matymo pažįstamais asmenimis. Ten buvo daug asmenų. Tai buvo jaunimas. Jie visi stovėjo, kalbėjosi, rūkė. Jis A. J. siūlė važiuoti namo, tačiau jis vis sakė, kad pabūtų, teigė, kad jie jo draugai. Jis buvo jau gerokai išgėręs, svirduliavo. Žino, kad jis iš jų pirkdavo narkotines medžiagas (žolę). Jis su A. J. susitarė eiti prie upės Jūra. Tenai susirado esantį stalą su suoliukais. Šis stalas ir suoliukai yra nuo vandens apie 10 metrų atstumu. Iki vandens yra statokas šlaitas, yra takelis. Prie stalo jau sėdėjo 4 jam nepažįstami asmenys, tačiau A juos pažinojo, jis su jais pasisveikino, prie jų atsisėdo. Maždaug po 15 min. atėjo tie patys asmenys, su kuriais A. J. buvo prie parduotuvės „ČIA“ esančio turgelio, bet ne visi. Jie taip pat prisėdo prie stalo, matė, kad jie taip pat pažįstami su ten jau anksčiau atėjusiais 4 asmenimis, kadangi su jais pasisveikino, kalbėjosi. Visi gėrė alų, jo draugas buvo stipriai išgėręs, tačiau aplinkoje orientavosi. Jis žinojo, kad A. J. turi skolos tiems asmenims, su kuriais jis buvo prie turgelio, todėl numanė, kad gali įvykti muštynės. Jam sakė eiti iš čia, tačiau A. J. nesutiko. Visi toliau vartojo alkoholį. Netrukus ėmė kilti konfliktas tarp A. J. ir asmenų, su kuriais jis prieš tai buvo turgelyje. Jie pradėjo ginčytis dėl skolos. Tie asmenys reikalavo iš jo draugo pinigų, tačiau jis jų neturėjo. Mano, kad tie pinigai buvo už „žolę“, kurią jis iš jų įsigydavo. Vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiai mėlynomis kelnėmis, trenkė A. J. iš rankos į krūtinę. Jis nuo šio smūgio susvirduliavo, kelis žingsnius paėjo atbulas ir nugriuvo į žoles šalia takelio, vedančio į upę. Parkrito nuo stalo apie 3-4 metrų atstumu, tiksliai pasakyti negali. Tas pats vaikinas nuėjo prie A. J. patikrinti pulso ar jis dar gyvas. Jį patikrinęs parėjo ir pasakė, kad dar gyvas. Pats A. J. buvo sąmoningas, kadangi jis buvo atsimerkęs. Jis judėjo, matė kaip juda jo kojos. Jam trenkęs vaikinas ir visi kiti ten buvę toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dar jį tas vaikinas, kuris trenkė A. J., su vežimėliu užstūmė aukščiau nuo tos vietos, kur jie gėrė ir jis pamatė jam nepažįstamus žmones, kurie atėjo iš kitos pusės. Jis yra neįgalus, todėl jį reikėjo stumti su neįgaliojo vežimėliu. Jis jų paprašė, kad jie jį iš čia išvežtų ir jie jį užvežė iki pagrindinio kelio. Tada jis sugrįžo į nakvynės namus ir netrukus nuėjo miegoti. Kas toliau vyko nežino (t.1, b.l. 138-138). Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad anksčiau duotus savo parodymus tvirtina, jie yra teisingi. Tik papildo apie tai, kad negali pasakyti tiksliai, bet jam atrodo, kad tada, kai jis nuvažiavo į parduotuvę pirkti alaus ir cigarečių, galėjo būti apie 17 val. Atvažiavęs A. J. rado prie parduotuvės. Jis ten buvo kartu su grupe jaunimo, kuriuos minėjo pirminės apklausos metu. Kai jis išvažiavo iš parduotuvės A pamatė, kad jis nusipirko du butelius alaus. Tada jis pasakė, kad jie eitų prie upės Jūra ir išgertų alų. Jis jam sakė, kad ten eiti nenori. Žinojo, kad eiti tolokai, o be to įsivaizdavo, kad jam su invalido vežimėliu ten nuvažiuoti būtų labai sunku. J. A. sakė, kad jie alų gerti eitų į stadioną. Tačiau jis jo nesiklausė. Per prievartą jo vežimėlį stūmė link upės. Jis net laikė nuspaudęs vežimėlio stabdžius, kad A to nedarytų, bet jis vis tiek stūmė. Ta grupė jaunimo ėjo kartu su jais link upės. Atėjo prie stalo su suoliukais. Prie stalo jau sėdėjo du jaunuoliai. Jie buvo ne "garadokiniai", juos matė pirmą kartą. Iš pažiūros jie buvo nepilnamečiai. Jie kažkokių išskirtinių bruožų neturėjo. Kai atėjo A jį nuvežė prie staliuko. Jis jo vežimėlį pastatė toje stalo pusėje, kuri yra arčiau vandens. Pats atsisėdo ant suolo galo, kitoje stalo pusėje. Tie jaunuoliai, kurie atėjo kartu su jais, taip pat priėjo prie stalo. A jis davė vieną butelį alaus. Kitą pradėjo gerti pats. Ten jis pabuvo apie 15 minučių. Kadangi toje vietoje buvo nuokalnė, tai jis sėdėjo įsikibęs į stalą, kad vežimėlis nenuvažiuotų žemyn. Taip sėdėti buvo sunku ir labai nepatogu. Be to bijojo, kad gali neišsilaikyti ir vežimėlis gali nuvažiuoti žemyn. Tada jis paprašė A, kad jis jį užvežtų truputį aukščiau į kalną, kur buvo lygus pagrindas. A takeliu pavežė į viršų. Jis jo vežimėlį pastatė ant takelio, prie didelio medžio. T. A. grįžo atgal prie stalo. Iš tos vietos, kur stovėjo jo vežimėlis, jis gerai matė stalą. Taip pat iš tos vietos matė ir upę, tačiau labai mažai. Iki upės ėjo takas, tačiau krantas buvo status. Kiek metrų buvo iki upės, negali pasakyti. Prie stalo iš viso buvo apie 12 žmonių. Po kiek laiko tarp A ir kitų jaunuolių kilo konfliktas. Jis girdėjo, kad jie ginčijasi dėl skolos. Žinojo, kad iš tų vaikinų A pirkdavo "žolę", todėl suprato, kad skola yra būtent už ją. Kai pamatė, kad gali kilti konfliktas, jis A sakė eiti. Bet jis jo neklausė, sakė, kad viskas bus gerai. Kai jie ginčijosi, tai jie visi vaikščiojo. Jie atėjo iki tos vietos, kur stovėjo jo vežimėlis, paskui vėl grįžo prie stalo ir t.t. Nuo tos vietos, kur stovėjo vežimėlis iki stalo galėjo būti apie 4-5 metrai. B. A. ir dar vienas jaunuolis atėjo ir sustojo netoli jo. A atsistojo ant takelio, priešais jo vežimėlį, o tas kitas vaikinas atsistojo netoli jo vežimėlio, jam iš dešinės. Gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad jis buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, gali būti, kad šviesių plaukų. Atrodė, kad jis gali būti nepilnametis. Gali būti, kad jis buvo apsirengęs pilkos spalvos „maikute“ ir šortais. Kokios spalvos buvo šortai, neprisimena. Gal ir sakė, kad jis buvo apsirengęs kitaip, bet dabar to neprisimena. Jis nenorėjo klausytis, ką A su tuo vaikinu šneka, todėl stengėsi nusisukti, pasiėmė rūkyti. Staiga pamatė, kad tas vaikinas kumščiu sudavė A į krūtinę ir A nuo jo smūgio nugriuvo. Negirdėjo, kad A su tuo vaikinu būtų susipykę labiau, jie nešūkavo. Kodėl vaikinas jam trenkė, nežino. Pamatė, kad nuo smūgio A dar žengė du žingsnius atbulas ir nugriuvo ant takelio, ant nugaros. Toje vietoje, kur stovėjo A, takelis ėjo už jo nugaros žemyn nuo kalno. Tai, kai jam sudavė, jis ir griuvo žemyn tuo takeliu. Tada tas jaunuolis, kuris jam trenkė ir dar keli kiti priėjo prie A. Matė, kad jaunuoliai tikrino A pulsą. Jie buvo jį apstoję ir jis nematė ką darė tas jaunuolis, kuris A trenkė. Jam atrodo, kad pastarasis tikrino A krūtinę. O po to būtent tas jaunuolis, kuris trenkė A pasakė, kad "gyvas". Gali būti, kad tada A buvo praradęs sąmonę. Po kelių minučių pamatė, kad A judina kojas. Tada dar matė, kad A pakėlė galvą ir pažiūrėjo į jį. Suprato, kad jis žiūrėjo kur jis yra. Tuo metu nematė, kad būtų buvęs kruvinas A veidas ar kakta. K. A. į jį pažiūrėjo jis vėl atgal padėjo ant žemės galvą ir daugiau nejudėjo. Tada jis išsigando. Pagalvojo, kad jei jie mušė A, tai gali "pribaigti" ir jį. Galvojo, kad jie gali nustumti jį į upę su visu vežimėliu. Tada jis jų paprašė, kad jie jį parstumtų į kranto viršų. Būtent tas jaunuolis, kuris sudavė A, truputį pastūmė jį taku į viršų. Tada dar pamatė, kad takeliu pro šalį ėjo du nepažįstami žmonės. Jis jų paprašė, kad jie parstumtų jį į kalną. Tada tie žmonės ir dar keli iš tų, kurie buvo prie stalo, parstūmė jį iki pat kalno viršaus. Ar iki viršaus stūmė ir tas jaunuolis, kuris sudavė A, neprisimena. Tada buvo išsigandęs. Buvo šokas ir dėl A, bijojo ir dėl savęs. Kai tik jie parstūmė jį į kalną, jam labai palengvėjo. Tada jis nuvažiavo prie turgelio ir pabaigė gerti alų. Važiuodamas link turgelio žiūrėjo ar tie jaunuoliai nesiveja. Tačiau jie nesivijo, o nuėjo atgal į pakalnę. Suprato, kad jie grįžo atgal prie stalo. Kas ten vyko toliau, nežino. Po to, kai buvo suduota A, jis labai išsigando. Tada suprato, kad pats būdamas neįgalus, būdamas be abiejų kojų ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, A niekuo padėti negalės. Todėl norėjo ištrūkti pats. Todėl paliko A ir prašė, kad jį parvežtų į kranto viršų. Dar tą patį vakarą, kai buvo savo kambaryje nakvynės namuose ir jau miegojo, atėjo nakvynės namų darbuotojas ir pasakė, kad A nuskandino. Po kiek laiko pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jį apklausinėjo (t.1, b.l. 139-143). Kitos papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad kiek atsimena jį filmavo arba fotografavo prie gulinčio A. J. jo telefonu, kuris po to buvo paimtas policijos pareigūnų ir vėliau jam grąžintas, šio telefono nebeturi. Kieno prašė nufotografuoti ar nufilmuoti nepamena, netikrino ar telefone išsisaugojo daryta nuotrauka ar vaizdo įrašas, galėjo ir neišsisaugoti (t.1, b.l. 144-146).

Iš 2019-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. O. V. ir nurodė, kad tas jaunuolis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, sudavė smūgį A. J. (t.1, b.l. 147-156).

Nustatyta, kad 2019-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, kur A. J. buvo pateiktas atpažinimui A. J., A. J. neatpažino nė vieno asmens.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime apklausų metu (t.1, b.l. 157-159).

Liudytojas G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gerai atsimena tą dieną, kai mirė A iš nakvynės namų, kokia tai buvo diena neatsimena. Jie visi A vadino (duomenys neskelbtini) su juo žaisdavo krepšinį. Jo paties pravardė yra(duomenys neskelbtini) Tą dieną, kai paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini) gulintį ant žemės, jis maudėsi upėje Jūra. Maudėsi vienas, kai išgirdo iš balso, kad atėjo prie suoliuko (duomenys neskelbtini) su savo draugu(duomenys neskelbtini) vežimėlyje, irgi iš nakvynės namų. Neatsimena (duomenys neskelbtini) vardo. Nuo „Garadoko“ pusės atėjo ir O. V. su K. Maudydamasis matė, kad (duomenys neskelbtini) su(duomenys neskelbtini) gėrė alų. Vėliau išgirdo, kad K sušuko. Jis išlipo iš vandens ir nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Kai atėjo prie stalo K stovėjo su O prie medžio, (duomenys neskelbtini) buvo už O, o ant žemės gulėjo (duomenys neskelbtini) netoli vandens, ant smėlio(duomenys neskelbtini) , galva buvo žemiau, nežino koks atstumas buvo iki vandens. Prie stalo niekas nesėdėjo. Jis klausė kas atsitiko, tada O sakė, kad (duomenys neskelbtini) tempė už ausies K. Sakė, kad nereikia lįsti prie K. Dėl ko gulėjo (duomenys neskelbtini) ant žemės nežino, turbūt kažką padarė O. Matė, kad (duomenys neskelbtini) kvėpuoja, kilnojosi jo krūtinė. Jam ant veido, virš antakio, matė kraują. Niekas greitosios pagalbos nekvietė, negirdėjo, kad kas nors kam nors būtų sakęs, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Netrukus atėjo A su K. Kažkas pasakė, kad reikia eiti, dar policija atvažiuos. O policija gali atvažiuoti, nes guli žmogus ant žemės. Tada paliko prie upės Jūra gulėti(duomenys neskelbtini) ir jis, O, K, A, K bei (duomenys neskelbtini) nuėjo link parduotuvės "Čia", esančios "garadoke", į turgelį. (duomenys neskelbtini)vežimėlyje užtempė jis su A. Ar visi nuėjo prie turgelio, nežino. Paskui nuėjo žaisti futbolą. Ar kas nors grįžo pažiūrėti kaip (duomenys neskelbtini) , nežino. Rytojaus dieną jam pasakė M. G. močiutė, kad prie pajūrio žmogų užmušė, pagalvojo, kad greičiausiai apie (duomenys neskelbtini) kalba, nes jis liko gulėti. Be to matė verkiančią (duomenys neskelbtini) draugę, todėl pagalvojo, kad apie(duomenys neskelbtini) kalba. Nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo rastas vandenyje, sužinojo tik iš tyrėjos (t.1, b.l. 175-178).

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino kokia tai buvo diena, jis kartu su savo draugu A. J. žaidė kompiuteriais. Buvo kiekvienas savo namuose ir buvo susijungę žaisdami. Po to susirašė ir išėjo į lauką. Buvo karšta diena, nebuvo ką veikti. Užsinorėjo gerti ir nuėjo į parduotuvę, kuri yra "garadoke", tiksliau Taurų dvare. Prie parduotuvės sutiko draugą O. V.. Kai išėjo iš parduotuvės O nuėjo link namų, o jis su A nuėjo išsimaudyti į prūdą. Kai išsimaudė ėjo su A link upės Jūra. Neturėjo ką veikti, todėl norėjo "prasukti ratą", pasivaikščioti. Link upės ėjo žvyrkeliu, kuris eina į kairę pusę nuo kelio. Tuo žvyrkeliu atėjo prie upės Jūra. Atėjo prie tos vietos, kur buvo pastatyti suoliukas ir staliukas. Ta vieta buvo netoli upės. Nuo tos vietos iki upės yra nedaug metrų. Kai atėjo prie staliuko buvo O. V., jo brolis K, kurio pavardės nežino, nes jo pavardė kitokia nei O, žmogus, kuris buvo su neįgaliojo vežimėliu ir dar vienas vyras, kurio vardas A. Iš pradžių, kai atėjo, O ir jo brolis maudėsi upėje, o tas žmogus su vežimėliu ir A buvo prie suoliuko ir gėrė alų. Jie abu buvo apsvaigę. Kai atėjo A kažkurio iš jų paprašė cigaretės. Neprisimena kuris, bet A davė cigaretę. Tada su A prisėdo ant suoliuko. A surūkė pusę cigaretės ir davė pabandyti jam. Jis patraukė porą dūmų ir cigaretę išmetė. Jiems taip būnant iš vandens prie jų atbėgo O brolis. Kiek jam metų, nežino, bet jis visai mažas. Jam gal kokie 7-8 metai. Kai jis atėjo, tai A kažkaip patempė jam už ausies, kažką jo ausiai padarė. Tas vaikas pradėjo šaukti. Tai pamatęs O taip pat atbėgo prie jų. T. O. ir A nuėjo toliau už jų. Jie nuo jų buvo už kokių 3-4 metrų. Iš tos vietos, kur buvo jie, juos buvo galima matyti. Tas žmogus, kuris buvo vežimėlyje, liko prie jų. Nei jis, nei A į O ir A nežiūrėjo, jie kalbėjosi, nesiklausė ką jie ten kalba. Tada jis pamatė, kad A paėjo kelis žingsnius atgal ir nukrito ant nugaros. Jis nukrito ant takelio. Jis suprato, kad šiaip žmogus nenukris. Turėjo jį pastumti arba turėjo būti smūgis. Tada ir suprato, kad tam A. O. sudavė smūgį ir jis nugriuvo. Suprato, kad O jam sudavė todėl, kad A kabinėjosi prie jo brolio. K. A. nugriuvo, jis knarkė, jam daugiau nieko nedarė. Galvojo, kad jis gyvas. Prie jo niekas nelindo. O atėjo prie jų. Jis jiems nieko nesakė. Ar kuris ką nors sakė apie nugriuvusį žmogų, neprisimena. Kadangi nebuvo ką daugiau veikti nusprendė iš ten eiti ir visi išėjo. Žmogų su vežimėliu į krantą užstūmė A. Prie to gulinčio žmogaus neliko nieko. I. O. žmonėms, kurie buvo kitoje upės pusėje "jovaruose", dar šūktelėjo, kad jie iškviestų greitąją. Tie žmonės nieko neatsakė. Jie ten taip pat sėdėjo prie staliuko, kitoje pusėje taip pat buvo staliukas. Tada grįžo į "garadoką" ir nuėjo prie turgelio. Ten pasėdėjo, pašnekėjo ir nuėjo namo. Kiek tada buvo valandų negali pasakyti, nes tada neturėjo telefono. Prisimena, kad tada dar buvo šviesu. Parėjęs į namus dar pažaidė kompiuteriu ir nuėjo miegoti. Kitą dieną internete, "kurjeryje" perskaitė, kad toje vietoje, kur jie buvo, vandenyje buvo rastas negyvas žmogus. Tada dar nesuprato, kad čia A buvo rastas. Tik suprato, kad žmogus buvo rastas toje vietoje prie suoliuko, kur jie buvo. Apie tai, kad tas negyvas žmogus buvo A, sužinojo tik kitą dieną, kai visi pradėjo apie tai šnekėti. Liudytojas patikslino, jog kai su A susirašė kompiuteriu ir išėjo į lauką, jau buvo po pietų, gal kokios keturios. Kai atėjo prie staliuko nenustebo, kad ten buvo A ir tas žmogus su vežimėliu, ten visada būdavo žmonių. Kai atėjo, jų abiejų nuotaika buvo gera, jie kažką kalbėjosi. Kai prie jų atėjo O, tai O. A. pasakė eiti pasikalbėti. A niekaip į tai nesureagavo, jis iš karto nuėjo su O. Mano, kad O jį pakvietė todėl, kad jam nepatiko, jog A kabinėjosi prie jo brolio. Jie ten kalbėjosi, bet, kaip sakė, jis nesiklausė. Kol jie kalbėjosi, jokių muštynių garsų negirdėjo. Tik paskui buvo garsas. Tas garsas buvo žingsnių, o paskui griuvimo. Suprato, kad A nugriuvo nuo O smūgio. Po to, kai A nugriuvo, matė O. Rankose jis nieko neturėjo. Jis atėjo prie jų, nieko apie A nesakė. A nugriuvo ir knarkė. Jis knarkė visą laiką, kol jie išėjo. Suprato, kad jis yra gyvas. K. A. gulėjo ant jo kūno jokių sužalojimų nematė. Nekvietė pagalbos, nes niekas neturėjo telefono. Kaip sakė, O pašaukė tiems žmonėms, kad jie iškviestų greitąją. Jam irgi atrodė, kad jam reikia pagalbos. Jis gulėjo ir knarkė, galėjo susitrenkti galvą (t.1, b.l. 183-187).

Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino kokia buvo diena, bet buvo šilta, buvo vasara. Jis ėjo maudytis į "Jūrą". Su juo ėjo ir brolis O. V.. Nuėjo prie "Jūros", į tą vietą, kur yra suoliukas ir stalas. Kai atėjo, ten buvo du dėdžiai, kurie gyvena benamių namuose. Jis juos žinojo, anksčiau buvo matęs. Vienas dėdis buvo be kojų, jis sėdėjo vežimėlyje. Jų vardų nežino. Jis nuėjo maudytis, paskui parėjo, apsigobė rankšluosčiu. Tada tas dėdis prie jo priėjo, jis sakė, kad jis žino, jog jis šūkauja prie benamių namų. Jis jam nieko neatsakė. Tada jis patempė jam už ausies, jam skaudėjo, po to stūmė jį ir jis nugriuvo. Jam skaudėjo užpakalį. Beveik pradėjo verkti. Norėjo eiti namo. Jis broliui pasakė, kad tas dėdis jį stumdė. Tada jis nuėjo namo, O liko prie „Jūros“. Kas ten buvo, kai nuėjo, nežino. Kitą dieną visi šnekėjo, kad tas dėdis mirė. Jis suprato, kad tas pats, kuris jam tempė ausį. Visi sakė, kad mirė tas, kuris buvo iš benamių namų. Dėl ko jis mirė niekas nekalbėjo. N. O. jo tik paklausė ar tada jam skaudėjo. Daugiau nieko apie tai nekalbėjo. Kai jis atėjo prie "Jūros" tie du dėdžiai ten jau buvo. Jie buvo prie stalo. Turėjo alaus. Daugiau ten nebuvo nieko. Prie jo priėjo dėdis, kuris buvo aukštas. Kai parėjo namo mamai apie tai nieko nepasakojo. Tada užmiršo jai tai pasakyti. Kitą dieną viską papasakojo (t.1, b.l. 190-193).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio 14 dieną, nežino kuri buvo valanda, bet jau buvo po pietų, būdamas savo namuose kompiuteriu žaidė žaidimą su taip pat namuose buvusiu savo draugu K. Š.. Kai tai atsibodo per kompiuterį susirašė, kad eiti į lauką. K gyvena nelabai toli jo namų, pakeliui į "garadoką", tai jis ir atėjo pas jį. "Garadoku" vadina Taurų dvaro gyvenvietę. Kartu su juo pasivaikščiojo. Paskui sutiko draugą O. V.. Jis taip pat gyvena "garadoke". Kartu su juo taip pat pavaikštinėjo, nuėjo "ant turniko", vėl vaikštinėjo. Taip prabuvo gal valandą ar dvi. Paskui lyg nutarė, kad reiktų eiti išsimaudyti. Tada kartu su K nuėjo į parduotuvę "Čia Market", kuri yra "garadoke", nusipirkti atsigerti. Kai išėjo iš parduotuvės, tai O pasakė, kad maudytis neis, kad eina namo ir nuėjo. Tada su K nuėjo maudytis dviese. Nuėjo maudytis ne į upę, o į prūdą, ten maudėsi. Prie prūdo prabuvo apie valandą laiko. Tada sugalvojo grįžti atgal į "garadoką, kur yra jo namai. Tą dieną buvo labai karšta. Jei būtų ėję gatvėmis, tai visą laiką būtų "kepinusi" saulė. Todėl nusprendė grįžti kitu keliu, t. y. nusileisti prie upės Jūra ir grįžti jos krantu. Ten visur buvo pavėsis, todėl eiti buvo maloniau. Taip ir padarė. Nuo prūdo atėjo Alėjos gatve. Jei eiti gatve, tai būtų reikėję sukti į dešinę, į Taurų dvaro gatvę, bet jie pasuko keliuku į kairę ir nuėjo į paupį. Tada takais palei upę ėjo link "garadoko". Taip eidami atėjo iki tos vietos, kur palei taką buvo pastatytas stalas ir suolelis, ten yra maža poilsiavietė. Pamatė, kad prie stalo buvo žmonių. Ten buvo O. V. kartu su savo broliu K, taip pat buvo iš matymo pažįstami du vyrai. Juos dažnai matydavo "garadoke". Jie ten trainiodavosi, gerdavo alų. Žinojo, kad jie abu gyvena nakvynės namuose. Jų vardų nežino, bet jie visada visur vaikščiodavo kartu. Negali pasakyti kokio jie buvo amžiaus, nes "jie abu buvo susidrožę nuo šnapso". Vienas jų buvo be abiejų kojų, sėdėjo invalido vežimėlyje. Jo draugas įsiminė tuo, kad buvo gana aukštas. Tada jis buvo su maike be rankovių ir kelnėmis. Daugiau neprisimena kaip jis buvo apsirengęs. Tik pastebėjo tai, kad jam kažkas buvo ant kaktos. Negali pasakyti, bet atrodo, kad virš kažkurio antakio jam buvo ar tai raudona, ar tai sumušta, ar tai įpjauta, kažkas panašaus į tai. Tačiau jo veidas tikrai niekur nebuvo kruvinas. Jie visi buvo prie staliuko. Matėsi, kad tie du iš nakvynės namų buvo girti. N. O., nei jo brolis nebuvo girti. Aplink dar buvo gal kokie septyni vaikai. Jie ten vaikštinėjo, maudėsi upėje, tai užlipdavo į krantą, tai vėl nusileisdavo. Nė vieno jų nepažinojo. Gal kai kurie buvo matyti "garadokiniai", nekreipė į juos dėmesio. Kai atėjo prie staliuko, paklausė ar kas nors turi cigarečių. Tada kažkuris, tik neprisimena kuris, ar tas, kuris buvo vežimėlyje, ar tas jo draugas davė cigaretę. Su K pradėjo rūkyti cigaretę. Tuo tarpu jie visi nuo stalo nuėjo. Takeliu pakilo aukščiau ir stovėjo prie medžio. Atrodo, kad O brolis nuėjo maudytis. Jis su K liko prie staliuko, rūkė ir nekreipė į juos dėmesio. Jie ten kažką visi kalbėjo. Bet vienu tarpu išgirdo, kad tarp jų kilo kažkoks šurmulys, jie pradėjo kalbėti garsiau. Ir tada išgirdo kaip O sušuko kažką panašaus į " ko lendi", ar "ko kabinėjiesi". Tada jis atsisuko ir pamatė, kad tas aukštas vyras, kuris buvo su „maike“, atbulas žengė kelis žingsnius atgal ir nugriuvo. Jis parkrito ant takelio, kuris vedė žemyn link upės, nugriuvo ant nugaros. Kadangi ten buvo krantas, takelis vedė žemyn, tai, kai jis nugriuvo, gavosi taip, kad jo galva buvo žemiau, o kojos liko aukščiau. Kiek matė, tai jis nejudėjo, galvos nebuvo pakėlęs, stotis nebandė. Gal jis kada ir sujudėjo, bet to tikrai nematė. Tik girdėjo, kad jis knarkė. Jo veidas, po to, kai jis nugriuvo, kruvinas nebuvo, jam iš niekur kraujas nebėgo. Nei jis, nei K prie jo nepriėjo. Nematė, kad prie jo būtų kas nors priėjęs. Jis nėjo žiūrėti ar jis gyvas, jo pulso netikrino. Gal kas nors tai ir darė, tačiau jis to nematė. Kadangi "garadoke" yra įprasta, kad ten tie "bomžai" geria, mušasi, vartosi, tai ir ši situacija niekam nebuvo naujiena. Niekas į tą nugriuvusį vyrą nekreipė dėmesio. Atsimena, kad prie jų priėjo O, kažką kalbėjo, tačiau tikrai ne apie nugriuvusi žmogų. Dabar ir pačiam keista, bet apie jį jie tikrai nieko nekalbėjo. Nieko nesakė O, taip pat ir jie su Kristupu nepaklausė nei kas ten įvyko, nei kodėl tas vyras nugriuvo. Dabar supranta, kad jis pats taip paprastai nugriūti negalėjo. Jį turėjo arba kažkas pastumti, ar jam spirti. Tačiau to, kas jam spyrė, ar kas jį pastūmė, nematė. O nieko apie tai nesakė ir jie jo nepaklausė. Kai truputį pakalbėjo jie su Kristupu nusprendė, kad jau laikas eiti. Pradėjo eiti, pradėjo taku kilti aukštyn. Tada pamatė, kad jiems iš paskos pareina O, jo brolis, taip pat tą vyrą, kuris sėdėjo vežimėlyje, stumia vaikinas, kurį "garadoke" visi vadina(duomenys neskelbtini) Tas (duomenys neskelbtini) toje vietoje kartu su jais nebuvo, gali būti, kad tada jis maudėsi ar buvo kur nors kitur. Kai pamatė, kad jie eina iš paskos, jie su K sustojo ir jų palaukė. Tas (duomenys neskelbtini) paprašė, kad jis padėtų jam stumti į kalną vežimėlį, nes vienam jam buvo per sunku. Jis vežimėlį stūmė už vienos rankenos, o(duomenys neskelbtini) už kitos. Į kalną kilo būrys. Kartu ėjo O, jo brolis, K, dar kažkas iš tų vaikų. Kai vežimėlį užstūmė į kalną, tas vyras juo važiavo pats. Visi nuėjo prie turgelio, kuris yra netoli parduotuvės. Ar kas nors iš tų, kurie užlipo į kalną, grįžo atgal prie upės, nematė. Tada jau buvo vakaras. Kiek tada buvo valandų, pasakyti negali, bet parduotuvė dar dirbo. Ji dirba iki 21 val., tai reiškia tuo metu tiek dar nebuvo. Visi buvo prie turgelio. Ten buvo daug žmonių. Kažkas davė cigarečių, rūkė su K Vyras su vežimėliu taip pat atvažiavo prie turgelio. Su K kalbėjo apie žaidimą, kurį tą dieną buvo žaidę. Pamatę, kad daugiau ten nebėra ką veikti, nusprendė eiti į namus ir parėję tą vakarą vėl tą žaidimą žaidė. Kai išėjo, tas vyras su vežimėliu, O ir K liko prie turgelio. Kur jie ėjo po to, kai jie išėjo, ką jie dar tą vakarą veikė, nežino. Kitą dieną, kai atsikėlė, nuėjo prie turgelio. Tada jau buvo diena. Išgirdo, kad visi šneka apie tai, kad toje vietoje, kur buvo iš vakaro, prie to staliuko rado negyvą žmogų. Visi šnekėjo visokias versijas. Jis iš karto suprato, kad kalba eina apie žmogų, kuris vakar nugriuvo. Taip dar pagalvojo, kad jis "prisiknarkė". Po to buvo sutikęs O, tačiau asmeniškai su juo nekalbėjo (t.2 b.l. 15-19).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime apklausos metu (t.2, b.l. 20-22).

Iš 2019-06-17 specialisto išvados Nr. M 111/2019 (10) nustatyta, kad A. J. mirtis įvyko nuo uždusimo prigeriant vandenyje. Lavone rasti šie sužalojimai: 1.) Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, skruoste ir minkštuose audiniuose su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, po minkštaisiais smegenų dangalais, apie smegenėles, kamieną. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ir panašiai, vienu smūgiu, galimai 6 valandų laikotarpyje iki mirties, nes į tai nurodo makroskopinis bei mikroskopinis kraujosruvų vaizdas – kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, su nežymiu perivaskaliniu ir vietomis periceliuliniu smegenų žievės pabrinkimu, požievio srityje pavienės ovalios perivaskulinės kraujosruvos, perivaskulinis ir periceliulinis, vietomis ryškus pabrinkimas, smegenų kamiene pilnakraujystė, smegenėlėse smulkios kraujosruvos minkštuosiuose dangaluose, po minkštaisiais dangalais. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Nustatyta, kad tokio pobūdžio sužalojimas gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 2.) Muštinė žaizda ir audinių kraujosruva kairiame antakyje padaryta kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės, nes veikusio daikto individualūs požymiai nėra užsifiksavę, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu 6 valandų laikotarpyje iki mirties, ir gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokio pobūdžio sužalojimas gali gautis tiek tiesioginio smūgio metu, tiek ir griūnant, krentant bei kontaktuojant su kokiu tai daiktu, galimai pagrindu. 3.) Odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje su audinių kraujosruva, viršugalvyje, viršugalvio kairėje pusėje, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir petyje, padaryti mažiausia 7 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais gana nedidele jėga greitai iki mirties, įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokio pobūdžio sužalojimai būdingesni griuvimui, kritimui. 4.) A. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,71 % (promilės) etilo alkoholio (t.1 b.l. 87-90).

Iš 2019-09-06 specialisto išvados Nr. pM 3/2019 (10)- M 111/2019 (10) nustatyta, kad sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvados Nr. M 111/2019 (10) punktuose 3.1 ir 3.2, įvertinus jų lokalizaciją bei pobūdį, padaryti dviem trauminiais poveikiais/smūgiais. Odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nugaroje būdingesni griuvimui, kritimui ir vertinant jų pobūdį, negalėjo sukelti kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į skilvelius. Įvykstant traumai su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, „šviesiojo periodo“, paprastai nebūna. Jis būdingas kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir gali trukti 1-3 val. Paprastai po tokio pobūdžio traumos netenkama sąmonės. Po sužalojimų antakyje, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, juosmenyje, nugaroje, petyje padarymo asmuo gali būti pilnai aktyvus, atlikti įvairius veiksmus, kalbėti, judėti ir panašiai (t.1 b.l. 98-99).

Iš 2019-11-15 specialisto išvados Nr. pM 4/2019 (10)- M 111/2019 (10) nustatyta, kad mažai tikėtina, jog po sužalojimų padarymo, kurie nurodyti specialisto išvados Nr. M 111/2019 (10) punkte 3.1, asmuo galėjo pats sąmoningai savarankiškai nueiti ar nušliaužti nurodomą atstumą ir patekti į upę. Minėti požymiai, t. y. jog asmuo po smūgio sudavimo į veidą nugriuvo, guli be sąmonės, atsirado „knarkimas“, rodo, kad asmuo gali būti netekęs sąmonės dėl galvos smegenų traumos. Atsižvelgiant į pateiktą įvykio vietos aprašymą (tako šlaito statumas apie 45 laipsnių kampu), tikėtina, kad po smūgio į veidą kūnas galėjo judėti su pagreičiu ir kritimas ant pagrindo įvyko toliau nuo kontakto momento nei būtų įvykę lygioje ar jai artimoje vietoje (t.1 b.l. 105-106).

Iš 2019-06-15 apžiūros protokolo nustatyta, jog užfiksuota įvykio vietos ir lavono apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu išimtas pagalys ir sportinis batelis, kurie saugomi Tauragės AVPK Šilutės r. PK. (t. 1, b.l.42-54).

Iš 2019-06-19 apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota papildoma įvykio vietos apžiūra (t.1, b.l. 58-60).

Iš 2020-02-28 apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota gauto skambučio įrašo iš Bendro pagalbos centro apžiūra (2t., b.l.150-152).

Iš 2019-11-14 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus nepavyko nustatyti asmenų, kurie, anot O. V. parodymų, buvo kitame upės Jūra krante ir kurių pastarasis, pasak jo, prašė kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą (2t., b.l.190).

Aptartų įrodymų visuma įrodyta, jog kaltinamasis O. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nes jis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sužalojo žmogų - A. J., padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes smūgis kumščiu A. J. į veidą yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – su A. J. patirta galvos smegenų trauma, t. y. su muštine žaizda ir audinių kraujosruva kairiajame antakyje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, skruoste ir minkštuose audiniuose su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, po minkštaisiais smegenų dangalais, apie smegenėles, kamieną. Kaltinamasis žmogų sužalojo veikdamas netiesioginės tyčios būdu, nesiekė kilusių pasekmių, bet leido joms atsirasti. Kaltinamasis viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose, tai yra idealios nusikalstamų veikų sutapties būdu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. V., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio skyrimui.

K. O. V padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, anksčiau teismo teistas 4 kartus (3 t. b.l.15-47), bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka 11 kartų (3 t. b. l. 8-14), nėra įrašytas psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo įskaitose. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.), bei aplinkybė, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1d. 6p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1d. 13p.), nes kaltinamasis, būdamas teistas 2018-09-18 ir 2019-01-09 už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, t.y. 2017m. gruodžio pradžioje bei 2018-04-19 (3t.,b.l.33-38) ir, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1d.). Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, į kaltinamąjį O. V. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, trumpesniam terminui, nei BK 284 straipsnio ir BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos idealios sutapties būdu (BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p.). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta bausmė sutrumpintina 1/3 dalimi. Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo suėmimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtos kaltinamajam O. V. 2019-10-25 (3t., b.l. 105-112), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. N. V. J pareiškė kaltinamajam O. V. 3 000 eurų civilinį ieškinį: dėl 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo ir dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (t.1 b.l. 121). Byloje įrodyta, jog kaltinamasis O. V. nukentėjusiojo sūnui A. J. sudavė smūgį su kumščiu į veidą, dėl ko jį sužalojo ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos smegenų traumą. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, sužinojęs, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jo sūnui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jis patyrė dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neturtinio pobūdžio praradimus. Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. K. O. V nedirba, duomenų, kad jis negalėtų dirbti, nėra, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, todėl gali uždirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nagrinėjamu atveju ieškovo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti yra pagrįstas 1500 Eur neturtinės žalos dydis. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Ieškovo civilinis ieškinys, dalyje dėl 1500 eurų turtinės žalos (dėl sūnaus laidojimo išlaidų) atlyginimo priteisimo, atmestinas, nes neįrodytas. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų, jog dėl kaltinamojo O. V. kaltų veiksmų ieškovo sūnus A. J. pateko į vandenį ir užduso prigėręs vandens. Todėl kaltinamasis nėra atsakingas dėl ieškovo turėtų sūnaus laidojimo išlaidų.

Byloje yra prašymas pripažinti proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo išlaidas, tai yra už psichologės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-18, 2019-08-13 ir 2020-01-29 nepilnamečių liudytojų apklausose – 175,84 Eur (2 t., b.l.122) ir išieškotas lėšas pervesti į Tauragės apskrities VPK sąskaitą. Išlaidos, susijusios su psichologės dalyvavimu, apmokėtos iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos lėšų, apie šių apklausų būtinumą ir pagrįstumą sprendė pati ikiteisminio tyrimo institucija. Proceso išlaidos dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime nepilnamečių liudytojų apklausose nepriteistinos, kadangi finansuoti baudžiamąjį procesą yra valstybės pareiga. Šios išlaidos apmokamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ( LR BPK 104 str. 1d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalys, pakuotė su batu (1t., b.l.57) pagal 2020-01-23 kvitą Nr. 064860, vokas su mėginiais pagal 2019-11-14 kvitą Nr. 06478 saugomi Tauragės AVPK Šilutės r. PK (1t., b.l.76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1dalimi, 5dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

O. V. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti O. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

O. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš O. V., gim. (duomenys neskelbtini) V. J., gim. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Atmesti civilinį ieškinį dalyje dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atmesti prašymą dėl priteisimo 175,84 Eur proceso išlaidų dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime nepilnamečių apklausose (2 t. b.l.122).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalį, pakuotę su batu pagal 2020-01-23 kvitą Nr. 064860, voką su mėginiais pagal 2019-11-14 kvitą Nr. 064786 saugomus Tauragės AVPK Šilutės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė