- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- N-444-905-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutarties K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 27 d. surašė K. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 15.38 val., Verkių g. 44 esančioje aikštelėje, Vilniuje, vairuodamas kroviniu pakrautą automobilį ir važiuodamas atbulas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė kroviniu kitą automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54 ir 271 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu K. A. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 3600 litų baudą.
II.
K. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti nubaudžiant jį tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Dėl pažeidimo paaiškino, jog 2007 m. rugpjūčio 7 d. su sūnėnu T. P. pirko šešias masyvias metalines juostas, kurios pakrautos į automobilį išsikišo apie pusę metro, vėliau nuvažiavo papietauti į Verkių gatvę, kur vairuojant automobilį jokio smūgio, stuktelėjimo nejuto. Pažymėjo, jog jis galėjo išsikišusiomis iš automobilio detalėmis kliudyti kitą transporto priemonę, tačiau jis to nematė ir nejuto, todėl nesutinka su teiginiu, kad jis piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartimi K. A. skundo netenkino konstatavęs, jog pastarojo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojos V. S. paaiškinimas, nukentėjusiojo G. U. paaiškinimas, pranešimas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, VĮ „Regitra“ duomenys, fotolentelė ir kita medžiaga. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nuobauda – tinkama. Dėl pareiškėjo teiginių, jog smūgio nejutęs, teismas pasisakė, kad jie atmestini vadovaujantis V. S. paaiškinimu ir kitais įrodymais, kuriais nustatyta, jog asmuo suprato padaręs eismo įvykį, sustabdė automobilį ir siekė išsiaiškinti savo atliktų veiksmų pasekmes, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi, K. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti, t. y. nelaikyti buvusį incidentą pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, o vertinti jį kaip paprastą autoįvykį ir sumažinti paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog susidūrimo su kitu automobiliu jis tikrai nejutęs, gyvena su bedarbiais invalidais tėvais, kuriuos išlaiko, nukentėjusiajam visą žalą atlygino nelaukęs, kol tai padarys draudimo kompanija.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog patenkinus skundo reikalavimą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, o paskirtoji nuobauda nėra per griežta, bet atspindi padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl K. A. veikos kvalifikacijos ir nuobaudų individualizavimo negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.
Administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas pagal du straipsnius, atitinkamai įtvirtinančius, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.) bei pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ATPK 130 str. 1 d.). Dėl pirmojo pažeidimo ginčo nėra, jam konstatuoti į bylą surinkta pakankamai įrodymų, apeliantas jį pripažįsta, tačiau dėl antrojo pažeidimo (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) K. A. kelia abejones tvirtindamas, jog susidūrimo nejutęs, todėl ir iš pažeidimo vietos nuvažiavo nežinodamas, kad sukėlė eismo įvykį.
Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nesurinkti visi reikiami įrodymai, esami tinkamai neištirti, t. y. teisme neapklausta iš esmės vienintelė kaltinimo teiginius palaikiusi V. S., neapklaustas ir apelianto teiginius galėjęs patvirtinti ar paneigti T. P., o byloje esant kardinaliai priešingiems faktams dėl nagrinėjamo pažeidimo (apeliantas teigia, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nejutęs ir tokios versijos laikėsi nuo pat pradžių (b. l. 6, 15, 27), V. S. paaiškinime nurodė, jog matė, kaip iš automobilio išlipo vyriškis ir apžiūrėjo padarytus apgadinimus), jų parodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios buvimo ar nebuvimo. Taip pat pastebėtina ir tai, jog asmeniui siekiant nuginčyti vieną pažeidimą, apie bylos nagrinėjimą nukentėjusysis G. U. neinformuotas (ABTĮ 123 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas K. A. teiginius dėl nepiktybiško pasišalinimo iš eismo įvykio vietos rėmėsi vien tik V. S. paaiškinimu, duotu Institucijai (b. l. 10), ir „kitais įrodymais“, tačiau, kokie tie kiti įrodymai teismas neatskleidė, o minėtame paaiškinime yra neaiškumų. V. S. aiškiai nurodė, jog stebėjo betarpiškai daromą pažeidimą, t. y. automobilio Renault Espace įvažiavimą į Subaru Forester, matė, kaip keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis išlipo iš automobilio, pažiūrėjo į padarytus nuostolius ir nuvažiavo. Pastaroji taip pat apibūdino išlipusį vyriškį kaip 30-40 metų vyrą, tuo tarpu kita bylos medžiaga patvirtina, jog kartu su apeliantu važiavo tik 16 metų sūnėnas. Taigi visa tai kelia abejones ir dėl vairuotojo tapatybės nustatymo byloje. Teismas šių netikslumų nesiaiškino, iškilusių abejonių nepašalino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Šiuo atveju taip ir lieka neaišku, kodėl teismas rėmėsi V. S. paaiškinimais, o K. A. teikiamą įvykio versiją atmetė, byloje liko neįvertinti T. P. duoti paaiškinimai Institucijai, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikta pažyma apie eismo įvykio metu sukeltos žalos atlyginimą (b. l. 25), nepasisakyta dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės bei apelianto vis akcentuojamo žalos atlyginimo nepripažinimo lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota.
Iš išdėstyto darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.