Telšių apylinkės teismo įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

R. G. smurtaudamas prieš mažametį sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 19.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įžnybė mažamečiui sūnui K. G., gimusiam 2019 m., į dešinės pusės žandą;

taip pat 2025 m. kovo 21 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), delnu ne mažiau vieną kartą sudavė mažamečiui K. G. į pilvą.

Žemesnės instancijos teismas

R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėn. nuo 13 iki 15 dienos jo sugyventinė A. A., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), pas globėjus. Jis pasiliko prižiūrėti savo mažamečius vaikus. Pamena, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. sugyventinė grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tą pačią dieną vakare, galėjo būti apie 19.00 val., jam būnant virtuvėje, jis išgirdo, kaip kambaryje sūnus K. prašė mamos duoti jam mobilaus ryšio telefoną. Būdamas virtuvėje, siuvinėjo ir girdėjo, kaip A. pasakė K., kad ji telefono jam neduos, kadangi jau telefonas baigia išsikrauti. Tuo metu K. vėl pradėjo sakyti, kad duotų mobilaus ryšio telefoną, o A. pakeltu balso tonu dar kartą pasakė, kad telefono ji neduos. Jam išgirdus, kad kambaryje vyksta triukšmas, jis iš virtuvės atėjo į miegamojo kambarį ir, ranka suėmęs sėdinčiam sūnui K. už žando, jam įžnybė, nepamena į kurią pusę įžnybė. Po įžnybimo K. labai verkė. O jis po tokio savo staigaus ir neapgalvoto poelgio išėjo pasivaikščioti ir nusiraminti. Labai gailisi, kad taip sureagavo ir taip pasielgė su savo vaiku. Dukra E. nieko nematė, nes tuo metu kambaryje su jais kartu nebuvo. Gal galėjo tik girdėti, kad K. verkė. Savo sūnui K. G. galėjo suduoti delnu per pilvą, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Suduoti K. galėjo, dėl to, kad greičiausiai jis kaip visados, užsiožiavo, jog kažko negalima ar ko nors jis jam nedavė ar ko neleido. K. kai ko nors negauna, pradeda rėkt, krenta ant žemės ir isterikuoja. Nepamena tiksliai kurioje vietoje jiems su K. būnant taip nutiko ar lauke, ar bute, tačiau pamena, kad buvo toks atvejis, kai K. delnu sudavė per pilvą, kad jis nusiramintų. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, bei K. jis atsiprašė tą pačią dieną. Jam sūnus K. iš karto atleido. Tiksliai kada tai įvyko negali pasakyti, bet galėjo būti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą 2025 m. kovo mėn. gale. Daugiau dėl to įvykio papasakoti neturi ką, nes pats asmeniškai jis tiksliai neužfiksavo to įvykio detalių, kadangi iš karto su savo sūnumi K. pakalbėjo apie situaciją ir viską išsiaiškino ir pamiršo. Dėl to, kad savo sūnui K. G. įžnybė į žandą, jis jau kaltę pripažino, kai buvo atliekamas tyrimas iš anksčiau ir labai dėl to gailisi. Papildomai nori paprašyti, esant galimybei, skirti kuo švelnesnę bausmę. Viešųjų darbų dirbi negalės, kadangi nuo 2025 m. birželio 14 d. yra įsidarbinęs ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (t. 1, b. l. 80-83, t. 2, b. l. 113-115, 196-198).

Kaltinamojo R. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis apie tėtį kalbėtis nenori. Kodėl nenori, nežino. Kas nutiktų, jei kalbėtų, nežino. Atvažiavo čia su dėde K. Kartu važiavo mama, tėtis ir brolis. Sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Ką veiks, nežino. Mama nieko nesakė ir tėtis nesakė nieko ir ką čia veiks nežino. Jis dabar nesikalbės. Gyvena su tėčiu, su mama, su broliu ir sese. Brolis yra T. G., sesė E. G.. Namuose jaučiasi gerai ir truputi negerai. Kas negerai, nežino. Geriausiai patinka būti su mama. Su mamyte jaučiasi namuose gerai, su tėčiu irgi gerai. Apie tėtį nepapasakos. Jis nieko apie tėtį nežino. Dabar tėtis pyksta ant jo. Jis visai nenori kalbėti apie tėtį (t. 1, b. l. 133-134);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba Akmenės rajono paramos šeimai centre, Individualios priežiūros darbuotoja. Nuo 2024 m. kovo mėn., kai gimė T. G., jam paskirta R. G. ir jo sugyventinės A. A. šeima, dėl socialinių įgūdžių stokos. Iki šiol šioje šeimoje smurto atvejų nenustatyta. Apie smurtą šeimoje ir kokios yra pasekmės su šia šeima yra bendrauta. 2024 m. rugsėjo 16 d. per mobilaus ryšio telefono programėlę „Messenger“ jai parašė A. A., kuri informavo, kad kitas jos sūnus K. G., jai pasakė, jog tėtis R. broliui T. „smarkiai užmetė per užpakalį“. Ji A. pasakė, kad ji pakalbėtų ir informuotų socialinę darbuotoją, dėl šio įvykio. Po to tą pačią dieną apie pietus, A. jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir taip pat informavo, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. jos sugyventinis R. G. kitam savo sūnui K. G. įžnybė į žandą. Tada ji kartu su pavaduojančia socialine darbuotoja G. S., tą pačią dieną apie 16.30 val. nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), pas A. A. ir R. G.. Šeima buvo namuose. K. G. prieš tai lauke valgė ledą, todėl ji jam pasiūlė kartu nueiti į virtuvę nusiprausti veiduką ir rankytes. Socialinė darbuotoja G. su E. G. nuėjo pasikalbėti į kitą kambarį. O T. G. kartu su tėčiu R. buvo dar kitame kambaryje. K. sutiko su ja nueiti į virtuvę, kartu virtuvėje buvo ir jo mama A. Jiems prausiantis veiduką, dešinėje pusėje ties žandikauliu pamatė paraudimą. Ji K. paklausė, „o kas tau čia nutiko ?“. Pradžioje K. sakė, kad susižalojo darželyje, vėliau sakė, kad su dviračiu. Tada į jos ir K. pokalbį įsikišo mama A., kuri padrąsindama vaiką pasakė, „K. pasakyk kas tau iš tikro nutiko“. Tuo metu K. iš karto jai pasakė, kad tėtis įžnybė. Po to pokalbio su K. metu ji jo paklausė, o T. kas nutiko. Tuo metu kaip ir jautėsi, jog vaikas nenoromis jai pasakė, kad „tėtis užmetė T. per užpakalį“. Ji paprašė, kad jis jai parodytų kaip užmetė. Tuo metu K. užsimojęs savo rankyte parodė, kaip tėtis užmetė T. Po pokalbio su vaiku ji kartu su K. ir mama A. nuėjo į kambarį, kuriame buvo tėtis R. su sūnumi T. Jai įėjus į kambarį R. T. pasiguldęs ant lovos rengė. Tuo metu šalia nubėgo atsigulti ir K. K. pasuko galvą į tą pusę kurioje matėsi paraudimas ir ji K. dar kartą prie tėčio paklausė „kas tau čia nutiko“. K. nieko nesakė. Tada užklausė tėčio R. kas nutiko K. R. jai pradėjo sakyti, kad darželyje, vėliau nuo dviračio. K. tuo metu įsikišo į jos ir R. pokalbį ir atsisukęs į tėtį pasakė, „tėti čia tu man įžnybei“. Matė, kad R. iš karto pasimetė, tačiau kaltės neneigė, pasakydamas, kad taip pasielgė netyčia, neapgalvotai. Ji paklausė R., kodėl jis taip pasielgė, jis jai atsakė, kad K. neklauso. Po to ji R. paklausė, dėl suduoto smūgio per sėdmenis kitam sūnui T., tačiau R. savo kaltę dėl to neigė. Taip pat ir K. tylėjo ir nieko nebesakė. K. G. jos nuomone yra bendraujantis sakiniais vaikas. Suvokiantis, ką sako, lengvai komunikuojantis (t. 1, b. l. 48-51);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad ji dirba Akmenės rajono paramos šeimai centre, socialinė darbuotoja dirbanti su šeima. Laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 16 iki 20 d. atostogų metu pavadavo kolegę. 2024 m. rugsėjo 16 d. apie 12.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino kolegės prižiūrima A. A., kuri jai pasakė, kad ji savaitgali buvo išvykusi, pas savo globėjus ir vaikus palikusi su tėčiu R. G.. Grįžus jai į namus Laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 15 d., ji matė kaip jos sugyventinis R. G. sūnui K. G. įžnybė į žandą. Taip pat A. nurodė, kad ant K.žando yra žaizda. Ji mėgino išsiaiškinti ar tai koks paraudimas ar kraujosruvą, tačiau A. nemokėjo jai tiksliai įvardinti. Telefoninio pokalbio metu A. nurodė, kad K. verkė ir sakė, kad skaudėjo. Po to A. nurodė, kad pati įvykio nemačiusi, tačiau jai grįžus tą pačią 2024 m. rugsėjo 15 d. į namus sūnus K. jai papasakojo, kad tėtis užmetė T. per užpakalį. Po pokalbio su A., aš informavo atvejo vadybą, bei su individualios priežiūros darbuotoja D. P. apie 16.40 val. nuėjo į A. ir R. šeimą. Prie durų pasitiko A. ir R. šeima. T. dar miegojo vežimėlyje. A. ir R. paprašė nueiti į namus, pasikalbėti. Jiems įėjus į namus ji iš karto kartu su E. nuėjo į jos kambarį, kadangi jis prašė su ja pasikalbėti. Su E. kalbėjo tik apie jos asmenines problemas. Kas liečia smurtą prieš brolius T. ir K., E. jai nieko nepasakojo. Baigus pokalbį su E., ji su ja kartu nuėjo į kambarį, kur buvo likę šeimos nariai, kurie tarpusavyje kalbėjosi su individualios priežiūros darbuotoja D. Pokalbio su R. metu jis jai prisipažino, kad įžnybė K. į žandą, dėl to, kad K. norėjo žaisti su telefonu. R. nuolatos kartojo, kad tai padarė netyčia. Nurodė, kad dėl to labai gailisi ir minėjo, kad taip daugiau nebus. Paklausus R. dėl suduoto smūgio T. per užpakalį, R. visiškai kaltę neigė. Tada paprašė R. parašyti paaiškinimą, dėl tokio jo poelgio. Po to su R., kalbėjo apie pasekmes, apie vaikų tinkamą auklėjimą ir panašiai. R. prieš įvykį, noriai dalyvavo mokymuose. Yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus, taip pat kartu su sugyventine A. lankė ir mediacijos užsiėmimus. Nori paminėti, kad po jų apsilankymo, R. dar telefoninio ryšio priemonėmis jai rašė ir skambino apgailestaudamas dėl tokio savo poelgio (t. 1, b. l. 40-43);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. A. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. ji palikusi savo mažamečius vaikus T. ir K. G. savo sugyventiniui R. G., išvažiavo, pas globėjus į (duomenys neskelbtini) padėti nusikasti bulves. Į namus grįžo 2024 m. rugsėjo 15 d. apie pietus, galėjo būti apie 13.00 val. Visą dieną buvo viskas gerai. Vakare jai būnant miegamajame kambaryje, prie jos pribėgo jos sūnus K., kuris tyliai pradėjo sakyti, kad kai jos nebuvo namuose tėtis pliaukštelėjo T. per užpakalį. Ji K. paklausė, kodėl tėtis taip pasielgė. K. jai atsakė, kad brolis labai verkė. Taip pat K. jai pasakė, kad tėtis tuo metu miegojo. Taip pat K. jai pasakė, kad tėtis liepė jam eiti raminti T. Ji, tai ką išgirdo iš K., savo sugyventiniui R. nieko nesakė bei nieko nekomentavo. Vėliau vakare galėjo būti apie 19.30 val. K. paprašė, kad ji su juo pažaistų. Ji negalėjo su savo sūnumi K. žaisti, kadangi ant rankų laikė savo mažiausią sūnų T. Paprašė K., kad jis pažaistų vienas. Tuo metu K. išsivertė miegamajame kambaryje savo atsineštus žaisliukus ir vienas pats žaidė. Po to K. pasiūlė kartu pažiūrėti animacinius filmukus, o po to jau ruoštis eiti miegoti. Bežiūrint animacinius filmukus, K. pradėjo jos prašyti duoti pažaisti su mobilaus ryšio telefonu. Ji atsisakė K. duoti pažaisti telefonu. Tuo metu K. labai supyko ir suirzo, pradėjo dar labiau prašyti, kad duotų mobilaus ryšio telefoną pažaisti. Sugyventinis R. tuo metu buvo virtuvėje ir siuvinėjo paveikslą. Mano, kad išgirdęs R. tokį K. zyzimą, greitu žingsniu atėjo į miegamojo kambarį ir K., kuris gulėjo lovoje nieko nesakęs ranka įžnybė į dešinės pusės žandą. Po to sugyventinis nuėjo į balkoną parūkyti. K. po R. įžnybimo labai verkė, ji dėjo ledo, K. ant žando. vaikas jai pasakė, kad jam labai skauda. Be to po R. įžnybimo ant K. žando liko mėlynė. R. pasakė, kad taip elgtis negalima, kad vaikui skauda. Daugiau su R. apie tai nieko nekalbėjo. Sekančią dieną dėl tokio sugyventinio R. elgesio savo mažamečių vaikų atžvilgiu, informavo savo socialine D. P.. Negali pasakyti, ar R. sudavė kokius tai smūgius jos mažamečiui sūnui T., kadangi pati to nematė, todėl nieko pasakyti apie tai negali. Dėl to, kad sugyventinis R. įžnybė K. į žandą, pati matė ir gali patvirtinti, kad taip buvo. Negali pasakyti ar jos podukra E. matė ar girdėjo, įvykio aplinkybes, kadangi ji nežino. Žino, kad kai R. įžnybė K. į žandą, E. buvo kitame kambaryje ir ruošė pamokas (t. 1, b. l. 32-35);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė, kad ji nieko nematė, tik girdėjo kaip kitame kambaryje verkia K., kuris yra jos brolis. Datos neprisimena. Galėjo būti gegužis, dar prieš atostogas. Dabar yra aštuntokė. Tada irgi buvo aštuntokė. Galėjo būti gal rugsėjis. Tai nutiko kitame kambaryje, jų gyvenamojoje vietoje. Ten gyvena ji, tėtis, pamotė A. A., brolis K. ir brolis T. Ji buvo savo kambaryje, darė namų darbus. Brolis K. buvo tėčio kambaryje. Tėtis buvo su juo kartu. Mama su T. buvo arba pas ją, arba pas juos, neprisimena. Pažino K., kad jis verkia iš balso. Jei verktų T., ji atskirtų. Atėjo paklausti, kas buvo. Paklausė tėčio, jis buvo tame kambaryje. Tėtis kažkodėl atsiprašė K. Jis sakė, kad atsiprašo, kad daugiau nebedarys. Ji neklausė kodėl ir grįžo į savo kambarį toliau daryti namų darbus. Nebeklausė tėčio kas čia nutiko, nes turėjo daug namų darbų. Tad nuėjo ir pamiršo. Kai atėjo į kambarį, pamatė brolį verkiantį, jis laikė rankas už nugaros ir nežino ką jis ten darė. Jis sėdėjo ant tėčio lovos, o tėtis sėdėjo ant žemės, priešais K. ir jo atsiprašė. Tėtis ar sėdėjo, ar klūpėjo, nežino, bet žiūrėjo į K. Dar kambaryje buvo asistentė D., kuri prižiūri jos brolius. Koks buvo dienos metas, nežino. Buvo diena. Telefono neturėjo, buvo atidavusi tėčiui. Vėliau apie tai nekalbėjo, kas ten jiems nutiko, buvo pamiršusi tai. Kodėl brolis verkė, jis pats jai nesakė, nors ji jo klausė. Jis atėjo į jos kambarį, ji jo paklausė, jis jai nieko nesakė, nuėjo žaisti su telefonu ir viskas. Mamos neklausė, kas nutiko, D. irgi neklausė. K. tada verkė 1-2 minutes. Kai tėtis brolio atsiprašė, brolis jau nebeverkė. Brolio veido ir kūno neapžiūrėjo, nes buvo pavargusi ir nuėjo miegoti. Kitą dieną nieko nematė ir nepastebėjo Po to įvykio K. su tėčiu sutarė labai gerai. Ji su tėčiu irgi sutaria labai gerai. Tėtis su T. irgi elgiasi labai gerai. Ir prižiūri, ir žaidžia su juo, kai reikia pamotei kur nors išeiti. Nėra mačiusi, kad jos tėtis prieš kurį tai brolį būtų smurtavęs. Brolis apie tai nieko nėra pasakojęs. Kažkada paklausė, kas čia buvo, jis pasakė, kad darželyje užsigavo. Matė žaizdą ant kaktos. Jis sakė, kad darželyje lauke. Ji sakė, kad nemeluotų, jis sakė, kad tikrai. Tada ji paklausė auklėtojos, ar tikrai taip buvo ir auklėtoja patvirtino. Daugiau jokių sužalojimų pas brolį nėra mačiusi. Namuose yra taisyklė nesikeikti, nevadinti kitų negražiai, toks ar toks ir nešiukšlinti. Jeigu K. ką pažeidžia, duoda jam nesunkią užduoti, pavyzdžiui, sutvarkyti knygas. Mažasis brolis T. čia nesiskaito, nes jis nieko dar nepadaro. Jeigu tėtis ką padaro, tai turi sutvarkyti ir atsiprašyti. Jeigu mama ką prišiukšlina, irgi turi sutvarkyti. Jeigu ji ką negero padaro, irgi turi sutvarkyti ir visų atsiprašyti. Kai brolis pradėjo verkti, negirdėjo kad kas ką sakytų, nes buvo užsidariusi kambario duris. Prieš verksmą ji nieko negirdėjo, tik išgirdo verksmą ir nuėjo pasižiūrėti kas nutiko. Kai įėjo į kambarį brolio veidas buvo, tiesiog, raudonas. Visas veidas raudonas buvo, kaip turint temperatūros. Kai tėtis atsiprašinėjo K., asistentė išeidinėjo, atrodo, kad iš namų. Ji pasakė, kad jai baigiasi laikas ir ji jau turi eiti (t. 1, b. l. 138-140);

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. rugsėjo 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 18 d., gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro raštas apie tai, kad R. G., galimai smurtavo savo dviejų nepilnamečių vaikų: K. G., ir T. G., atžvilgiu. Skyriaus specialistams atliekant Vaikų situacijos vertinimus, bei aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad vaikų tėvas R. G. galimai naudojo fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus K. G. atžvilgiu. Vyras prisipažino sūnui įžnybęs į žandą, kai šis tėvo neklausė. Nurodo, kad sūnus verkė. Vyro teigimu jis gailisi dėl tokio savo poelgio ir sūnaus atsiprašė. Ant mažamečio K. G. dešinės pusės žando buvo matyti mėlynė. Vaikas nurodė, kad tėtis jam įžnybė, labai skaudėjo ir verkė. Taip pat išsakė, kad tėtis ne pirmą kartą galimai smurtauja vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad ankščiau, tėtis su ranka vaikui trenkė per veidą. R. G. pripažįsta smurtavęs vaiko atžvilgiu, taip pat minėjo, kad panašiai prieš 2-3 mėnesius sūnui ranka perbraukė per veidą, tačiau jo teigimu vaikui neskaudėjo jis neverkė. Nepilnamečio vaiko T. G. atžvilgiu vaiko tėvas neigia smurtavęs. Vaiko teisių specialistų apsilankymo metu ant mažamečio T. G. nesimatė jokių smurtinių žymių. Siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką vaiko tėvas sutiko laikinai išsikelti iš namų (t. 1, b. l. 4);

2024 m. spalio 7 d. Įvykio vietos apžiūra ir užfiksuotomis fotonuotraukomis, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą, jokių smurto ar grumtynių požymių nepastebima (t. 1, b. l. 18-20);

nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam yra 6 metai. R. G. yra jo tėtis. Sutinka kalbėtis apie savo tėtį. Dabar jis gyvena su mama, jos vardas A., gyvena Krizių centre. Jo tėtis gyvena namuose. Kaip jie su tėčiu sutardavo, kai kartu gyveno, nežino. Su tėčiu jie kartu žaisdavo su žaislais. Namuose buvo taisyklė, kad negalima bildėti. Šita viena taisyklė buvo. Nežino, kas būdavo, jeigu nesilaikydavo tos taisyklės. Buvo taip, kad jis bildėjo, bet ne naktį. Tėtis girdėjo, kad jis bildėjo. Ką tėtis sakė, nežino. Jam nepatikdavo, kad tėtis darė blogą maistą, kurio nevalgydavo. Kas dar nepatikdavo, nežino. Yra buvę, kad tėtis su juo negražiai pasielgė, jis mušė jam į pilvą. Žino, kad daužė į pilvą du kartus. Jie buvo lauke, kai tėtis mušė į pilvą, namuose prie aikštelės. Niekas nematė, kad tėtis jį mušė. Mama buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Toje vietoje, kur jam mušė, jam skaudėjo. Apie tai papasakojo mamytei, daugiau niekam. Tą vietą jam skaudėjo vieną valandą. Tėtis mušė su ranka, su ištiestu delnu. Nežino, ar tėtis ką nors sakė. Tėtis nesakė, kodėl jis taip darė. Jis nežino, kodėl jis taip darė. Apie tai dar papasakojo socialinei darbuotojai D., dar R. ir R. Jis joms pasakė, kad tėtis jį mušė į pilvą. Dar močiutė V. buvo uždariusi jį į balkoną. Ji yra tėčio mama. Jis tėčiui nieko nesakė, kai jis jį mušė. Jis truputį verkė. Ką tėtis tada darė, nebeprisimena. Su tėčiu lauke žaidė prie sūpynės, su kamuoliu žaidė. Jis norėjo, kad tėtis jam nupirktų sulčių, bet jis nenupirko ir trenkė jam. Nežino, ar aplinkui dar buvo kokių žmonių, jis nematė. Jis dar turi sesę E. Sesė buvo pas draugę lauke. Ji negalėjo matyti, ką tėtis daro. Tėtis jo atsiprašė. Jis jam atleido. Tėtis atsiprašė, kai buvo 6 val. tą pačią dieną. Jie dar buvo kieme, nes dar buvo šviesu. Tėtis atsiprašė ne iš karto, kai trenkė, praėjo kažkiek laiko. Kaip atsiprašė, girdėjo sesė. Sesė buvo namuose. Tėtis atsiprašė kambaryje pas sesę. Mama tada dvi dienas buvo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, koks oras buvo, kai jie buvome su tėčiu lauke. Neprisimena, kiek laiko parėjo po to įvykio. Neprisimena, ar sesė klausė, kodėl tėtis atsiprašo jo. Neprisimena, ar sesei pasakojo, kas nutiko. Daugiau tėtis jo nėra skriaudęs. Su tėčiu šiandien nebuvo susitikęs, buvo susitikęs sekmadienį ir dar pirmadienį. Jie su tėčiu žaidė, o ką kalbėjo, neprisimena, jie nesikalbėjo, tik žaidė. Nepyksta ant tėčio, kad jis jam taip trenkė. Kai tėtis jam įtrenkė, jis pilvo neapžiūrėjo, pamiršo. Mamai nerodė savo pilvo. Socialinėms darbuotojoms irgi nerodė savo pilvo. Kai susitinka su tėčiu, jam patinka su juo būti, jis jo nebijo, su juo gerai jaučiasi (t. 2, b. l. 152-154);

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. A. parodė, kad ji 2025 m. kovo 12 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) pas vaikus, kur prabuvo parą laiko. Kitą dieną apie 13.30 val. grįžo į namus. Jos sūnus K. G. tuo laikotarpiu labai sirgo bronchitu, su juo namuose buvo pasilikęs tėvas R. G.. Jai grįžus jos sūnus K. iš karto priėjo prie jos ir pasakė, kad jis nori pasakyti jai į ausį. Tada K. jai priėjęs prie ausies pasakė, kad tėtis vieną kartą delnu sudavė jam į pilvą, bei savo delniuku parodė, kaip sudavė. Ji K. paklausė ar tikrai, ar jis nemeluoja, bei paklausė, kodėl tėtis taip pasielgė. K. jai atsakė, kad nežino, o vėliau pasakė, kad nėjo miegoti ir jį tėtis varė miegoti, o jis neklausė. Ji pati asmeniškai nebuvo ir nematė, tačiau K. jai pasakė, kad R. jam delnu sudavė, kai jos nebuvo. Tai galėjo įvykti 2025 m. kovo 12 d. vakare, kadangi ji tą dieną buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Namuose su K. taip pat buvo palikusi kitą savo sūnų T., kuriam yra 1 m. 1 mėn. Namuose buvo likusi R. dukra E. Ar E. ką nors matė, negali pasakyti, nes nežino, o ir su E. apie tai nekalbėjo. 2025 m. kovo 13 d. ryte jai reikėjo eiti pas šeimos gydytoją ir eidama ji telefonu paskambino individualios priežiūros darbuotojai D. ir pranešė tai, ką jai papasakojo sūnus K., t. y. kad tėtis R. G. delnu vieną kartą sudavė K. per pilvą. Tą pačią dieną pas ją į namus po pietų apie 15.00 val. atėjo D., tačiau ji su K. tą dieną nebendravo, tik pasisveikino ir paklausė kaip gyveni K. D. su R. išėjo iki parduotuvės, padėti R. apsipirkti maistelio mažiausiam T., todėl plačiau apie R. elgesį prieš K. nepakalbėjo. 2025 m. kovo 14 d. vakare jie visa šeima važiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti R. mamos V. G.. V. G. kelias dienas svečiavosi jų namuose. Kiek pamena, tai buvo sekmadienis, galėjo būti 2025 m. kovo 16 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, ji tvarkėsi namuose, bei džiaustė drabužius kambaryje, o K. žaisdamas tame pačiame kambaryje, labai jos prašė išleisti į lauką. Ji jam pasakė, kad šiuo metu jis yra sergantis ir į lauką jam eiti negalima. Kažkokio didelio triukšmo ar konflikto nebuvo, tik K. pradėjo labai zysti, kad išleistų į lauką. Ji dar kartą jam pasakė, kad į lauką jam negalima ir toliau džiaustė rūbus. Po to išgirdo, kaip R. mama V. K. ramiu tonu, nešaukdama pasakė einam nusiraminsi ar pasėdėsi 5 minutes, gal suprasi, kad reikia klausyti mamos, ar kažkas panašaus tiksliai įvardyti negali. Nepraėjus nei minutei ji nuėjo pasižiūrėti, kur yra K., kai pamatė, kad jis yra balkone, kuris yra įstiklintas. K. atsitūpęs žaidė ir nieko jai nesakė, kad jį išleistų, todėl pasižiūrėjus, kad jis ramiai žaidžia ji buvo kambaryje ir jį stebėjo. Taip pat kelis kartus K. paklausė, gal jis jau nori išeiti, gal jam jau šalta, tačiau K. savanoriškai pats norėjo pasilikti ir pažaisti balkone. Praėjus dar apie 3 minutėms K. atsistojo ir pasakė, kad jau nori išeiti, ji priėjusi iš karto atidarė balkono duris ir K.išleido. K. dar paprašė atsigerti vandens ir nuėjo į tualetą. Per tą laikotarpį kai K. buvo uždarytas balkone jis nereagavo niekaip, nei verkė, nei šaukė, nei daužė duris, o tik žaidė atsitūpęs balkone, kadangi labai norėjo prieš tai išeiti lauką. K. buvo po ligos, ji jo į lauką tiesiog neleido, kad vėl nesusirgtų. 2025 m. kovo mėn. antradienį, galėjo būti 25 d. apie pietus atvyko socialinės darbuotojos R. kartu G. R. pasiliko kalbėtis su ja ir R. mama V., o G. nusivedė K. į kitą kambarį pasikalbėti. Ką kalbėjo socialinė darbuotoja G. su K. ji pasakyti negali, nes negirdėjo. E. tuo metu buvo mokykloje, o R. buvo išėjęs į kursus. Su R. kalbėjosi apie bendrus dalykus, kaip jiems sekasi gyventi ir pan. Socialinės darbuotojos po pokalbio su K. išėjo. Daugiau apie tai pasakyti neturi ką. Nori pasakyti, kad R. taip pat K., kai šis neklauso, taiko drausmines priemones tokias kaip statymas į kampą. Liepia K. stovėti kampe ir laikyti iškėlus rankas. R. K. kampe liepdavo stovėti iki 15 minučių. Taip R. su K. elgiasi labai dažnai, pati ne kartą esu tai mačiusi. K. stovėdamas kampe visada verkia. Ji R. nuolatos kartoja, kad taikyti tokias drausmines priemones yra negalima, tačiau R. griežtai jai atkerta, kad ji K. negintų. R. dukra E., kuriai šiuo metu yra 14 metų ir K. gyvena tame pačiame kambaryje. E. su K. elgiasi gražiai iki kol jie tarpusavyje neapsipyksta, ypatingai, tuo metu, kai E. ruošia pamokas, o K. atėjęs į kambarį erzina E. Pati ne kartą yra girdėjusi, kaip K. E. sako „tu neturi mamos, o aš turiu mamą“. K. yra sakiusi, kad E. yra skaudu ir taip sakyti negalima. Yra mačiusi, kaip E. paėmusi K. už rankos, pasako matai kaip policininkai daro ir nestipriai pasuka už rankos ir žodžiais pasako, kad eik laukan iš kambario ir netrukdyk man ruošti pamokų. Kiek mato E. ilgai ruošia pamokas iki pat 21.00 val. vakaro ir supranta, kad jei reikalinga susikaupti. O K. kadangi yra mažas nori pažaisti ir kelia triukšmą. Taip pat tarp K. ir E. kyla konfliktai, dėl to, kad K. kambaryje nesusitvarko savo žaisliuku ir E. prašo K., kad šis žaislus kambaryje susitvarkytų. K. ir E. neturiu galimybės apgyvendinti atskiruose kambariuose, kadangi butas yra dviejų kambarių (t. 2, b. l. 86-89);

Žemesnės instancijos teismas

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.