- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1-44-404/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Advokatai
- Algis Staškūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs 1988 m. gegužės 23 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, bedarbis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., teistas: 1) 2013-04-24 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 m., bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.; D. R., gimęs 1992 m. sausio 31 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis (darbingumas 50 %), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., teistas: 1) 2007-08-31 pagal BK 180 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 m., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2008-09-09 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2009-08-04 paleistas lygtinai 2 mėn. 7 d.; 2) 2009-10-14 pagal BK 284 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 7 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2014-05-05 pagal BK 189 str. 1 d. bausme bauda 6 MGL (780 Lt), duomenų apie bausmės atlikimą nėra, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji tyčia, iš asmeninių paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y., 2010 m. spalio 9 d., tarp 0⁰⁰-1⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, individualiame gyvenamajame name, esančiame Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), švenčiant E. U. gimtadienį, kaltinamieji D. R. ir G. M. veikdami bendrininkų grupe, siekdami, kad iš gimtadienį šventusių dalyvių rato pasišalintų E. U. nepageidautini K. J. ir G. K., D. R. stumdamas iš tarpdurio lauk K. J. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, lauke G. M. K. J. įspyrė į pilvą ir ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam smūgius kumščiu į nosį, taip bendrais veiksmais kaltinamieji D. R. ir G. M. padarė nukentėjusiajam K. J. sužalojimus: veido sumušimą su dislokuotu nosies kaulų lūžimu – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. R. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, jog į gimtadienį buvo pakviestas draugės E. U., alkoholio vartojo minimaliai, todėl įvykio aplinkybes prisimena gerai. Incidentas su K. J. ir G. K. įvyko tada, kai E. U. girdint svečiams pasakė, jog K. J. lenda prie jos ir kitų merginų, todėl liepė jiems išeiti iš jos namų, apie tai perspėdama kelis kartus. Kadangi geruoju K. J. ir G. K. nenorėjo išeiti, jis pastaruosius stūmė iš kambario pro duris, tarpduryje galėjo netyčia delnu užkliūti K. J. veidą, tačiau nesudavė tokio smūgio, nuo kurio būtų jam sulaužyta nosis. Kas vyko kieme jis nematė, nes į lauką išėjęs tuo metu nebuvo. Jokio nusikaltimo jis nepadarė, todėl prašo išteisinti. Valstybinės ligonių kasos ieškinio dėl gydymo išlaidų atlyginimo nepripažįsta.
Kaltinamasis G. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į gimtadienio šventę atėjo pakviestas E. U., incidento metu buvo vidutiniškai girtas. Jis girdėjo kaip E. U. sakė, jog K. J. kabinėjasi prie panelių, liepė jam su drauge G. K. palikti namus. Kadangi geruoju išeiti nesutiko, todėl D. R. K. J. jėga išstūmė į lauką, o kieme jis nukentėjusiajam įspyrė į pilvą ir sudavė kumščiu į veidą. Nėra įsitikinęs, kad nukentėjusiajam nosį sulaužė jis, tačiau šio fakto neneigia, todėl Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidas pagal pareikštą ieškinį atlygino jis ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, K. J. atsiprašė, su juo susitaikė.
Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (T.1, b.l. 103-104).
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje inicijuotas G. J. pareiškimu apie tai, kad 2010-10-08 vakare, Plungėje jos nepilnametį sūnų K. J. sumušė D. R. ir kartu buvęs G., kurio pavardės nežino. (T.1, b.l. 4).
Nukentėjusysis K. J. teisme parodė, kad į gimtadienį jis atėjo su drauge G. K., kurią kvietė E. U.. Incidento metu buvo gerokai apgirtęs, todėl negali nurodyti kas jam sulaužė nosį. Vakarėlio metu E. U. susipyko su G. K., jai liepė išeiti iš gimtadienio, tuo pačiu išeiti buvo liepta ir jam. Kadangi jis su G. K. geruoju išeiti nesutiko, abu kaltinamieji jį mušė tarpduryje ir lauke. Patvirtino teisme pagarsintus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad stovint kartu su G. K. prie durų, D. R. kumščiu jam smogė į nosį, lauke antrą kartą kumščiu trenkė jam į veidą, mano, kad nosį jam sulaužė D. R., kuris buvo neblaivus. Ar mušė G. M., nepamena. Civilinio ieškinio nereiškia, patvirtino, kad su G. M. susitaikė.
Specialisto išvadoje Nr. G 1710/10(03) konstatuotas K. J. veido sumušimas su dislokuotu nosies kaulų lūžimu, šį sužalojimą galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus veidą kietu buku daiktu, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (T.1, b.l. 27).
Atliekant asmens atpažinimus pagal jo nuotraukas, K. J. nuotraukoje Nr. 2 atpažino D. R., kuris 2010-10-09 sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į veidą. (T.1, b.l. 20-21); nuotraukoje Nr. 4 atpažino asmenį (G. M.), kuris dalyvavo 2010-10-08 gimtadienyje, tačiau nepamena, ar šis asmuo jo atžvilgiu naudojo smurtą. (T.1, b.l. 22-23).
Nukentėjusioji G. K. teisme parodė, kad prieš atvykstant į E. U. gimtadienį ji buvo informavusi, jog atvyks su draugu. Tarp jos ir E. U. konfliktas kilo dėl to, kad K. J. buvo apkabinęs E. U., todėl ją su Karoliu varė iš gimtadienio. Kadangi jie nenorėjo išeiti, kažkas jos draugą K. sumušė. Patvirtino teisme pagarsintus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad prie durų D. R. provokavo konfliktą, po to smogė K. J. kumščiu į veidą, jam iš nosies bėgo kraujas. Išėjus į kiemą prie K. J. pribėgo D. R. ir dar kartą smogė K. J. kumščiu į veidą, po to kažkas spyrė K. J. į pilvą. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji G. J. teisme parodė, kad buvo išleidusi nepilnametį sūnų K. J. į gimtadienį, kitą dieną matė, kad buvo sumuštas – sutinę paakiai ir nosis, paraudęs žandikaulis. Sūnus pasisakė, kad gimtadienyje D. R. kumščiu jam sudavė į veidą.
Liudytoja E. U. teisme parodė, kad jos gimtadienis buvo švenčiamas močiutės namuose, esančiuose Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), rūsyje esančioje pokylių salėje. Gimtadienyje dalyvavo ne mažiau dešimt žmonių. Šventės metu K. J. ir G. K. buvo išprašyti iš tų namų, kadangi K. J. prie jos priekabiavo, o G. K. įtarė pagrobus jos apyrankę. Kadangi jie ilgą laiką nenorėjo išeiti geruoju, norėdamas ją apginti, D. R. stumdamas pro duris, lygtai sudavė K. delnu, lauke muštynių nematė, bet K. J. buvo sumuštas.
Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad su G. M. atvyko į E. U. gimtadienį, jame dalyvavo D. R., K. J., G. K., kiti svečiai. Gimtadienio metu E. U. sakė, kad K. J. prie jos lenda, todėl jam su drauge G. K. buvo liepta išeiti. Dėl tos priežasties tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas, kurio ji nematė, buvo sumuštas K. J., jam ji padėjo nusiplauti kraują nuo veido. Patvirtino teisme pagarsintus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad E. prašė K. ir G. išeiti iš jos gimtadienio, D. R. siūlė prašymui paklusti, su K. pradėjo stumdytis ir delnu sudavė K. per žandą. Smūgis nebuvo stiprus, kraujas nebėgo, po to K. su G. išėjo į lauką. Lauke ji su K. ir G. kalbėjosi, K. veidas nebuvo kruvinas. Trumpam įėjusi į namą ir po kelių minučių išėjusi į lauką, pamatė, kad iš K. nosies bėga kraujas, jis buvo labai girtas, todėl vedė į vidų nusiprausti. Girdėjo, kad G. M. spyrė K. į pilvą, jos manymu K. buvo sumuštas todėl, kad nepakluso E. prašymui išeiti.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad dėl girtumo ir praėjusio ilgo laiko mažai ką prisimena, todėl prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teisme buvo pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad švenčiant E. U. gimtadienį, po vidurnakčio K. J. ir jo draugei gimtadienio šeimininkė liepė išeiti, nes K. J. ne kartą lindo prie jos ir kitų merginų. Po to K. J. su drauge stovint prie durų D. R. bandė jėga išstumti juos pro duris, K. J. priešinosi, todėl D. R. delnu sudavė jam į žandą, po smūgio K. J. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Netrukus su G. M. išėjo į lauką ir ten G. M. K. J. įspyrė, tik nematė kur. (T.1, b.l. 61-62, 63).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui M. J. atpažinimui buvo pateiktos šešių asmenų sunumeruotos nuotraukos (nuotrauka Nr. 4 D. R.), kur nuotraukoje Nr. 4 jis atpažino asmenį, kuris 2010-10-08 vykusio gimtadienio metu rankos delnu sudavė K. J. į žandą. (T.1, b.l. 64-65).
Liudytojas O. M. teisme parodė, kad gimtadienio metu buvo kažkoks konfliktas tarp K. J. ir kaltinamųjų, vėliau matė K. J. iš lauko grįžusį kruviną.
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. ir G. M. pareikšti kaltinimai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, tyčia nesunkiai sužalojo K. J. iš chuliganiškų paskatų, jų veikos atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Tiriant įrodymus teisme šioje byloje, surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamieji D. R. ir G. M. smurtą prieš nukentėjusįjį K. J. vartojo dėl asmeninio pobūdžio motyvų. Gimtadienis vyko privačiame gyvenamajame name, pažįstamų žmonių draugijoje, kaltinamieji viešosios tvarkos nepažeidinėjo, chuliganiškai nesielgė. Solinezantė E. U. nusistatė prieš nukentėjusiuosius dėl K. J. priekabiavimo prie jos, įtariant G. K. jos apyrankės vagyste, todėl jiems buvo pasiūlyta išvykti. D. R. kaip tuometinis E. U. draugas, G. M. - kaip D. R. ir E. U. draugas, girdėję apie raginimą nukentėjusiesiems išvykti, ir, matydami, kad geranoriškai prašymo nevykdo, savarankiškai ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti E. U. prašymą, ko pasėkoje neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė K. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl asmeninių nesutarimų.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).
Kilusius padarinius nukentėjusiajam K. J. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo sukelti tiek D. R., tiek G. M. veiksmai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas - tai bendra kelių asmenų veika, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės, kai nėra galimybės išskirti ir individualizuoti sužalojimus, inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.
Nesurinkus pakankami įrodymų, jog D. R. lauke panaudojo fizinį smurtą prieš K. J., iš kaltinimo išjungtinas epizodas, kad kieme jis spyrė į pilvą ir smogė kumščiu į nosį K. J.. Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimo epizodas D. R. inkriminuotas remiantis nukentėjusiųjų K. J. ir G. K. parodymais. Nukentėjusysis K. J. duodamas parodymus teisme neįvardijo, kad šį sužalojimą padarė D. R., to nepatvirtino ir nukentėjusioji G. K., tačiau abu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. duodamas parodymus tyrėjai, praėjus dviem dienoms po įvykio, negalėjo konkrečiai įvardyti asmens, kuris jam sulaužė nosį, G. K. nurodė, kad tarpduryje ir lauke K. J. smūgius į nosį sudavė tik D. R., tačiau abu nieko aiškaus nepasisakė apie G. M. smurto pavartojimą. Atsižvelgiant į tai, kad abu nukentėjusiuosius iš gimtadienio išprašė E. U., kurios draugas tuo metu buvo D. R., bei aktyvus prašymo įgyvendintojas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nukentėjusieji abiejų kaltinamųjų pavartotą smurtą nepagrįstai perkelia D. R. atsakomybėn, ką iš dalies paneigia teisme apklausti liudytojai O. M., E. U., M. J., I. Š., kaltinamasis G. M..
Nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai įrodo kaltinamųjų D. R. ir G. M. kaltę, kad tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam K. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p., netaikant BPK 256 str. 1-3 d. nuostatų. Už padarytą ir įrodytą nusikaltimą, kaltinamiesiems skirtina bausmė.
Bausmės skyrimas. Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nustatytos kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su G. M.. Kaltinamojo neblaivumas nenustatytas jokiomis leistinomis priemonėmis, D. R. nurodė, kad išgertas nedidelis alkoholio kiekis neturėjo įtakos nusikalsti, kitų patikimų įrodymų dėl girtumo nėra, todėl ši aplinkybė sunkinančia nepripažintina. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su D. R. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vidutinį girtumą pripažino pats). Abu kaltinamieji mokosi, nedirba (G. M. registruotas darbo biržoje, D. R. nustatytas neįgalumas (T. 3, b.l. 65, 67)), kaltinamuosius charakterizuojančios medžiagos ir duomenų apie galiojančias administracine nuobaudas byloje nėra. D. R. iki šio nusikaltimo padarymo teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, jo veikoje nusikaltimų recidyvo nėra. G. M. nusikalto būdamas anksčiau neteistas, pagal vėlesnį nuosprendį bausmės nėra atlikęs, jo veikoje nusikaltimų recidyvo taip pat nėra. Įgyvendinant bausmės paskirtį šioje byloje, teismas kaltinamiesiems skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai skatins laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Šio rūšies bausmę teismas skiria atsižvelgdamas į tai, kad D. R. nusikalto būdamas teistas anksčiau, G. M. nusikalto ir yra nuteistas po šio nusikaltimo padarymo, kas rodo, jog abu kaltinamieji nesiekia gyventi dorai ir laikytis įstatymų.
Dėl ieškinio. Iš kaltinamojo G. M. teismui pateikto bankinio pavedimo (T.3, b.l. 66) matyti, kad ieškovui - valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, gydymo išlaidas jis pilnai atlygino, todėl ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas.
Kiti klausimai. 1) Dėl ekstradicijos išlaidų - pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. D. R. pasislėpė ikiteisminio tyrimo metu, dėl jo veiksmų buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pagrįstai paskirta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Ekstradicijos išlaidos (5.119,81 Lt) (T.3, b.l. 24-33) šioje byloje atsirado dėl kaltinamojo slapstymosi užsienyje (Vokietijoje). Jam slapstantis bylos ištirti ir išnagrinėti nebuvo galima, ekstradicijos išlaidos buvo būtinos, kurios laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.), todėl priteistinos iš kaltinamojo. 2) Dėl laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo įskaitymo - G. M. laikinai buvo sulaikytas, D. R. buvo suimtas, todėl laikino sulaikymo laikas bei kardomasis kalinimas įskaitytini į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jį nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., BK 65 str. 2 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014-05-05 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bauda 6 MGL (780 Lt), ir nustatyti galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę baudą 6 MGL (780 Lt).
Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. birželio 12 d. šioje byloje, atliktą bausmę pagal 2014-05-05 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jį nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013-04-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metais, BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir nustatyti galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. šioje byloje, atliktą bausmę pagal 2013-04-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą dėl gydymo išlaidų atlyginimo, nutraukti.
Iš D. R. priteisti ekstradicijos išlaidas – 5.119,81 Lt (penkis tūkstančius šimtą devyniolika litų 81 ct) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.