Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-04-02 · Administracinė byla Nr. eI-1071-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
eI-1071-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00268-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
V. I., J. I.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
R. Š., R. P., N. P., O. V., D. G., K. P.
Kategorijos
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1071-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00268-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 13.3; 63.3.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjų V. I. ir J. I. skundu atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š., R. P., N. P., O. V., D. G., K. P. dėl 2014 m. liepos 10 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų pastato statybai Nr. 180 ir 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintos Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties panaikinimo ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. I. ir J. I. kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas, Audriaus Katkevičiaus trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. 2014 m. liepos 7 d. išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus pastato statybai Nr. 180;

2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidmanto Dantos 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintą Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Pareiškėjai nurodo, kad kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pareiškėjai 2015 m. vasario 24 d. atsitiktinai iš kaimynų sužinojo, kad šiame žemės sklype pradėtas rengti trijų butų gyvenamojo namo statybos projektas. Taip pat buvo pranešta, kad R. Š. per notarą reikalauja parašų – sutikimo statybą leidžiančio dokumento gavimui.

Nurodo, kad pareiškėjai patys ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektavimo procedūrą, tačiau buvo informuoti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, patenka į kvartalą Nr. 28, 2 ir 3 sklypus, o pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, patenka į P10 kvartalą, todėl būtina rengti detalųjį planą.

Pareiškėjai teigia bendravę su R. Š. dėl įvairių galimybių statyti bendrą pastatą, atskirus pastatus, atskirų sklypų formavimo iš bendro sklypo ir pan., tačiau jokio bendro sprendimo pasiekti nepavyko, todėl žinia, kad R. Š. vienas pats statysis pastatą, visiems buvo netikėta.

Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintoje Projektinių pasiūlymų trijų butų gyvenamojo namo statybai rengimo užduotyje nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu nustatyti reglamentai, o Specialiuosius architektūros reikalavimai pastato statybai apskritai negalėjo būti išduoti, kadangi prašymas buvo pateiktas tik vieno sklypo bendrasavininkio. Teigia, kad nuo 2014 m. gegužės 16 d. kai žemės sklypo bendraturtis R. Š. Palangos miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų apstato statybai, pareiškėjai niekaip nebuvo informuoti apie jo ketinimus ir atliekamus veiksmus; jis projektavimo procedūras pradėjo slapta nuo bendratučių, jų neinformuodamas net žodžiu. Pabrėžia, jog savo naudojamo sklypo dalyje R. Š. siekia maksimaliai užstatyti savo valdomą žemės sklypo dalį visų kitų bendratučių sąskaita, kurie savo valdomose žemės sklypo dalyse apskritai nebegalės nieko statyti jau vien todėl, kad po R. Š. statybos bus viršytas viso žemė sklypo užstatymo tankumas.

Pareiškėjai nurodo, kad dėl projektavimo sąlygų išdavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir svarstymo su skundais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Kultūros paveldo departamentą, tačiau iki šiol galutiniai sprendimai pagal šiuos skundu nepriimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu

Pareiškėjai prašo panaikinti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. 2014 m. liepos 7 d. išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus pastato statybai Nr. 180 bei 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintą Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį trijų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjų ginčijamai Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis gali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimtų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimat galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie ir yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 23, 2012, psl. 623-624).

Pareiškėjų ginčijami 2014 m. liepos 7 d. Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai Nr.180 bei 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinta Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis yra tarpiniai dokumentai administracinėje procedūroje dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. statybą leidžiančio dokumento gavimui trijų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.

Pareiškėjams teisines pasekmes sukels ir galės būti ginčo dalyku administracinėje byloje išduotas statybą leidžiantis dokumentas minėto pastato statybai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybą leidžiantis dokumentas naujo neypatingo statinio statybos atveju (būtent toks statinys yra trijų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) yra leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai tarp kurių – žemės sklypo bendratučių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (23 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Pateikti skundo priedai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į pareiškėjus, prašydamas duoti sutikimą statyti naują statinį – trijų butų gyvenamąjį namą pagal 2014 metais UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą. Prašyme nurodyta, kad toks sutikimas būtinas statybą leidžiančio dokumento gavimui. Manydami, kad jų teisės ar teisėti interesai pažeisti, pareiškėjai gali atitinkamu būdu reaguoti į trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. prašymą duoti sutikimą statinio statybai.

Pareiškėjams teisines pasekmes sukels ir galės būti ginčo teisme dalyku Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas (jei toks bus išduotas) statybą leidžiantis dokumentas pastato – trijų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje reglamentuojama, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

Įvertinus skundžiamų aktų adresatą bei turinį, atsižvelgiant į pareiškėjų skundo esmę bei reikalavimus, darytina išvada, kad 2014 m. liepos 7 d. išduoti Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai Nr.180 bei 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinta Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis pareiškėjams nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakoma priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja J. I. 2015 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 261 Swedbank AB sumokėjo 22 eurų žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjai grąžintinas kreipiantis skundu į teismą sumokėtas žyminis mokestis.

Atsisakius skundą priimti, nenagrinėjamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų V. I. ir J. I. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š., R. P., N. P., O. V., D. G., K. P. dėl 2014 m. liepos 10 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų pastato statybai Nr. 180 ir 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintos Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties panaikinimo.

Pareiškėjai J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti 2015 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 261 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank AB sumokėtą 22 eurų (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė