Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1399.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėjus dalį Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nutarta skirti – 8 metų 3 mėnesių bausmę atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, S. K. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti 8 mėnesiai 22 dienos.

Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. balandžio 26 d. – 2 metai 5 mėnesiai 3 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. RV-25-1399 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 27- 209/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis S. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. atliko privalomą įstatymo nustatytą ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, S. K. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, todėl šiuo konkrečiu atveju reikalinga nustatyti, ar jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. K. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors S. K. jau atliko daugiau nei pusę paskirtos bausmės, 2023 m. balandžio 18 d. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Todėl nesutiktina su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje.

Iš 2023 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1243 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) duomenų matyti, kad S. K. praietyje baigė 10 klasių, įgijo automechaniko specialybę, bausmės atlikimo metu 2021–2022 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima individualia apmokestinamąją veikla – vertimo paslaugų teikimu bei bižuterijos gamyba, mokėsi ispanų kalbos. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog S. K., vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane bei jo papildyme numatytas priemones laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose, turnyruose, paskaitose, elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse programose, atliko neatlygintinus darbus, taip pat tai, kad S. K. palaiko ryšį su artimaisiais, sudarė santuoką, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, tačiau tai dabartiniu metu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad iš esmės pagrindinė aplinkybė, kurią Komisija vertina neigiamai ir dėl kurios netaiko lygtinio paleidimo yra ta, kad anksčiau jis buvo teistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo ir kitų jo gyvenimo faktų retrospektyvinio vertinimo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

S. K. iš viso teistas 5 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka dėl sunkaus nusikaltimo. S. K. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė itin jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., pirmą kartą teisme nuteisiamas būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Nusikalstamo elgesio istorijoje nusikaltimai sunkėja, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka antrą kartą. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – nusikalstamas elgesys išskirtinai siejamas su finansinės, materialinės naudos motyvacija. Be to, S. K. Norvegijoje buvo nuteistas dėl 11 vagysčių, šiuo metu pripažintas kaltu dėl vaiko pirkimo arba pardavimo, vagystės. Šiuos nusikaltimus S. K. įvykdė vos po 5 mėnesių po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Tai, kad S. K. nusikaltimai sunkėjo, parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą, maža to, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Taigi, nuteistajam praeityje du kartus (1998, 2002 m.) taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, po kurių S. K. ir toliau nusikalto, tik patvirtina, kad S. K. nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taikytos švelnesnio pobūdžio priemonės nepadarė teigiamos įtakos, o 2016 m. birželio 3 d. atlikęs 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, vos praėjus 5 mėnesiams padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tuo atveju, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti S. K. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaip nurodyta nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje, S. K. iš tiesų bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus (pirmą kartą – 2018 m. gruodžio 19 d., o paskutinį – 2021 m. gruodžio 21 d. (asmens bylos I dalies b. l. 147)). Teismas teigiamai vertina tai. Kita vertus, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį taip pat tris kartus nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (pirmą kartą – 2019 m. kovo 26 d., o paskutinį kartą – 2020 m. liepos 1 d.) (asmens bylos I dalies l. 146). Taigi S. K. vos tik pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę pažeidė nustatytą tvarką pataisos įstaigoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nebuvo linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nors pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo S. K. elgesys, taisyklių bei nustatytų reikalavimų laikymasis, tačiau šiuo metu dar negalima spręsti apie padarytą akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagrindą taip manyti sustiprina tai, kad po paskutinės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nutarta atmesti nuteistojo skundą ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurios metu buvo vertinimas Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 58-290, kuriuo nuteistajam S. K. buvo rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, S. K. nedalyvavo jokioje užimtumo priemonėje (paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 4 d. dalyvavo renginyje – viktorinoje „Galvok“). Juolab, remiantis 2023 m. sausio mėn. psichologo pateiktais duomenimis, „nuteistasis nedemonstruoja motyvacijos tolimesniam priemonių vykdymui, palaikomojo pobūdžio konsultacijose nesilanko (asmens b. l. I dalies b. l. 146). Priešingai, nei skunde akcentuoja nuteistasis, S. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, jis apie 6 mėnesius nedalyvauja jokiose pozityvaus užimtumo priemonėse, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip minėta, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, kad S. K. nesielgė nepriekaištingai. Tai, kad nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka už režimo reikalavimų nesilaikymą laisvės atėmimo vietų įstaigoje vos paskutinius trejus metus, tačiau ir neskatintas pusantrų metų, rodo nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nepatvirtina, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas šiuo metu negali daryti neabejotinos išvados, kad S. K. yra pasirengęs, net ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, veikti teisėtu būdu.

Kaip minėta, S. K. dalyvavo įvairiose priemonėse, užsiėmimuose ir bausmės atlikimo metu yra įgijęs šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę bei dar būdamas laisvėje įgijo automechaniko specialybę, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmės atlikimo metu jis buvo motyvuotas dirbti, nes atliko neatlygintinus darbus laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Teismas su tokia nuteistojo pozicija negali sutikti. Visų pirma, per visą beveik 5 metų bausmės atlikimo laikotarpį S. K. nedirbo. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, S. K. bausmės atlikimo metu siūlomo apmokamo darbo gal ir neatsisakytų, tačiau pastebima, jog gali būti išrankus darbo pobūdžiui, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumą. Darbinę veiklą nestruktūruotoje aplinkoje vertina gan palankiai, deklaruoja poreikį įsidarbinti, ieškoti oficialaus darbo, pasisakė, jog turi pažįstamų, bičiulių, kurie galėtų padėti rasti jo kvalifikaciją atitinkančią darbo vietą. Tačiau, pastebėtina, kad tik rengiant nuteistojo dokumentus dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pirmą kartą (2021 m. balandžio mėn.), nuteistasis S. K. ėmėsi atlikti neatlygintinus darbus, pavyzdžiui, 2021 m. kovo 3 d. išvalė nuteistųjų bendro naudojimo šaldytuvą, 2021 m. gegužės 30 d. tvarkė gėlių vazonus, 2021 m. birželio 17 d. sutvarkė bendro naudojimo patalpas, 2021 m. liepos 6 d. sutvarkė futbolo aikštelę bei vartus, 2021 m. liepos 21 d. klojo sporto aikštelės grindis gumine danga, 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutvarkė aktų salę. Tik 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-111, nuteistojo prašymas dėl leidimo užsiimti individualia veikla buvo tenkintas ir jam leista laikantis teisės aktų reikalavimų užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. 2023 m. kovo 10 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, leista S. K., laikantis teisės aktų reikalavimų užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas ir bižuterinių papuošalų gamyba bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Taigi, nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nėra matomas aktyvus nuteistojo S. K. įsitraukimas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Nuteistasis tik paskutiniu metu pradėjo dėti aktyvesnes pastangas dirbti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent lėšų valdymo, stabilios bei oficialios darbo patirties stoka yra vieni iš dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo jėgomis gali koreguoti teigiama linkme. Juolab, lėšų valdymo ypatumai siejasi su darbine veikla ir yra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika ir iš to kilusiomis pasekmėmis – materialine atsakomybe. Tai, kad S. K. skunde deklaruoja, jog užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, nes nuteistasis dar ne ilgą laiką užsiima apmokestinamąją individualia veikla, nors teismas teigiamai vertina tokius jo veiksmus. Pažymėtina, kad S. K., turėdamas gana paklausias specialybes, prašymą verstis apmokestinamąją individualia veikla pateikė tik trečią kartą artėjant galimam lygtinio paleidimo terminui (2022 m. balandžio mėn.) (asmens bylos I dalies b. l. 100), nuo bausmės atlikimo pradžios (2018 m.) per daugiau kaip 4 metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, nors yra įgijęs dvi specialybes, tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu verstis darbine veikla, siekiant atlyginti turimus įsiskolinimus, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Būtent darbo patirties stoka, lėšų valdymo ypatumai dėl turimų skolų sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos S. K. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Pažymėtina, kad S. K. yra atlyginęs tik mažą dalį turimų įsiskolinimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ilgesnį laiką deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties, taip mažindamas kriminogeninius veiksnius. Dirbdamas ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti, arba aktyviau atlikdamas nemokamus darbus (nesant galimybės dirbti už atlygį) nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi eilę savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: gyvenimo būdo ypatumai (nusikalsta bendrininkų grupėse); problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių stoka; socialinio bei emocinio jautrumo stoka; ambivalentiškos iniciatyvos asmeniniams pokyčiams; nuostatos (nukentėjusieji – socialiai pažeidžiami asmenys, nusikalto planuodamas); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo aplinkos/kitų asmenų įtakos. Šios savybės gali būti koreguotinos aktyviau įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, o kaip jau buvo minėta, S. K. apie 6 mėnesius jose nedalyvauja. Būtent aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas pastebimas 2021 m. sausio mėn., prieš rengiant nuteistojo dokumentus dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pirmą kartą (2021 m. balandžio mėn.). Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje „bausmės atlikimo metu aktyviau buvo susitelkęs į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą bei jam malonias veiklas, galimai, taip vengdamas individualių asmeninių pokyčių (Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė, 25 psl.). Tačiau, nuo 2021 m. sausio mėn., pradėjo nuosekliau domėtis savo rizikos valdymo procesu. Pastebimas strateginis ir realistinis mąstymo stilius, gebėjimas laikytis rekomendacijų, palankios nuostatos taikomų priemonių atžvilgiu“ (asmens bylos I dalies b. l. 144). Todėl tokia nuteistojo motyvacija gali būti susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, išliko tie patys ir nepakito. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptartos nuteistojo koreguotinos savybės dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta S. K. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos I dalies l. 149), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. spalio 5 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. vertinimus), todėl dar yra tobulintinų sričių.

Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ir tai, kad nuteistasis S. K. neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, teismas daro išvadą, kad šio instituto taikymas yra negalimas, Komisijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. RV-25-1399 yra pagrįstas ir teisėtas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1399, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.