- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-114-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Atsakovas
- UAB „VZK ratas“
- Kategorijos
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovui Z. B., ieškovo atstovui adv. E.Mikučiauskui, atsakovo atstovui Z. K., trečiajam asmeniui A. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. ir atsakovo UAB „VZK ratas“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovui UAB „VZK ratas“, trečiajam asmeniui A. D. dėl už automobilį sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už automobilį sumokėtą kainą – 16800 litus, atlyginti 7829,81 litų nuostolius, priteisti 5 procentus įstatyminių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą perregistruoti automobilį Volkswagen Sharan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis tranzitinis Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad interneto tinklalapyje surado atsakovo reklaminį skelbimą apie parduodamą automobilį Volkswagen Sharan. 2005-01-14 šalys pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad už automobilį sumokėta 12200 litų, tačiau už automobilį realiai buvo sumokėta 16800 litų. Ieškovas sunkiai skaito lietuviškai ir suma buvo įrašyta žodžiais, o ne skaičiais, todėl jis nesuprato kokia suma buvo įrašyta. Šį automobilį aprodė bei apie jį suteikė informaciją A. D., pastarasis žinodamas, kad automobilis turi užslėptų defektų, neinformavo ieškovo. Važiuojant automobiliu namo iš po kapoto pakilo garas, todėl jis buvo nugabentas į Vilnių. Automobilį apžiūrėjus Volkswagen centre buvo nustatyta, kad yra netvarkinga aušinimo sistema bei automobilio variklis. Automobilio variklis nėra suremontuotas ir šiuo metu. Su atsakovu buvo keletą kartų tartasi dėl nuostolių atlyginimo, bet atsakovas nesutiko su prašoma atlyginti suma. Kadangi atsakovas pardavė jam nekokybišką prekę, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir pasiimti automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas priteisė iš atsakovo Z. K. įmonės „Ratas"(dabartinis pavadinimas UAB „VZK ratas") 12200 litų už automobilio sumokėtą kainą, 1248,91 litus nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006-02-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 litų už advokato pagalbą, 403,47 litų žyminį mokestį ieškovui Z. B.. Įpareigojo Z. K. įmonę „Ratas (dabartinis pavadinimas UAB „VZK ratas") perregistruoti automobilį Volkswagen Sharan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. įmonės „Ratas (esamas pavadinimas UAB „VZK ratas") vardu. Likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino.
Teismas nustatė, kad 2005m. sausio 14d. ieškovas Z. B. nupirko iš atsakovo Z. K. įmonės „Ratas" automobilį Volkswagen Sharan, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilį sumokėjo 12200 litų. Nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad už automobilį sumokėjo 16800 litų ir automobilio pirkimo-pardavimo sandorio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo bei neprašė pripažinti šio sandorio iš dalies negaliojančiu. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties santykiai. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie automobilio Volkswagen Sharan variklio defektą, todėl jis vadovaujantis CK 6.363 straipsniu, pagrįstai reikalauja atsiimti prekę ir sugrąžinti sumokėtą kainą. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas ieškovo ieškinį tenkino dalinai ir ieškovui priteisė 12200 litų sumokėti už automobilį, o atsakovui grąžino automobilį Volkswagen Sharan. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį žinodamas, kad neveikia ar netinkamai veikia automobilio aušinimo sistema, kondicionierius, veidrodėlių ir langų pašiltinimas. Sprendė, kad didelę dalį darbų bei detalių keitimų ieškovas atliko savo rizika, jau žinodamas apie pagrindinį defektą. Dėl vasarinių padangų, elektroninio laikrodžio skaitmeninio tablo neveikimo, automagnetolos neatitikimo nustatytam tipui darė išvadą, kad ieškovas taip pat nebuvo atidus bei dėmesingas renkantis ir įsigydamas prekę, kadangi pirko ne naują, o jau dėvėtą, 9 metus eksploatuotą automobilį, todėl jis turėtų prisiimti dalinę riziką už dėvėto automobilio pirkimą. Pažymėjo, kad laikrodis, padangos, automagnetola - daiktai, kurie nėra užslėpti, jie yra akivaizdžiai matomi ir jokioje sutartyje nebuvo aptarta kokios komplektacijos ar modelio daiktai turėjo būti įdėti į automobilį. Šių sistemų remontas ar pakeitimas buvo ieškovo noras pagerinti automobilį ar privedimas prie, jo manymu, tinkamos formos automobilio eksploatacijai, todėl iš atsakovo nepriteisė išlaidų, susijusių su aušinimo sistemos taisymu, kondicionieriaus taisymu, veidrodėlių ir langų apšildymo gedimo pašalinimu, vasarinių padangų pakeitimu į žiemines, automagnetolos keitimu ar taisymu, elektroninio laikrodžio taisymu. Ieškovas nurodė eilę nuostolių ir prašė juos atlyginti, o būtent: darbai ir vairo stiprintuvo tepalo keitimas - 996 litai, už padangas Nokia 195/65R, lemputės ir darbas už jų pakeitimą, rato keitimas ir jo darbai, tačiau teismas minėtų išlaidų nepriteisė konstatuodamas, kad šie nuostoliai nėra susiję su pagrindiniu variklio defektu ar defekto šalinimo darbais, o tik su automobilio pagerinimu. Teismas iš atsakovo nepriteisė ir ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu Marijampolės Policijos komisariate, nes tai nesusiję su civiline byla, taip pat nepriteisė 377 litų už transporto priemonės vartotojų civilinės atsakomybės draudimą, nes ši sutartis išrašyta asmeniui Z. B., kaip draudėjui, ir ji nepereina kitam asmeniui pasikeitus automobilio savininkui. Teismas iš atsakovo nepriteisė ir išlaidų už automobilinę vilktį - 31,99 litai, benzino piltuvą - 2,80 litai, ženklą lipduką - 1,70 litų, avarinį ženklą - 4,50 litų, gesintuvą - 20,99 litai, pedalų užraktą - 29,98 litai, 2 vnt. galinių kilimėlių - 74,36 litai, 2 vnt. priekinių kilimėlių - 12,76 litai, metalinį bakelį - 41,98 litai, aliuminę dekoratyvinę juostą- 25,20 litų, automobilio žvakių rinkinį - 3,99 litai, reguliuojamas reples - 6,99 litai, galvučių ir raktų komplektą - 29,98 litai, nes tai nėra susiję su automobilio tinkamumu eksploatacijai ir šie daiktai nesusiję su pagrindiniu daiktu, kuriuos galima pasiimti nepažeidžiant pagrindinio daikto, tai yra automobilio. Iš atsakovo taip pat nepriteisė 50 litų už nekilnojamojo turto vertinimą, nes ieškovas neginčijo sandorio sumos įstatymų nustatyta tvarka, ir vertinti turtą teismas neįpareigojo, 80 litų antstoliui už aplinkybių konstatavimo akto surašymą, vertėjui 143 litų už dokumentų vertimą iš lietuvių į vokiečių, rusų, anglų kalbas ir atvirkščiai bei 19,50 litų su dokumentų išsiuntimu atsakovui ir trečiajam asmeniui, nes šie dokumentai įrodomosios reikšmės bylai neturi. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo 500 litų už advokato paslaugas ruošiant skundą nacionalinei vartotojų teisių gynimo tarnybai, nes tai nesusiję su bylos nagrinėjimu teisme. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas iš atsakovo priteisė 1000 litų už advokato pagalbą ruošiant ieškinį teismui, konsultacijas bei atstovavimą byloje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo netenkintas ir priteisti iš atsakovo 8777,14 Lt nuostoliams atlyginti; priteisti 5 proc. įstatymines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir faktų, turėjusių tiesioginę įtaką jo patirtiems nuostoliams dėl kitos sandorio šalies - atsakovo nesąžiningumo. Nurodo, jog automobilį atsakovas pirko Vokietijoje už 3400 eurų (pagal oficialų Lietuvos Banko kursą tai yra 11739, 52 Lt) ir apie esančius defektus žinojo nuo jo įsigijimo momento, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo internete bei pačioje pardavimo vietoje nurodyta automobilio kaina, t.y. 4999 eurui, neatspindėjo atsakovui žinomos informacijos apie automobilio variklio defektą, nepagrįstai patvirtino atsakovo teiginius, jog automobilis Lietuvoje buvo parduotas už 12200 Lt, neįvertinęs ne tik to, kad skelbiama pardavimo kaina ženkliai skiriasi nuo atsakovo teismui deklaruojamos pardavimo kainos, bet ir to, jog skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos yra itin mažas (12200 Lt - 11739,52 Lt = 460, 48 Lt). Mano, kad teismas turėjo įvertinti, jog tokio nuostolingo sandorio atlikimas prieštarautų atsakovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens steigimo tikslams. Tai, kad jis, būdamas ne lietuvis, neperskaitė lietuvių kalba žodžiais įrašytos sumos į pažymą - sąskaitą, o vėliau nesikreipė dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo vertinti, kaip ieškovo pripažinimą atsakovo nurodytos pardavimo kainos. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies, kuria prašė priteisti iš atsakovo remonto darbų ir detalių keitimo išlaidas, patirtas po automobilio atvilkimo į Vilniaus Volkswagen centrą, nes neatlikus tokio remonto ir nepakeitus detalių, automobilio nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o iš BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras" išvados matyti, kad automobilio eksploatacija kelia grėsmę vairuotojo ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau atsakovo pateikta automobilio garantija leido ieškovui tikėtis, kad automobilis tvarkingas. Nurodo, kad sprendime žiemines padangas teismas įvardino kaip prekė Nokia 195/65, tačiau tai ne prekė pagerinimui, o žieminės padangos, be kurių, nebuvo galima eksploatuoti automobilio, todėl teismas be pagrindo nepriteisė prašomos sumos. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškinio dėl draudimo įmokų priteisimo dalyje, neteisingai aiškino šios draudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties prasmę.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti. Mano, kad civilinės atsakomybės pagrindų dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad pirkėjas buvo informuotas apie automobilio trūkčiojimą ir todėl jam buvo sumažinta pardavimo kaina. Teigia, jog automobilio užslėpti defektai buvo nustatyti tik tada, kada atsakovas praėjus ne mažai laiko po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, autoservise išardė automobilio variklį ir ši aplinkybė patvirtina įstatyme nustatytas normas, kad pardavėjas neatsako už paslėptus defektus, apie kurių buvimą jis pats nežinojo. Be to, apeliantui nesuprantamas teismo sprendimas toje dalyje, kur atsakovas įpareigojamas ieškovui gražinti sumokėtą kainą, tačiau privalo pasiimti ieškovo išardytą automobilį, kurio būklė šiai dienai iš viso nėra žinoma. Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dalinai ir nurodydamas, kad vadovaujantis CK 6.363 straipsniu ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti prekę ir susigrąžinti sumokėtą kainą, visiškai nekreipė dėmesio į LR CK 6.363 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, tik turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo vienos iš straipsnyje nurodytos satisfakcijos. Šių trūkumų aptarimas neginčijamai įrodytas tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek teisminio nagrinėjimo metu, net gi paties ieškovo liudytojų parodymais dėl kainos sumažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo automobilį iš atsakovo nusipirko su variklio defektu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas apie variklio defektą nebuvo tinkamai informuotas, nors pačiam atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. Tuo buvo pažeistos CK 6.353 straipsnio 1dalies ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos. Tai, kad atsakovui buvo žinoma apie variklio defektą patvirtina pardavėjo Hansen& Spohr Automobile GmbH pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b.l. 13), kurioje nurodyta, kad transporto priemonė VW Sharan atsakovui parduodama su defektu -variklio defektas. Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dalį pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą kelti pardavėjui šio straipsnio 1-4 punktuose nurodytus reikalavimus. Taip pat pirkėjas pagal šio straipsnio 5 dalį visais atvejais turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo. Įstatymas (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) nustato, kad pirkėjas vietoj CK 6.363 straipsnio 4-7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Taigi, ieškovui teisę kelti reikalavimą dėl sumokėtos kainos grąžinimo suteikia įstatymas, todėl jis pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti automobilio pardavimo kainą, o automobilį grąžinti pardavėjui. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas tokį ieškovo reikalavimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė trečiojo asmens A. D. parodymus dėl to, kad pirkėjas buvo informuotas apie automobilio nedidelius gedimus. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 12200 Lt už automobilio sumokėtą kainą yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnis). Tačiau teismas, duodamas įpareigojimą atsakovui perregistruoti automobilį, suklydo ir nevisiškai tiksliai išsprendė ginčo automobilio perdavimo atsakovui klausimą, todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti keistina, nustatant, kad ieškovas įpareigojamas automobilį išregistruoti ir perduoti atsakovui. Esant nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija nesutinka su visais atsakovo apeliacinio skundo nurodytais argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Apeliantas Z. B. savo skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir faktų, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai patvirtino atsakovo teiginius, kad automobilis buvo parduotas už 12200 Lt.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei juos vertindamas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Teismas tokias savo išvadas pakankamai motyvavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 14 d. ieškovas, remiantis pažyma-sąskaita Nr. 0000162 (t.1,b.l. 10), iš atsakovo už 12200 Lt nupirko automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad pirkėjas pinigus sumokėjo, o pardavėjo kasininkė A. R. 12200 Lt gavo. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį tyrimą (baudžiamoji byla Nr. 64-1-01026-05, b.l. 57) nustatė, kad pinigai 12200 Lt už parduotą ieškovui automobilį apskaityti pardavėjo elektroniniame kasos aparate. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. vasario 24 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01026-05 konstatuota, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovas už įsigytą ginčo automobilį sumokėjo 16800 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis) patvirtina faktą, kad pirkimo - pardavimo sutarties šalys už parduodamą automobilį buvo nustatę 12200 Lt kainą ir tokia kaina pardavėjui buvo sumokėta (CK 6.313 straipsnis). Ieškovas teigė, kad automobilis buvo parduotas už 16800 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus ir jo liudytojų A. K., G.B. M. parodymus, darė išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija tokiai teismo konstatuotai aplinkybei pritaria ir ją laiko teisinga. Kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, negu juos įvertino apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Ieškovo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl remonto darbų ir detalių keitimo išlaidų, ieškovo patirtų išlaidų po automobilio atvilkimo į Vilniaus miesto Volkswagen centrą, dėl patirtų nuostolių įsigijus žieminių padangų komplektą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto nurodytus skundo argumentus laiko nepagrįstais ir atmeta. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilį iki jo pardavimo ir perdavimo ieškovui eksploatavo trečiasis asmuo A. D.. Taigi, atsakovas automobiliu nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas galėjo nežinoti apie kitus parduodamo daikto trukumus, kurie išryškėjo ieškovui vėliau eksploatuojant automobilį. Byloje neįrodžius aplinkybių, jog atsakovui buvo žinoma, kad netinkamai veikia automobilio aušinimo sistema, kondicionierius, veidrodėlių ir langų pašiltinimas, atsakovui negali atsirasti pareiga atlyginti ieškovui dėl to turėtus nuostolius (CK 6.353 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad didelę dalį remonto ir detalių keitimo darbų ieškovas atliko savo rizika, t.y. jau žinodamas apie automobilio variklio defektą. Ieškovas iš atsakovo pirko naudotą automobilį, todėl įsigydamas prekę turėjo būti atidus ir dėmesingas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nepriteisė ieškovui išlaidų, susijusių su aušinimo sistemos ir kondicionieriaus taisymu, veidrodėlių ir langų apšildymo sistemos gedimo šalinimu, vasarinių padangų į žiemines pakeitimu, automagnetolos ir elektrinio laikrodžio remontu. Teisėjų kolegija tokias teismo išvadas laiko teisingomis. Teisėjų kolegija pritaria ir teismo sprendime nurodytiems motyvams, kuriais netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius už vairo stiprintuvo, tepalo keitimą, už lempučių keitimą, rakto keitimą, patirtas išlaidas atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje, išlaidas už automobilinę vilktį, benzino piltuvą, ženklo lipduką, avarinį ženklą, gesintuvą, pedalų užraktą, priekinius ir galinius kilimėlius, metalinį bakelį, aliumininę juostą, automobilinių žvakių rinkinį, reples, galvučių ir raktų komplektą bei kitas išlaidas, kurias ieškovas prašė priteisti savo ieškinio reikalavimais (t. 1, b.l. 74-76).
Tačiau teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl 377 Lt nuostolių, patirtų sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį priteisimo iš atsakovo ir sumokėtą draudimo įmoką priteisia ieškovui. Specialioji teisės norma - LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal paminėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas. Vadinasi, minėta teisės normos įpareigoja transporto priemonės savininką apdrausti transporto priemonę privalomu civilinės atsakomybės draudimu, tol kol ji yra įregistruota. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (t.1, b.l. 50-51), kad ieškovas iš atsakovo pirktą automobilį buvo apraudęs transporto priemonių privalomu civilinės atsakomybės draudimu ir sumokėjo 377 Lt draudiminę įmoką. Tokia draudiminė įmoka pripažintina ieškovo turėtais nuostoliais ir priteistina iš atsakovo (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis nuostolių priteisimo dalyje taip pat keistina ir priteistų nuostolių dydis didintinas iki 1625,91 Lt.
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies jam dalinai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimu priteistą ieškovui Z. B. iš atsakovo UAB „VZK ratas“ nuostolių atlyginimą padidinti iki 1625,91 Lt.
Įpareigoti ieškovą Z. B. automobilį Volkswagen Sharan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruoti ir jį perduoti atsakovui UAB „VZK ratas“ (kodas 151141178).
Kitų teismo sprendimo dalių nekeisti.
Iš atsakovo UAB „VZK ratas“ priteisti 18,85 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieškovui Z. B..