Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-10 · Byla Nr. N-575-322-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
N-575-322-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-322/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

R. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis leido uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Pats pliusas“ nelegaliai dirbti Ž. S., t. y. susitarus dėl darbo sutarties sąlygų, rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad ištirti įrodymai nepatvirtina, jog tarp R. Č. ir Ž. S. buvo susitarimas dėl būtinų darbo sutarties sąlygų ir kad R. Č. ar jo įgaliotas asmuo nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. leido Ž. S. dirbti nepasirašius darbo sutarties. Pažymėjo, kad Ž. S., būdama kavinės patalpose ir susipažindama su darbo sąlygomis, priėmė užsakymus, t. y. atliko veiksmus, kurie formaliai galėtų būti vertinami kaip nelegalus darbas, tačiau tai ji padarė ne vykdydama susitarimo sąlygas, o savo iniciatyva.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – ir Institucija) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik žodiniais Ž. S. paaiškinimais, kadangi iš rašytinių jos paaiškinimų matyti, jog ji realiai dirbo kavinėje: kaip padavėja priėmė raštiškus užsakymus, buvo supažindinama su būsima darbo vieta, bei iš anksto tarėsi su darbdavio įgaliotu asmeniu dėl darbo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepime R. Č. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad su juo, kaip darbdavio atstovu, Ž. S. nebuvo susisiekusi, darbo sąlygų neaptarinėjo ir jis nebuvo šiuo klausimu įgaliojęs jokio kito asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu inter alia laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. Č. kaltės, išklausė jo paaiškinimus bei apklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodymus davusias liudytojas E. S. ir Ž. S.. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo posėdyje būtų dalyvavę ir buvę apklausti kiti byloje esantys liudytojai, t. y. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) pareigūnai R. M., N. S. ir D. B.. Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 5 - 6) matyti, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. atlikdami UAB „Pats pliusas“ operatyvų patikrinimą minėti pareigūnai rado Ž. S. apsivilkusią restorano darbine uniforma ir aptarnaujančią klientus. Iš Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos taip pat matyti, kad Ž. S. darbo pažymėjimo pareigūnams nepateikė bei paaiškino, jog dėl darbo restorane tarėsi su restorano administratore ir 2009 m. rugsėjo 2 d. parašė prašymą dėl įsidarbinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais R. M., N. S. ir D. B. nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis bylos rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3 - 4), Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5 - 6), Ž. S. rašytiniais paaiškinimais, bei liudytojų E. S. ir Ž. S. parodymais teismo posėdžio metu, matyti, kad Ž. S. realiai atliko 2009 m. rugsėjo 2 d. po Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo sudarytoje darbo sutartyje (b. l. 12 - 13) sulygtą barmenės - padavėjos darbą, t. y. priėmė klientų užsakymus. Iš UAB „Pats pliusas“ administratorės E. S. rašytinio paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad Ž. S. buvo atėjusi pirmą kartą pabandyti dirbti pardavėjos barmenės darbą ir kad su ja dėl atėjimo pabandyti buvo sutarta iš anksto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. S. atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas, kadangi jie buvo atlikti ne vykdant susitarimo su darbdaviu sąlygas, o pačio asmens iniciatyva, laikytina nepagrįsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius