Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant pareiškėjui O. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, išnagrinėjusi pareiškėjo O. S. skundą dėl 2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimu O. S. paskirta 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas dvylikai mėnesių už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad jis 2014-12-28, apie 12.55 val., Pamario g., Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant galinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 81 p., reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto O. S. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-24035922-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, su jo veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas), nes administracinis teisės pažeidimas (anot policijos pareigūnų) buvo padarytas jo laisvalaikio metu, esant geram orui, tik iškritus pirmam žiemos sniegui, jis, kaip ir visi jaunuoliai norėjo pasitikrinti savo vairuojamo automobilio technines galimybes bei vairavimo įgūdžius slidžiame kelyje, nesukeldamas jį supančiai visuomenei jokių neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, pavojaus aplinkiniams ir eismo saugumui jis nesukėlė, todėl jis neturi būti baudžiamas, o administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti vertinama kaip mažareikšmė. Be to, policijos pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad vairuotojo teisės yra jo pagrindinis darbo įrankis ir pajamų šaltinis, kad tariamai neteisėti veiksmai padaryti laisvalaikio transporto priemone, tačiau policijos pareigūnė savo sprendimo niekuo nemotyvavo, kai teisė vairuoti transporto priemones jam gyvybiškai svarbi. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnė formaliai pripažinus, jog yra padarytas administracinis teisės pažeidimas turėjo paskirti administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, t.y. pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas arba bent atsižvelgti į ATPK 8 str. nuostatas, nes pažeidimas fiksuotas prieš įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. S. nesutiko padaręs pažeidimą, paaiškino, kad įvykio dieną nuvažiavo į Melnragės aikštelę, pažymėtą „invalidų stovėjimo aikštelės“ ženklu, tam, kad galėtų patobulinti savo vairavimo įgūdžius, nes ryte buvo slidu, o jam bevažiuojant du kartus netgi slystelėjo. Aikštelėje prasuko ratus ir sukinėjosi ratais. Teigia, kad aikštelėje matė transporto priemones, bet jos buvo labai toli, apie 30-50 metrų nuo jo automobilio. Yra įsitikinęs, kad pats sau ir kitiems jokio pavojaus nekėlė, nes važiavimas aikštelėje nebuvo chuliganiškas. Mano, jog jis pažeidė tik Kelių eismo taisykles, t.y. automobilių parkavimo vietos tvarką. Tokie pažeidimai, anot pareiškėjo, sukelia ženkliai švelnesnes sankcijas. Pareiškėjo įsitikinimu, policijos pareigūnė, skirdama nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti yra betarpiškai susijusi su jo darbinėmis funkcijomis, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir tai, kad jo darbas yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, policijos pareigūnė, surašiusi skundžiamą nutarimą, visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, todėl jo teisės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, nes jis važinėjosi aikštelėje, o ne kelyje, kur galimai galėjo iškilti pavojus eismo saugumui. Pati pažeidimo vieta yra transporto priemonių stovėjimo vieta, pagal paskirtį ten stovėjo ženklas „P“, kitų ženklų įvykio vietoje nebuvo, todėl jis turėjo būti nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį, nes nėra objektyviųjų sudėties požymių, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodė, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos pats prižiūri, sutuoktinė dirba užsienyje, jis neturi nekilnojamojo turto, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl prašo teismo skirti švelnesnę nuobaudą, nei policijos pareigūnės paskirtoji.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą O. S. atžvilgiu nutraukti.

Apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. K. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su pareigūnu Mockaičiu dirbo nežymėtu automobiliu Pamario neįgaliųjų aikštelėje, esančioje Melnragėje. Įvykio dieną aikštelėje buvo slidu. Pamatė, kaip vairuotojas prasukinėja ratus, iš po jo ratų krito sniegas, ir tai ji traktavo kaip chuliganišką vairavimą. Įvykį nufilmavo, o po to priėjo prie vairuotojo, paaiškino jam už ką jis yra sustabdytas. Nusivedė į savo automobilį ir surašė protokolą. Įvykio dieną aikštelėje buvo daug žmonių, o vairuotojas prasukinėdamas ratus elgėsi chuliganiškai, nes kėlė pavojų pėstiesiems, be to, pavojų galėjo sukelti ir kitoms transporto priemonėms. Koks konkrečiai buvo atstumas besisukiojančio automobilio iki pėsčiųjų, negali pasakyti. Policijos pareigūnės įsitikinimu, aikštelė, kurioje pareiškėjas važinėjosi, tikrai neskirta vairavimo tobulinimuisi. Ar įvažiuojant į aikštelę buvo koks nors ženklas, draudžiantis eismą, neprisimena. Tarnybiniame pranešime ji nenurodė, kad buvo daug žmonių ir kilo grėsmė aplinkiniams, nes tarnybinis pranešimas buvo tik dėl paties eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

O. S. skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Kelių eismo taisyklių 81 punktas numato, kad įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

O. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taigi, pažeidimo, už kurį O. S. nubaustas, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Nors pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis 2014-12-28, apie 12.55 val., Pamario g., Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo prasukinėdamas ratus, keisdamas vairavimo kryptį, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį sudėtis, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Pareiškėjas teigia, kad aptariamus veiksmus atliko vairavimo tobulinimosi tikslais. Tuo metu automobilių arti nebuvo, taip pat nebuvo ir žmonių, todėl tokiais savo veiksmais jis jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė, kliūčių kitoms transporto priemonėms ar eismo dalyviams, dėl kurių galėjo susidaryti avarinė situacija, nesukėlė, todėl policijos pareigūnė, surašiusi nutarimą, neteisingai vertino jo veiksmus kaip kėlusius grėsmę. Tuo tarpu liudytoja policijos pareigūnė K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu aikštelėje buvo daug žmonių bei transporto priemonių, o BMW vairuotojas prasukinėdamas ratus elgėsi chuliganiškai, keldamas pavojų pėstiesiems bei kitoms transporto priemonėms.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje apie įvykio aplinkybes. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnės parodymai. Kaip minėta pareiškėjas nurodo, jog įvykio vietoje nebuvo pašalinių asmenų, tolumoje matėsi tik keli automobiliai, o jis norėjo pasitikrinti norėjo pasitikrinti savo vairuojamo automobilio technines galimybes bei vairavimo įgūdžius slidžiame kelyje, nesukeldamas jį supančiai visuomenei jokių neigiamų teisinių pasekmių. Liudytoja policijos pareigūnė K. K. nurodė, jog įvykio vietoje – stovėjimo aikštelėje, stovėjo transporto priemonės ir buvo daug žmonių, vairuotojas chuliganiškai vairavo automobilį aikštelėje, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu prasukant galinius automobiliu ratus, sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui.

Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp pareiškėjo ir liudytojos parodymų, teismo posėdyje buvo peržiūrėtas byloje esantis įvykio vaizdo įrašas. Iš jo matyti, jog automobilis BMW, važiuojantis aikštelėje kartu su kitu automobiliu, kelis kartus sukasi ratu, besisukant automobiliui, matyti, kad iš po BMW automobilio ratų krenta sniegas, taip pat aikštelės pakraštyje matyti einančių žmonių pora, ir stovinti viena transporto priemonė. Žiūrint vaizdo įrašą, taip pat matyti, kad tarp einančių žmonių, stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės, ir pareiškėjo transporto priemonės, atstumas yra pakankamai didelis. Taigi, vaizdo įraše, priešingai, nei teigia policijos pareigūnė, matyti, kad įvykio metu aikštelėje buvo tik vienas automobilis, neskaitant policijos pareigūnų automobilio, ir tik viena pora žmonių, taigi, O. S. važiavo sukant ratus didelėje, bei iš esmės tuščioje aikštelėje, pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo pavojingai priartėjęs prie kokio nors kito automobilio, ar einančių pėsčiųjų. Duomenų (eismo įvykio vietos schemų, fotonuotraukų ar kt.) apie tai, kad įvykio vietoje būtų kokių nors draudžiančių kelio ženklų ar kitų ribojimų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad aptartas pareiškėjo vairavimas negalėtų būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas įstatymo leidėjo supratimu. Ir nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. S., vairuodamas transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, (važiavo aikštelėje, keisdamas vairavimo kryptį, tačiau nerodė įspėjamojo posūkio signalų), tačiau tai dar nereiškia, jog asmuo tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, teismo vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad O. S. vairavo chuliganiškai ir vairuodamas sukėlė pavojingą situaciją, todėl vien aptartų tiek bendro pobūdžio, tiek ir specialių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pagrindu asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. nuostatas. Kaip minėta, ATPK 124² str. 2 d. konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Vertinant O. S. inkriminuojamo teisės pažeidimo turinį matyti, kad jam inkriminuojami veiksmai gali būti atliekami tik esant tiesioginiai tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes ir jų siekia. O. S. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, iškritus pirmajam sniegui, tik norėjęs pasitikrinti savo vairuojamo automobilio technines galimybes bei patobulinti savo įgūdžius slidžiame kelyje, o įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esantį vaizdo įrašą, manytina, kad ši O. S. versija atitinka faktines bylos aplinkybes.

Vertinant O. S. veiksmus, minėta ir tai, kad ATPK 124² str. 2 d. inkriminavimui svarbu nustatyti ir chuliganiškas asmens paskatas - tai tam tikras pažeidimo darymo priežastis, kai pažeidimas daromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo vertinimu, šių aplinkybių buvimas O. S. veiksmuose nenustatytas, nes duomenų apie tai, kad įvykio metu ar po įvykio O. S. patikrinimo metu, pareiškėjas būtų elgęsis įžūliai, iššaukiančiai, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog O. S. automobilį aikštelėje vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjui važiuojant iš jo vairuojamo automobilio ratų krito sniegas, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas vairavo chuliganiškai, o pareiškėjo O. S. vairavimo būdas, sukant automobilį ratais, negali būti vertintinas ir kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, taip pat nenustatyta, kad automobilio vairuotojas rodė nepagarbą aplinkiniams ar vartojo necenzūrinius žodžius.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad O. S. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, ir nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. S. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui, o kitų O. S. kaltės įrodymų nėra, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo O. S. atžvilgiu nutrauktina, o 2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimas naikintinas. Tačiau, atsižvelgiant į paties O. S. parodymus, ir byloje apklaustos liudytojos policijos pareigūnės parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose įžvelgiami kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., požymiai. Byloje nustatyta, jog O. S., važiuodamas ratu, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalo. Administracinio teisės pažeidimo byla šiuo pagrindu gražintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalie 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto O. S. skundą patenkinti.

2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-24035922-15 panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo teiseną O. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį nutraukti, nenustačius O. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

O. S. veiksmuose nustačius požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimą per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.