- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- A15.-1196-806/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G. (V. G.), išnagrinėjo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. 2018 m. kovo 25 d., apie 1 val., Vilniuje, Gariūnų-Paneriškių g. vairavo automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į inžinierinių tinklų žymėjimo stulpelį ir jį nulenkė, padarydamas žalą, kurį neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
V. G. į teismo posėdį neatvyko, jis apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Byloje nėra duomenų apie V. G. neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atvesdinti pastarojo į teismo posėdį teismui nepavyko, kadangi nurodytoje gyvenamojoje vietoje jis nebuvo surastas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas vertina, kad V. G. vengia atvykti į teismą bei nagrinėja bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Tyrimo metu V. G. nurodė, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 1-2 val. vairavo automobilį „Opel Astra“, važiavo link Gariūnų, vežė namo draugą. Iš galo jam staiga užkirto kelią tamsios spalvos visureigis, markės neprisimena. Kad neatsitrenktų į kitus automobilius pasuko į šoną ir atsitrenkė į stulpą. Draugui vardu A. pasakė, kad liktų automobilyje, o pats išlipo ir nuėjo link degalinės iškviesti pagalbos. Kai grįžo jau nebuvo nei draugo, nei automobilio. 2018 m. kovo 26 d. jam pranešė, kad automobilis yra išvežtas į saugomą aikštelę. Pripažino, kad yra kaltas, gailisi dėl to, kas įvyko, teigė, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 30).
Apklaustas teisme liudytoju Ž. L. parodė, kad įvykį atsimena. Tą dieną vyko priemonės Gariūnų gatvėje, pamatė automobilį Opel, atsitrenkusį į kelio bortelį, prie automobilio asmenų nebuvo, tačiau ant šaligatvio vaikščiojo vienas asmuo, kuris paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Buvo paimtas paaiškinimas, fiksuotas to asmens blaivumas, įvykis registruotas. Kitas asmuo jiems būnant įvykio vietoje nepasirodė. Patikslino, kad buvo kliudytas metalinis stulpelis inžinierinių tinklų, jis buvo nulenktas.
Administracinių nusižengimų aplinkybės užfiksuotos administracinių nusižengimų protokole (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 2 val. nakties, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. U. Gariūnų g. rado automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į metalinį stulpelį, kuris buvo apgadintas, kaip ir į jį atsitrenkęs automobilis. Įvykio vietoje vairuotojas nepasiliko ir apie įvykį pareigūnams nepranešė. Įvykio vietoje buvo likęs keleivis A. Š. (A. Š.), kuris paaiškino, kad transporto priemonę vairavo jam tik iš matymo pažįstamas žmogus, kuris po įvykio pasišalino. Keleiviui buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas (girtumą patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas) (b. l. 12, 17).
Liudytojo A. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 25 d. kartu su pažįstamu vardu V., pavardės nežino, važiavo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. vežė jį namo, šalia važiuojantis automobilis pakirto jiems kelią ir V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į metalinį stulpelį, V. jį paliko ir nuėjo ieškoti pagalbos (b. l. 16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 25 d., 1.29 val., buvo pranešta, jog įvykio vietoje rastas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į kelio atitvarą, atitvaras neapgadintas, vairuotojo vietoje nėra (b. l. 13).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos įvykio aplinkybės, eismo įvykio vieta – Gariūnų g.- Paneriškių g., Vilniuje (b. l. 14).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, iš kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 15).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei stulpelio apgadinimai (b. l. 20-25).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 25 d., apie 2 val. buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 27, Vilniuje (b. l. 26).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra G. M. (b. l. 28).
Automobilio savininko G. M. paaiškinime nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie pusantro mėnesio stovėjo pas jo pažįstamą V., Šopeno g., Vilniuje, apie eismo įvykį jis nieko nežino (b. l. 29).
Pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog V. G. nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 33).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 226 punkte yra įtvirtintas reikalavimas leidžiantis viešajame eisme dalyvauti tik tokioms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą yra numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. G. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį atsako neturintys teisės vairuoti transporto priemones asmenys, padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais patvirtina, kad V. G. pažeidė KET 14 punktą, be kita ko, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės bei KET 127 punkto reikalavimą pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. V. G. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas jis nebuvo pakankamai atidus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į inžinierinių tinklų žymėjimo stulpelį, kurį apgadino, taip pat apgadino ir jo vairuotą automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. M., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Atsakomybėn traukiamas V. G. paaiškinime nurodė, kad automobilį su jame buvusiu draugu paliko norėdamas iškviesti pagalbą, draugo prašė pasilikti automobilyje, tačiau jam grįžus nei automobilio, nei draugo įvykio vietoje jau nebuvo. Liudytojo A. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 25 d. kartu su pažįstamu vardu V., pavardės nežino, važiavo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. vežė jį namo, šalia važiuojantis automobilis pakirto jiems kelią ir V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į metalinį stulpelį, V. jį paliko ir nuėjo ieškoti pagalbos. Apklaustas teisme liudytojas Ž. L. parodė, įvykį atsimena. Tą dieną vyko priemonės Gariūnų gatvėje, pamatė automobilį Opel, atsitrenkusį į kelio bortelį, prie automobilio asmenų nebuvo, tačiau ant šaligatvio vaikščiojo vienas asmuo, kuris paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Buvo paimtas paaiškinimas, fiksuotas to asmens blaivumas, įvykis registruotas. Kitas asmuo jiems būnant įvykio vietoje nepasirodė. Ištirtų byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d. Kaip minėta KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. apie įvykį nedelsiant būtų informavęs policiją. Priešingai į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai V. G. nerado, kartu su V. G. buvęs asmuo jokių objektyvių duomenų kur išėjo V. G. nenurodė. Per tą laiką kol policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje, kol buvo priverstinai nuvežta saugojimui transporto priemonė V. G. į įvykio vietą negrįžo. Ištirtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad V. G. atsitrenkęs į inžinierinių tinklų žymėjimo stulpelį ir jį nulenkęs, padarydamas žalą, kurį neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. V. G. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 str. 1 d.
Atsižvelgiant į V. G. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į V. G. asmenybę – baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir vairavimą neturint teisės, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, pažeidėjui skirtinos 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, kurių dydis artimas jų vidurkiui.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra G. M., t. y. ne atsakomybėn traukiamas asmuo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. M. elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad V. G. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 eurų dydžio baudą.
V. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 400 eurų dydžio baudą.
V. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 960 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus, V. G. skirti galutinę 960 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18080298757 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.