Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-21 · Administracinė byla Nr. I-1898-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
I-1898-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01086-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
A. P.
Pareiškėjas
B. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1898-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01086-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.1; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Šoblinskienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P.,

2015-10-08 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl konkurso karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti rezultato panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas, B. S.) skundu (b. l. 2) prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2015-06-23 surengto konkurso protokolą ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo skyrimo į pareigas, jei toks buvo priimtas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015-06-23 dalyvavo Administracijos organizuotame konkurse į Darbėnų seniūnijos seniūno pareigas. Mano, kad konkurso protokolas ir, jei buvo priimtas įsakymas, dėl konkurso laimėtojo skyrimo į pareigas naikintinas dėl konkurso komisijos, sudarytos pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nurodo, kad komisija buvo sudarytas iš 9 narių, nors leidžiama tik 7 nariai, o komisijos nariai ne seniūnaičiai buvo penki, nors leidžiama iki 4, t. y. pažeistas konkurso komisijos sudarymo proporcinis narių ne seniūnaičių ir seniūnaičių atstovavimo principas.

Atsiliepimas

Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25-27) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Administracijos direktoriaus įsakymu sudarius komisiją, komisijos pirmininku paskirtas Administracijos direktorius, komisijos nariais paskirti 4 Darbėnų seniūnijos seniūnaičiai, Bendrojo skyriaus vedėja, Juridinio skyriaus vedėja ir 2 savivaldybės Kartenos ir Imbarės seniūnijų seniūnai. Paaiškina, kad Administracijos direktorius, siekdamas užtikrinti konkurso skaidrumą ir atsižvelgdamas į tai, kad Darbėnų seniūnijoje yra sudaryta 11 seniūnaitijų (didžiausia kaimiškoji seniūnija rajone), į komisiją įtraukė 4 seniūnijos seniūnaičius (didžiausią leistiną skaičių) ir komisijos nariais paskyrė 2 seniūnijos seniūnus. Mano, kad komisijos sudarymas iš didesnio narių skaičiaus neturėtų būti pagrindas panaikinti 2015-06-23 įvykusio konkurso į Darbėnų seniūnijos seniūno pareigas rezultatus, nes sudarius didesnę konkurso komisiją buvo vykdoma ta pati Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nustatyta konkurso procedūra ir tai nelėmė konkurso rezultatų. Nurodo, kad konkurso rezultatų panaikinimas nulemtų vienintelio pretendento A. P., surinkusio reikiamą balų skaičių ir tapusio konkurso nugalėtoju, lūkesčius būti paskirtam į Darbėnų seniūnijos seniūno pareigas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją.

Pareiškėjas ar jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiai administracinės bylos šaliai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas B. S. ginčija vykusio konkurso Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos seniūno pareigoms užimti rezultatus, juos siedamas su, jo manymu, padarytais konkurso organizavimo ir vykdymo procedūros pažeidimais. Tokiais pažeidimais pareiškėjas nurodo: pirma, organizuojant konkursą buvo pažeisti du imperatyvūs Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimai, t. y. komisija sudaryta iš 9 narių, nors pagal įstatymą turi būti sudaryta iš 7 narių, ir antra, komisijos nariai ne seniūnaičiai buvo penki, nors pagal įstatymą turi būti ne daugiau kaip 4. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas konkurso komisijos sudarymo proporcinis narių ne seniūnaičių ir seniūnaičių atstovavimo principas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymais (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas). Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu bei kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 46 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, o konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių.

Vertinant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies normą ir Aprašo 46 punkto nuostatą, pastaroji nuostata vertintina kaip bendroji, o Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis – kaip specialioji norma. Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, rincipas lex specialis derogat generali (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį). Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką). Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė ir ta, kad Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies norma aukštesnė ir savo juridine galia, nes minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kuris reglamentuoja konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką. Taigi, sprendžiant ginčą dėl komisijos sudėties, turėjo būti vadovaujamasi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi.

Nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2015-06-12 įsakymu Nr. A2-135 „Dėl komisijos sudarymo konkursui į savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos seniūno pareigas vykdyti“ (b. l. 28) komisijos nariais buvo paskirti: Administracijos direktorius (komisijos pirmininku), Administracijos Bendrojo skyriaus vedėja (narė), Laukžemės seniūnaitijos seniūnaitė (narė), Administracijos Kartenos seniūnijos seniūnė (narė), Senosios Įpilties seniūnaitijos seniūnaitė (narė), Administracijos Juridinio skyriaus vedėja (narė), Darbėnų miestelio Šiaurinio kvartalo seniūnaitijos seniūnaitė (narė), Grūšlaukės seniūnaitijos seniūnaitis (narys), Administracijos Imbarės seniūnijos seniūnas (narys).

Taigi, nors Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, iš minėto Administracijos direktoriaus įsakymo dėl komisijos sudėties ir bylos medžiagos (b. l. 29-36) matyti, kad komisiją sudarė ir joje buvo 9 nariai, iš kurių 4 Darbėnų seniūnijos seniūnaičiai. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškina, kad tokia komisijos sudėtis pasirinkta siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsižvelgiant į tai, kad Darbėnų seniūniją, kuri yra didžiausia kaimiškoji seniūnija rajone, sudaro 11 seniūnaitijų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (2005-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2012-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012).

Teismo nuomone, papildomų dviejų komisijos narių paskyrimas nedaro komisijos sudėties neteisėta. Šis procedūrinis pažeidimas savaime nelemia šioje byloje skundžiamų atsakovo organizuoto konkurso rezultatų. Objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejones kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas nepateikė. Nors minėtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl konkurso komisijos sudarymo šiuo atveju konkurso komisijos sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus pažeidė, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad Administracijos direktorius, kaip komisijos pirmininkas, kaip nors įtakojo komisijos darbą ar konkurso rezultatus byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog visi komisijos nariai konkursą laimėjusiam A. P. skyrė daugiau balų nei pareiškėjui ir kitam konkurse dalyvavusiam asmeniui, todėl šiuo atveju, jeigu ir komisijoje būtų dalyvavęs reikiamas narių skaičius, tai konkurso rezultatų nebūtų pakeitę. Nėra jokio pagrindo abejoti komisijos objektyvumu.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, įgalinančių daryti išvadą, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos organizuoto konkurso metu iš esmės buvo pažeista teisės aktais nustatyta konkurso organizavimo tvarka ir pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą užimti Darbėnų seniūnijos seniūno pareigas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl konkurso karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti rezultato panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė