Kauno apygardos teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

suinteresuotų asmenų P. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-3769-470/2024 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, suinteresuoti asmenys P. M. ir J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

V. Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai, priima apeliantų pateiktus naujus įrodymus. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų į bylą naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti

Dėl ginčo esmės

13. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz. dėl ligos ar pan.) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; EŽTT 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

15. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi Skyriaus prašymą dėl vaiko paėmimo iš šeimos tenkino tuo pagrindu, jog apeliantų dukrai šeimoje nėra užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas, tėvų ir vaiko santykiai įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktinės situacijos, apeliantai atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, be to, patys tėvai sutiko, kad mergaitė iš jų būtų paimta.

18. Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog skundą pateikė tik dėl to, kad po skundžiamos nutarties priėmimo mergaitė trumposiomis žinutėmis išreiškė norą grįžti į šeimą, tėvų dėl savo netinkamo elgesio atsiprašė. Apeliantų nuomone, šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į pasikeitusią vaiko nuomonę, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Be to, mano, jog jei teismas bylą būtų nagrinėjęs žodinio proceso tvarka, būtų paaiškėjusios aplinkybės, kurios atsispindi dukters apeliantams rašytose žinutėse. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, nurodytus atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Skyrius 2024 m. vasario 15 d. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atlikus duomenų patikrinimą buvo nustatyta, kad nepilnametė V. M. galimai patiria smurtą, ant kūno buvo matomi sumušimai. Buvo nustatytas apsaugos nepilnametei poreikis, todėl 2024 m. vasario 15 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 11VLA-71 nepilnametė apgyvendinta (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos namuose. Iš 2024 m. vasario 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-446 taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d. V. M. paklausta, ar nori likti namuose, atsakė, jog nenori, sutiko, kad ja pasirūpintų budinti globėja, 2024 m. vasario 20 d. mergaitė vėlgi išreiškė norą negrįžti į namus. Šia anketa taip pat buvo nustatyti tokie rizikos ir apsaugos veiksniai: neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Abu suinteresuoti asmenys atsisakė jiems siūlomos pagalbos (P. M. 2024 m. vasario 26 d. nesutikimas priimti mobiliosios komandos pagalbą Nr. 11GB-1573; J. M. 2024 m. vasario 26 d. nesutikimas priimti mobiliosios komandos pagalbą Nr. 11GB-1572). Skyriaus 2024 m. kovo 21 d. mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mobiliosios komandos darbo metu suinteresuoti asmenys nebendravo su V. M., nerodė iniciatyvos ieškoti problemų sprendimo būdų ir susigrąžinti vaiką į šeimą, o vaikas išsakė nuomonę, kad bijo savo tėvų, nenori grįžti į tėvų šeimą, nesijaučia šeimos dalimi, todėl tėvų ir dukros tarpusavio santykiams negerėjant ir nesant esminiams pokyčiams bei atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir geriausius jo interesus, rekomenduojama spręsti klausimą dėl vaiko globos nustatymo.

20. Iš Skyriaus 2024 m. kovo 25 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-670 matyti, kad: nuo vaiko paėmimo iš šeimos praėjus daugiau nei vienam mėnesiui, vaikas ir toliau teigė, jog nenori grįžti gyventi į šeimą pas tėvus, išreiškė norą pasilikti pas globėją šeimoje; suinteresuoti asmenys nurodė, jog su dukra nebendrauja ir kol kas neketina to daryti, nes ant jos pyksta dėl netinkamo jos elgesio, galvoja, kad dukrai grįžus į namus, ji vėl pradės netinkamai elgtis. 2024 m. balandžio 3 d. motyvuotas siūlymas taip pat patvirtina, kad: 2024 m. kovo 28 d. mergaitė ir toliau teigė, jog kategoriškai nenori grįžti gyventi į šeimą ir nenorės, nes tuo metu jautėsi laiminga; 2024 m. kovo 27 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu J. M. nurodė, kad nežino, ko būtų galima tikėtis iš dukters jai sugrįžus gyventi į namus, ar ji toliau nemeluos, kad tik pakenktų tėvui, o P. M. nurodė, kad po to, kai dukra nurodė, jog jis galimai prie jos priekabiavo, ir toliau nenori su dukra bendrauti, tačiau taip pat teigė, jog paklausus pas dukrą, ar ji norėtų sugrįžti į šeimą, jeigu tėvai priimtų siūlomą pagalbą, ir jos nuomonę sužinojus, būtų galima spręsti dėl dukters grįžimo į namus. 2024 m. balandžio 2 d. paaiškinimais dėl atsisakymo priimti pagalbą suinteresuoti asmenys nurodė, jog atsisako priimti pagalbą, nes dukra atsisako grįžti į namus, ir sutinka, jog V. M. būtų nustatyta laikinoji globa.

21. Apeliacinės instancijos teismo pavedimu nepilnametė V. M. buvo apklausta jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tikslu išsiaiškinti jos nuomonę apie galimybę grįžti gyventi tėvų šeimoje. 2024 m. gegužės 27 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 11VAIK-117 užfiksuoti nepilnametės V. M. paaiškinimai (šiuo metu gyvena puikiai; tėvai rodo jai mažai dėmesio; bendrauja su mama, tačiau ribotai, o su tėvu nebendrauja visai; su tėvais bendrauja tik jos pačios iniciatyva; pas tetą N. sekasi gerai; dabartinėje gyvenamojoje vietoje jai patinka; su visais sutaria gerai), iš kurių matyti, kad ji neišreiškė noro sugrįžti gyventi su tėvais savo namuose.

22. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 19–21 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina nutolusius suinteresuotų asmenų ir jų dukros (nepilnametės V. M.) tarpusavio santykius, suinteresuotų asmenų nesugebėjimą tinkamai rūpintis savo vaiku ir nesistengimą dėl dukters susigrąžinimo į šeimą. Toks tėvų požiūris, kai dėl vaiko grįžimo į šeimos namus visa atsakomybė perduodama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui, nurodant, kad jeigu mergaitė norės grįžti į šeimą, tada tėvai priims Skyriaus siūlomą pagalbą ir tada kažką darys, arba atskirojo skundo pateikimas, kai vaikas parašė trumpąją žinutę, jog nori grįžti namo, nelaikytinas atsakingu suinteresuotų asmenų elgesiu nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Dėl to nėra pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų atskirojo skundo, nes iš esmės paskutinio bendravimo su mergaite metu, ji nurodė, jog gyventi į tėvų namus grįžti nenori. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje ypatingai reikalingos pačių tėvų sąmoningos pastangos dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, jog vaiko noras sugrįžti gyventi į tėvų namus būtų konkretus, o nuomonė nurodytu klausimu nesikeistų. Dabar gi iš byloje esančių duomenų ir vaiko pasisakymų matyti, kad mergaitė jaučia nuoskaudą dėl tėvų jai rodomo menko dėmesio ir nerodomų aiškių pastangų ar bendravimo su ja tik pačios mergaitės iniciatyva, kas įtakoja jos apsisprendimą toliau gyventi atskirai nuo tėvų.

23. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad tėvai, norėdami užtikrinti tinkamas sąlygas gyventi ir augti savo vaikui ir juo tinkamai rūpintis, nepriklausomai nuo to, koks yra vaiko charakteris ir elgesys, visais būdais turi stengtis gerinti situaciją šeimoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju suinteresuotiems asmenims stinga įgūdžių auginant ir auklėjant nepilnametę dukterį, kuriai prasideda paauglystės periodas, todėl jie turėtų elgtis priešingai ir kilus problemoms, susijusioms su vaikų auklėjimu ir pan., turėtų priimti visą jiems siūlomą specialistų pagalbą ir stengtis dėl bendros šeimos ir savo vaikų gerovės.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – stabilizuoti šeimos situaciją, padėti tėvams išspręsti turimas priklausomybes, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Vaiko tėvai, pašalinę vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, visada turi galimybę susigrąžinti paimtus vaikus.

25. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoti asmenys teikdami pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą su juo sutiko, o taip pat sutiko ir su bylos nagrinėjimu būtent rašytinio proceso tvarka. Esant tokiai pačių suinteresuotų asmenų aiškiai išreikštai valiai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių Skyriaus pateiktą prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys pateiktame atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėlgi nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl prašymas dėl vaiko paėmimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas dėl vaiko paėmimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nustatančių leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tvarką.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 8,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos, atmetus atskirąjį skundą, turėtų būti priteisiamos valstybei iš suinteresuotų asmenų. Tačiau padalinus šias išlaidas suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis – po 4,20 Eur – ši suma sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai iš suinteresuotų asmenų nėra priteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.