- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2SA-60-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybė, Labanoro regioninio parko direkcija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-187-65/2007 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-707-01/2004 pagal P. V., E. V. ir J. T. –K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Švenčionių rajono savivaldybė ir Labanoro regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. V. , E. V. ir J. T. –K. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1400 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.0300 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9 ha, yra buvusi sodyba. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti dėl buvusios minėtuose žemės sklypuose sodybos atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1400 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.0300 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9 ha, yra buvusi sodyba. Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl buvusios minėtuose žemės sklypuose sodybos atkūrimo. Teismas, įvertinęs liudytojų O. G. ir M. V. parodymus, padarė išvadą, kad jie, kaip vietiniai gyventojai, davė analogiškus parodymus apie buvusią sodybą ir jos pastatų išsidėstymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-12-01 nutartimi atmetė Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti arba kritiškai vertinti liudytojų O. G. ir M. V. parodymus.
2007-01-18 pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą:
1) Atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-707-01-2004 pagal P. V. , E. V. ir J. T. –K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Švenčionių rajono savivaldybei ir Labanoro regioninio parko direkcijai;
2) Išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimą, kuriuo buvo patenkinti P. V. , E. V. ir J. T. -K. pareiškimai, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1400 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.0300 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9 ha, yra buvusi sodyba. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas pagal liudytojų O. G. ir M. V. parodymus. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2007-01-08 raštu Nr. 4-1-55 pareiškėjui pateikė medžiagą, kurioje buvo 2006-11-27 O. G. paaiškinimas, jog dvaras prie Peršokšnų ežero priklausė poniai iš Vilniaus T., kuri V. K. davė žemės, kai O. G. buvo apie 17 metų. V. K. pasistatė namą, tvartą ir daržinę, tačiau dar prieš karą jis su šeima išsikėlė, o namas buvo nukeltas, kurį laiką buvo likę pamatų akmenys, bet karo metu akmenys buvo išvežioti, karui pasibaigus, jau viskas buvo išrinkta. Taip pat buvo pateiktas kito liudytojo M. V. 2006-11-27 paaiškinimas, kad į Pašekščio kaimą jis atsikraustęs 1953 m., ganydavęs karves ir toje vietoje, kur buvusi V. K. sodyba, matęs akmenis, maždaug apie 1955-1956 metus juos išvežioję ūkininkai. Tuo tarpu pateiktame Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde esančių Utenos apskrities Linkmenų valsčiaus Budrių kaimo Budrių dvaro žemės ištyrimo 1935-08-04 žiniaraštyje ir Švenčionėlių apskrities žemės ūkio komisijos 1940-10-13 nutarime yra nurodyta, jog Budrių dvaro žemės savininkai – B. M. ir M. K. . Tokiu būdu O. G. paaiškinimas, kad ponia T. davusi V. K. žemės sodybai statyti tuo metu, kai liudytojai buvo 17 m., t. y. apie 1938 m., neatitinka tikrovės, kadangi T. nebuvo žemės savininkė. Pareiškėjas pabrėžė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, nes tai yra naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės (jos nebuvo teismui žinomos bylos nagrinėjimo metu), jos yra esminės, nes paneigia liudytojos O. G. paaiškinimus teismui, kuri manė, kad ponia T., o ne B., davė V. K. žemės sodybos statybai. Taip pat teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą ( LR CPK 263 str. 2 d.), nes teismas rėmėsi įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje, o būtent: teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad liudytoja O. G. paaiškino, kad žemę V. K. davė ponia, pono pavardė B., tačiau tokių paaiškinimų ši liudytoja nedavusi, ir tai patvirtina teismo posėdžio protokolas. Todėl teismo sprendimo išvados logiškai neišplaukia iš visų nagrinėjant bylą teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Liudytojos O. G. parodymai teisme dėl sodybos pamatų liekanų neatitinka liudytojo M. V. parodymų, tačiau teismas nesilaikė pareigos, numatytos CPK 443 str. 8 d., visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, tuo padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Pareiškėjas pabrėžė, kad viešasis interesas reikalauja, kad ši klaida būtų ištaisyta. Pažymėjo, kad 2004-08-20 teismo sprendimo pagrindu valstybės saugomoje teritorijoje vykdomos statybos (juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas būtent tuo tikslu), o tai, kad jose būtų vykdomos esant tam įstatyme nustatytam pagrindui ir yra viešasis interesas. Taip pat pažymėjo, kad vykdant naujas statybas, o ne atstatant buvusias sodybas gali būti suniokotos valstybinės svarbos gamtos paveldo teritoriniai kompleksai ir suardyta kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra. Paaiškino, kad apie tai, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimas buvo priimtas galimai pažeidžiant CPK 263 str. 2 d. ir 443 str. 8 d. reikalavimus, ir ši aplinkybė yra pagrindu atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali būti pagrindu atnaujinti procesą generaliniam prokurorui tapo žinomos tik 2007-01-09, gavus LR STT 2007-01-08 raštu Nr. 4-1-55 pateiktą medžiagą bei Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-707-01-2004 medžiagą, kuri buvo gauta 2006-10-27, todėl prašymas atnaujinti procesą paduodamas nustatytais terminais (LR CPK 263 str. 2 d., 366 str. 1 d. 9 p., 443 str. 8 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo CPK. Pažymėjo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tik formaliai laikėsi CPK 445 str. reikalavimo, nes pateikė teismui ne visus archyvuose esančius duomenis, įrodinėdami teisme apie V. K. sodybos egzistavimą. Pareiškėjai P. V. , E. V. ir J. T. –K. atsiliepime į pareiškimą atnaujinti procesą prašė jį atmesti. Naujai pateiktuose LR Generalinio prokuroro archyviniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo siekiama nustatyti, kas laikotarpiu nuo 1935 m. rugpjūčio mėn. iki 1940 m. spalio mėn. buvo žemės savininkas. Pareiškimai buvo pateikti teismui, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1400 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.0300 ha, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9 ha, yra buvusi sodyba. Kartu su pareiškėjo LR Generalinio prokuroro prašymu pateikti dokumentai nepaneigia nei vienos Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, o tik patvirtino byloje jau nustatytą aplinkybę, kad ponas ir ponia B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise valdė didelius žemės plotus. Liudytojai bylos nagrinėjimo metu tiksliai patvirtino buvusios sodybos vietą bei išsidėstymą, abiejų liudytojų parodymai nebuvo prieštaringi, visi parodymai teismo buvo įstatymo nustatyta tvarka įvertinti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis. Teismai nepadarė tokios teisės taikymo klaidos, kuri būtų aiški ir esminė, t.y. tokia, kuri darytų teismo sprendimą neteisėtu. Su LR Generalinio prokuroro prašymu pateikti dokumentai (Žemės ištyrimo žiniaraštis ir Žemės ūkio komisijos nutarimas) nesukelia jokių pagrįstų abejonių apklaustų liudytojų parodymų teisingumu ir iš esmės nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje pateiktas, pažeidžiant CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, todėl vien dėl šios aplinkybės turėtų būti atmestas, nes Švenčionių rajono apylinkės teismas, gavęs 2006-10-19 paklausimą, dar 2006-10-27 pateikė LR Generalinei prokuratūrai visą civilinės bylos medžiagą, o Generalinė prokuratūra dar iki 2006-10-19 vykdė tyrimą, todėl turėjo galimybę ir anksčiau kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 177 str. 2 d., 185 str., 263 str. 2 d., 366 str. 1 d. 9 p., 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007-03-23 nutartimi pareiškėjo LR Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-707-01-2004 atmetė. Teismas konstatavo, kad LR Generalinė prokuratūra su teismo sprendimu susipažino, gavusi iš STT tyrimo medžiagą – 2006-10-18, o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2007-01-18, ir padarė išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Teismas konstatavo, kad prašyme atnaujinti procesą LR Generalinis prokuroras naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nepagrįstai įvardija aplinkybę – kas davė žemės sodybos statybai. Teismo nuomone, šios aplinkybės nustatinėjimas byloje reikštų išėjimą už pateikto teismui pareiškėjų P. V. , E. V. ir J. T. –K. pareiškimo ribų. Teismas pažymėjo, kad byloje reikšminga buvo nustatyti aplinkybę, ar pareiškėjų sklype buvo sodyba, nes pareiškėjai siekia ją atkurti – siekia šio fakto pasekmių, o aplinkybės - kas davė žemės V. K. sodybos statybai, ar iš tiesų jam priklausė nugriauta sodyba - nėra reikšmingos, vertinant jas pagal nagrinėjamos bylos dalyką, bei pagrindą. LR Generalinis prokuroro pateikti duomenys, kuriais keliamos abejonės dėl aplinkybės, kas davė V. K. žemės sodybos statybai, nėra esminės ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad LR Generalinio prokuroro archyviniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, juose išdėstytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių priemonių joms sužinoti ir pateikti į bylą. Tai nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos byloje. Teismas pažymėjo, jog įrodymus teismas įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais. Teismas nustatė, kad byloje liudytojais apklausti vietiniai gyventojai, kurie davė parodymus būdami prisiekę, jiems buvo išaiškinta pareiga duoti teisingus parodymus ir atsakomybė už melagingų parodymų davimą, ir jie bylos nagrinėjimo metu tiksliai patvirtino buvusios sodybos vietą bei išsidėstymą, abiejų liudytojų parodymai nebuvo prieštaringi dėl esminės aplinkybės - ar pareiškėjams priklausančiuose sklypuose buvo sodyba - visi parodymai teismo buvo įstatymo nustatyta tvarka įvertinti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis. Teismas konstatavo, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai neprieštarauja teismo padarytoms išvadoms byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal LR CPK 366 str.1 d. 2 p. pagrindą.
Teismas pažymėjo, kad teismai nepadarė tokios teisės taikymo klaidos, kuri būtų aiški ir esminė, t.y. tokia, kuri darytų teismo sprendimą neteisėtu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti LR STT tarnybų pareigūnų apklaustų liudytojų O. G. ir M. V. 2006-11-27 paaiškinimai neturi jokios įrodomosios galios, o juose nurodytos aplinkybės nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad šie paaiškinimai nėra leistini įrodymai šioje byloje ir apskritai negali būti prijungti prie bylos, be to, jų turinys neprieštarauja šių asmenų parodymams, fiksuotiems Švenčionių rajono apylinkės teismo posėdžio protokole, todėl nepatvirtina jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
Teismas akcentavo, kad byloje teisingai ir tinkamai buvo įvertinti visi surinkti įrodymai, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertinimu ir pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai buvo priimti vadovaujantis leistinais įrodymais ir tik tais, kurie buvo ištirti teismo posėdžiuose. Teismas nustatė, kad su prašymu pateikti nauji dokumentai (Žemės ištyrimo žiniaraštis ir Žemės ūkio komisijos nutarimas) nesukelia jokių pagrįstų abejonių apklaustų liudytojų parodymų teisingumu ir iš esmės yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas konstatavo, kad LR Generalinis prokuroras nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad šie dokumentai byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų Labanoro regioninio parko direkcijos, tiek LR Generalinio prokuroro negalėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Teismas įvertino LR Generalinio prokuroro prašyme nurodytą aplinkybę, kad pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje tiriant liudytojos O. G. parodymus teismo posėdyje apie tą aplinkybę, jog žemę V. K. „...davė ponia, pono pavardė B....“, kaip neesminę pagal nagrinėjamos bylos dalyką ir pagrindą. Teismas pažymėjo, kad minėta aplinkybė nepaneigta bei užfiksuota teismo posėdžio protokole, kuris nėra ir negali būti prilyginamas posėdžio stenogramai, todėl pirmos instancijos sprendimo rezoliucinė dalis atitinka jo motyvuojamąją dalį, ir šiuo aspektu nėra pagrindo pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. atnaujinti procesą (LR CPK 366 str.1 d. 2 p. ir 9 p., 368 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-03-23 nutartį ir patenkinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-707-01-2004 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl 2007-03-23 nutartis negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.
Pažymėjo, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios:
1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;
2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;
3) turi esminę reikšmę. Teismui su prašymu atnaujinti procesą pateikti įrodymai atitinka šiuos kriterijus – archyve dokumentai buvo saugomi ir bylos nagrinėjimo metu – 2004 metais, byloje apklausti liudytojais asmenys apie faktus, kada jie matę buvusios sodybos išlikusius pamatų akmenis ir kam priklausė žemė, ant kurios buvusi sodyba, žinojo ir bylos nagrinėjimo metu, tai nėra naujai atsiradusios aplinkybės, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nes jis nebuvo proceso dalyvis.
Teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybės, kas davė žemės sodybos statybai, nustatinėjimas reikštų išėjimą už pateikto teismui pareiškėjų pareiškimo ribų.
Teismas šioje proceso stadijoje, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, privalo nustatyti, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės yra esminės, tai yra neabejotiną tokių faktų ar įrodymų svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, bei atskleisti įsiteisėjusio teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kas davęs buvusiam sodybos savininkui V. K. žemės sodybos statybai, vertino kaip neesminę. Proceso atnaujinimui užtenka to, kad kyla abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau negali būti analizuojama, ar šis sprendimas iš tiesų yra neteisėtas ir nepagristas, kadangi tai jau kita proceso stadija.
Aplinkybė, kas davė žemės sodybos statybai, yra esminė, kadangi kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai kelia abejonių liudytojų paaiškinimų atitikimu tiesos kriterijui ir tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių priemonių sužinoti archyviniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir pateikti į bylą. Teisiškai reikšminga aplinkybė LR CPK 366 str. l d. 2 p. prasme yra tai, ar tos aplinkybės, kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindą buvo žinomos pareiškėjui, t. y. Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, o ne suinteresuotam asmeniui byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto paskirtį, neanalizavo generalinio prokuroro nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo - procesinių teisės normų pažeidimų - visų bylos aplinkybių kontekste ir priėmė nepagrįstą ir formalią nutartį. Teismas visiškai neanalizavo teisės normų, kurios buvo nurodytos proceso atnaujinimo pagrindu - CPK 263 str. 2 d. ir 443 str. 8 d. Teismo motyvai, kad nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida, nes protokolas nėra posėdžio stenograma, yra netinkami, kadangi tas pats teismas 2004-08-20 sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė šią aplinkybę kaip nustatytą liudytojos O. G. parodymų, duotų teisme, pagrindu, nors tai nėra užfiksuota protokole. Teismas visiškai nepagrįstai su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus paaiškinimus vertino kaip neleistinus įrodymus šioje byloje. Paaiškinimai yra privatūs rašytiniai įrodymai. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad visus privačius rašytinius įrodymus teismas vertina, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir laisvu įrodymų vertinimo principu, remdamasis visais byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad paaiškinimus surašė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nepažeidžiant įstatymų. Teismo motyvai, kad tokie įrodymai „apskritai negali būti prijungti prie bylos“ bei, kad pateikti archyviniai dokumentai yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, yra nepagrįsti, kadangi naujai pateikti įrodymai verčia abejoti liudytojų parodymais, kuriais remdamasis teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų sklypuose yra buvusi sodyba, kadangi abejotinas paties sodybos buvimo galimybės faktas. Visiškai nepagrįsti yra skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad šie dokumentai byloje tiek dalyvaujančių suinteresuotų asmenų, tiek Generalinio prokuroro negalėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Įrodinėjimo pareiga teismui nagrinėjant bylą iš esmės tenka pareiškėjams P. V. , E. V. ir J. T. –K. (CPK 178 str.), tačiau jokiu būdu ne Generaliniam prokurorui, kuris nebuvo proceso dalyvis. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas ir kitos teisės normos taikymo klaida - CPK 443 str. 8 d., kadangi teismas nesilaikė jam nustatytos pareigos imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau teismas nutartyje nenurodė jokių argumentų dėl šios normos taikymo klaidos, o įrodinėjimo pareigą bando perkelti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui byloje. Teismas nepagrįstai neargumentavo, kodėl nesirėmė generalinio prokuroro prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125). Taip pat neargumentavo, kodėl nesirėmė teismo posėdyje nurodyta teismų praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004, nors dėl šios priežasties buvo atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas (LR CPK 269 str.). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nustatant pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. sodybos buvimo faktą, turi būti vertinamos ne tik aplinkybės, susijusios su šios sodybos buvimu tam tikroje vietoje, bet ir aiškinamasi, ar asmuo, prašantis nustatyti tokį faktą, turi reikalavimo teisę tokiam prašymui pareikšti, tai yra pareiškėjas turi įrodyti, kad buvusi sodyba jam priklausė. Šiuo atveju neva buvusi sodyba nepriklausė nė vienam iš pareiškėjų byloje, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką toks juridinę reikšmę turintis faktas iš viso negalėjo būti nustatytas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palaiko LR Generalinio prokuroro pareiškimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-707-01-2004.
Pareiškėjų P. V. , E. V. ir J. T.-K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-03-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad LR Generalinio prokuroro atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjų P. V. , E. V. ir J. T.-K. teises bei teisėtus interesus. Teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad aplinkybių, kas davė žemę sodybos statybai ir kam iš tiesų priklausė nugriauta sodyba, nustatinėjimas LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. prasme reikštų išėjimą už pateikto teismui pareiškėjų pareiškimo ribų. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų apklaustų liudytojų O. G. ir M. V. 2006-11-27 paaiškinimus pagrįstai įvertino kaip neturinčius jokios įrodomosios galios, o juose nurodytų aplinkybių pagrįstai nepripažino naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kadangi šie paaiškinimai nėra leistini įrodymai šioje byloje, o todėl apskritai neprijungtini prie bylos (LR CPK 177 str. 2 d., 192 str.). Šie liudytojų parodymai (kaip rašytinis įrodymas) nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą neegzistavo, todėl atnaujinti procesą šioje byloje pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus nėra pagrindo. Darytina išvada, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas nepadarė LR CPK 263 str. 2 d. ir 443 str. 8 d. taikymo klaidos, dėl ko LR Generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą šioje byloje pagal LR CPK 366 str. l d. 9 p. buvo atmestas teisėtai ir pagristai. LR Generalinio prokuroro prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo suabejoti Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o procesą atnaujinti buvo atsisakyta ne dėl formalių pagrindų.
Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti teismo procesą, kadangi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kuris apeliacinį skundą atmetė, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimą paliko nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimo tvarką civilinėje byloje, nustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir pagrindus, kurie turi būti pagrįsti. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, savaime nereiškia, kad generaliniam prokurorui, nebuvusiam proceso dalyviu, jo nurodytos aplinkybės tampa naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje, nes visos aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir jos nėra esminės, nes byloje nebuvo sprendžiamas žemės nuosavybės klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aplinkybė, koks asmuo buvo davęs buvusiam sodybos savininkui V. K. žemės sodybos statybai, nėra esminė. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti liudytojų parodymų atitikimu tiesos kriterijui bei atnaujinti procesą. Vien ta aplinkybė, kad liudytojų O. G. ir M. V. paaiškinimus po teismo sprendimo įsiteisėjimo surašė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, savaime nereiškia, kad liudytojų, apklaustų pirmosios instancijos teisme, parodymai neatitinka tiesos kriterijui. Dėl liudytojų O. G. ir M. V. , davusių parodymus apie buvusią sodybą, nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl nekyla jokių abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Tai, kad pareiškėjui nepatinka Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004-08-20 sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normos taikymo klaida, nes į teismo sprendimą nėra pažodžiui perrašomi liudytojų parodymai, užfiksuoti teismo posėdžio protokole.
Šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių teisės normos taikymo klaidų, sudarančių teisinį pagrindą pagal LR CPK 263 str. 2 d. ir 443 str. 8 d. konstatuoti aiškias, esmines procesinės teisės normos taikymo klaidas, darančias sprendimą neteisėtu.
Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti procesą generalinio prokuroro nurodytais pagrindais.
Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrindais ir terminais, kuriuos nurodė pareiškėjas, išnagrinėtos tinkamai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą šioje byloje, tinkamai pritaikė teisės normas ir nepadarė civilinio proceso normų pažeidimų, užtikrinant proceso koncentracijos ir asmenų lygiateisiškumo principus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nes apeliantas neįrodė tų pagrindų, kuriais grindė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje. Tai, kad nėra atnaujinamas procesas šioje byloje, nereiškia viešojo intereso pažeidimo, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį (LR CK 1.5 str., LR CPK 6 str., 7 str., 17 str., 95 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 23 d. nutartį nepakeistą.