- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1457-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00112-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VAB-Transport“ 36 100 Eur skolos, 6 397,34 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 42 497,34 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2023 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui A. V. iš atsakovės UAB „VAB-Transport“ 36 100 Eur skolą, 6 397,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (42 497,34 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1037 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2023 m. vasario 1 d. pateikė prieštaravimus, ieškinį prašė atmesti. 2023 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė atsiliepimus į prieštaravimus. 2023 m. gegužės 15 d. atsakovė pateikė priešieškinį.
4. Teismas 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. balandžio 27 d. nutartimis byloje atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
5. Ieškovas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto 42 497,34 Eur sumai taikymo atsakovės kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, pirmiausia areštuojant atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – atsakovės lėšas (įskaitant ir atitinkamas sąskaitas, jeigu taikoma), esančias pas atsakovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškovu ar mokami mokesčiai valstybei. Nurodė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kadangi ieškiniu keliami reikalavimai yra pagrįsti pateikiamais rašytiniais įrodymai, bei yra akivaizdi grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Iš balanso matyti, kad tiek 2021 m., tiek 2022 m. atsakovė dirbo nuostolingai, turimi įsipareigojimai 2022 m. siekia 1 255 769 Eur, kai tuo tarpu atsakovė iš viso turi turto 1 008 679 Eur. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 613 825 Eur, kai per vienerius metus gautinos sumos yra 346 279 Eur. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2023 m. gegužės 18 d. sudarė 991,58 Eur. 2023 m. gegužės 17 d. „Creditinfo“ duomenimis matyti, kad atsakovės bankroto reitingas yra 70,504 proc., t. y., aukščiausia rizika, bendrovės veikla nuostolinga. Atsakovei yra iškeltos 22 bylos. Ji turi 16 253,55 Eur įsiskolinimą Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialui, taip pat UAB „Bitė Lietuva“ – 2 516,23 Eur ir kt. 2023 m. vasario 14 d. atsakovei taikytas turto areštas 15 791,32 Eur sumai, 2023 m. gegužės 3 d. – 20 912,76 Eur sumai. 2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. atsakovei pateikti raginimai įvykdyti 13 924,12 Eur ir 19 669,01 Eur skolinius įsipareigojimus UAB „Haver“ (vykdomosiose bylose Nr. 0173/23/00187, Nr. 0013/23/00693). 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. atsakovei pateikti raginimai įvykdyti 640,49 Eur ir 537,88 Eur skolinius įsipareigojimus UAB „Juris LT“ (vykdomosiose bylose Nr. 0173/23/00180, Nr. 0013/23/00809). Atsakovės darbuotojų skaičius ženkliai mažėja. Be to, atsakovės turimų automobilių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. sumažėjo net 21 automobiliu. Akivaizdu, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti galimai palankaus teismo sprendimo, jei nebus užtikrintas materialaus jos turto išsaugojimas viso proceso metu. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turi pagrindo manyti, kad atsakovė mėgins perleisti arba apsunkinti (pavyzdžiui, įkeisti) jos turimą turtą, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų esamo atsakovės turto išlaikymą ir esamą padėtį, atsakovės turto iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo apskritai gali nelikti. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nesuvaržys atsakovės teisių daugiau nei yra būtina. Atsakovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galės vykdyti komercinę veiklą bei turimą turtą naudoti pagal paskirtį. Taigi, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neparalyžiuos atsakovės vykdomos veiklos, neturės neigiamos įtakos atsakovės generuojamoms pajamoms ir tuo labiau nelems atsakovės nemokumo (bankroto). Ieškovo įsitikinimu, atsakovė veikė nesąžiningai, t. y. ieškovas mano, kad ji visais įmanomais būdais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovo atžvilgiu, todėl sužinojusi apie reiškiamą ieškinį, galimai gali stengtis perleisti turtą kitiems tretiesiems asmenims, šiais veiksmais siekdami dar labiau apsunkinti ieškovo galimybę apginti jo pažeistas teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta.
8. Teismas nustatė, jog atsakovės įstatinis kapitalas yra 165 000 Eur, nuo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo atsakovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių skaičius (13) nekito, jų vertė yra 484 800 Eur. Remiantis pateiktis duomenimis, teismas padarė išvadą, jog tik santykinai maža atsakovės turto dalis (36 704,08 Eur) yra areštuota, areštas 2 065,94 Eur sumai yra panaikintas. Atsakovė turi pakankamai turto, todėl ieškinio tenkinimo atveju atsakovės turto pakaktų patenkinti ieškovo reikalavimus. Nepaisant to, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau, remiantis ieškovo pateiktais „Credit info“ duomenimis, atsakovė turimus įsipareigojimus vykdo.
9. Teismas vertindamas ieškovo argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma atsakovui yra didelė, nurodė, jog aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog atsakovė siekė ar sieks išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo bei dėl to ketina turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti arba kad minėti veiksmai iškėlus bylą teisme jau yra atlikti.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovui, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas apie atsakovės nesąžiningumą nurodo, kad pastaroji veikė nesąžiningai, t. y. visais įmanomais būtais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovo atžvilgiu, tačiau duomenų, patvirtinančių galimus atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, iškėlus bylą teisme, nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovė visos skolos negrąžino, teismo vertinimu suteikia ieškovui pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kreipiasi jau trečią kartą. Nors prašymai 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. balandžio 27 d. nutartimis buvo atmesti, ieškovas nutarčių neskundė, o, teikdamas pakartotinius prašymus, teismo nutartyse išdėstytų motyvų neneigia, teismui iš esmės pateikdamas analogiškais argumentais pagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Nesant duomenų apie atsakovės veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė UAB „VAB-Transport“, kurios darbuotojų skaičius ir pelningumas pastaruoju metu mažėja, bei turi kreditorinių įsipareigojimų, yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikšto reikalavimo, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė egzistuojant antrą būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma yra didelė, dėl to egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2022, kurioje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą bei į tai, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsme.
14.2. Pažymėjo, kad dar ieškinio pateikimo metu įrodyti objektyvią būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo grėsmę daugeliu atveju būna itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., objektyviai pagrįsti atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo). Egzistuojant šiai aplinkybei, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo gali remtis tokiu teisinio pobūdžio teiginiu, kaip didele ieškinio suma, taipogi akcentuojant ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Savo ruožtu atsakovas gali pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 16-236/2018). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą tik ieškovui. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 nurodyta, jog būtent atsakovas gali pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo suma (42 144,43 Eur) atsakovei yra didelė. Atsakovė 2021 - 2022 metais dirbo nuostolingai, mažino darbuotojų ir automobilių skaičių, šiuo metu parduodami visi atsakovės kroviniai automobiliai ir puspriekabės, 22 bylose atsakovė dalyvauja kaip atsakovė, jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose, kur daugiau nei dvigubai mažesnės reikalavimo sumos, skolos taip pat išieškomos priverstinai antstolių kontoroje. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog atsakovė atlieka nesąžiningus veiksmus. Apeliantas mano, kad atsakovė yra linkusi į neteisėtas veikas ir visais įmanomais būdais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovo atžvilgiu. Šie atsakovės neteisėti veiksmai, kurie rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą bei siekį visais įmanomais būdais išvengti įsipareigojimų ieškovui, pagrindžia akivaizdų atsakovės nesąžiningumą.
14.4. Atsakovė piktnaudžiauja teise, vilkina šios bylos nagrinėjimą. Procesinis dokumentas (priešieškinys) teismui buvo pateiktas prieš pat 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdį, kuris yra identiškas atsakovės pateiktiems prieštaravimams. Jokių naujų argumentų, dokumentų su priešieškiniu pateikta nebuvo. Be to, priešieškinyje atsakovė kelia tuos reikalavimus dėl kurių byloje ginčo nėra. Nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra konservacinė, tikslu išsaugoti esamą atsakovės finansinę padėtį, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei perleidus visą kilnojamąjį turtą, ji taptų finansiškai nepajėgi įvykdyti ieškovui palankų sprendimą. Apelianto nuomone, yra pagrindas manyti, jog atsakovė mėgins perleisti arba kitaip apsunkinti turimą turtą, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą.
14.5. Nepaisant to, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys patvirtina atsakovės daugiau negu akivaizdžius nesąžiningus veiksmus ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė nesąžiningai veiks ir ateityje, dėl ko egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą Atsiliepime išdėstyti argumentai:
15.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais ir pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje sakoma, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.
15.2. Pagal aktualią teismų praktiką asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju ieškovas tokių duomenų nepateikė, tad vien ieškinio 42 144,43 Eur sumai pareiškimas nėra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, todėl atskirajame skunde ieškovo dėstomi argumentai apie atsakovės turtinę padėtį ar ieškinio sumos dydį negali būti vertinami kaip reikšmingi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė turi pakankamai turto, todėl ieškinio tenkinimo atveju atsakovės turto pakaktų patenkinti ieškovo reikalavimus. Nepaisant to, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau, remiantis ieškovo pateiktais „Creditinfo“ duomenimis, atsakovė turimus įsipareigojimus vykdo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė, kurios darbuotojų skaičius ir pelningumas pastaruoju metu mažėja bei turi kreditorinių įsipareigojimų, yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikšto reikalavimo, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo. Konkrečiu atveju, net jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, jos nesumažintų ieškovo pareikšto reikalavimo ir atsakovės turto disproporcijos, tai yra nesukurtų prielaidų atsakovės finansinei padėčiai pagerėti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui ar jų sukaupimui.
Atsiliepimas
15.4. Atsakovės nuomone, ieškovo teiginiai, kad atsakovė visais įmanomais būdais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovo atžvilgiu nepasitvirtina, nes atsakovė tiesiog vykdo savo įprastą ūkinę veiklą, priima bendrovei reikalingus sprendimus, pvz. dėl transporto priemonių pardavimo, įsigijimo, nuomos ar pan., vyksta natūrali darbuotojų kaita, sudarinėjami verslo sandoriai bei natūraliai iš jų kartais kyla ginčai ar prasideda teisminiai ginčai, tačiau visa tai negali būti vertinama kaip kokios nors išskirtinės, bet kokiems kitiems verslams nebūdingos aplinkybės, ar juo labiau patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą.
15.5. Ieškovui nepateikus objektyvių duomenų apie atsakovės veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikus jokių duomenų, kad ieškovas ginčytų kažkokius atsakovės neva nesąžiningus sandorius, atliktus siekiant šioje byloje sukelti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo riziką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 36 100 Eur skolos, 6 397,34 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 42 497,34 Eur sumai. Teismas 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. balandžio 27 d. nutartimis atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto 42 497,34 Eur sumai taikymo atsakovės kilnojamajam ir nekilnojamam turtui. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė, atsakovė yra nesąžininga ir sieks visais įmanomais būdais išvengti įsipareigojimų ieškovui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).
20. Byloje nustatyta, kad atsakovės įstatinis kapitalas yra 165 000 Eur, nuo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo atsakovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių skaičius (13) nekito, jų vertė yra 484 800 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik santykinai maža atsakovės turto dalis (36 704,08 Eur) yra areštuota. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi pakankamai turto ir ieškinio tenkinimo atveju atsakovės turto pakaktų patenkinti ieškovo reikalavimus. Be to, remiantis ieškovo pateiktais „Creditinfo“ duomenimis, atsakovė turimus kreditorinius įsipareigojimus vykdo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė, kurios darbuotojų skaičius ir pelningumas pastaruoju metu mažėja, bei turi kreditorinių įsipareigojimų, yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikšto reikalavimo, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018).
22. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, teismui nepateikė. Ieškovo nurodytos aplinkybės, nepatvirtina nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bei tai, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas, nes atsakovė gali slėpti savo turtą ar siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovė visos skolos negrąžino, suteikia ieškovui pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankami, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.