Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-07-27 · Administracinė byla Nr. I-7532-146/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-27
Bylos Nr.
I-7532-146/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB „Eurovista ir Ko“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7532-02/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.2 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovista ir Ko“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Eurovista ir Ko“ (toliau – Bendrovė) skundu (b.l. 3-5) prašė panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- Mokestinių ginčų komisija arba Komisija) 2007-04-19 sprendimą Nr. S-65-(7-35/2007, kuriuo nuspręsta perduoti Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2007-01-26 sprendimo Nr. 69-25 nurodymus Bendrovei sumokėti 165 522 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, 86 866 Lt pelno mokesčio delspinigius ir 49 657 Lt šio mokesčio baudą.

Skunde paaiškino, kad 2003-11-24 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau- Inspekcija) surašė pirmą Bendrovės patikrinimo aktą dėl kurio kilęs mokestinis ginčas pasibaigė tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-09-08 sprendimu panaikino Komisijos ir mokesčių administratorių priimtus sprendimų dalis dėl juridinių asmenų pelno mokesčio, delspinigių ir baudos apskaičiavimo ir grąžino bylą šioje dalyje tirti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-29 sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdydama minėtus teismų sprendimus, Inspekcija 2006-08-25 surašė naują patikrinimo aktą, kuriame pripažino Bendrovės atliktą investiciją, ir, remdamasi turto vertinimo dokumentais, nustatė investicijos apimtį - 39 000 Lt. Bendrovė pateikė skundą Komisijai tik dėl investicijos apimties, kuriame argumentavo, kad pirkto turto vertę atitinkamai įtakoja geležinkelio atšaka.

Mano, kad Komisija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnis nustato, jog mokestiniai ginčai - ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Minėta sąvoka reiškia, jog mokestinio ginčo dalykas ir pagrindas bei jo ribos yra užfiksuojamos patikrinimo akte, kuris yra tvirtinamas apskrities VMI. Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnis nustato, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Šis straipsnis reiškia, jog Komisija nagrinėja skundus ir sprendimus priima ta apimtimi, kuri buvo nagrinėta tarp centrinio mokesčių administratoriaus (kaip vienintelės institucijos, administruojančios mokesčius) ir mokesčių mokėtojo, dėl patikrinimo akto. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos nuostatų 36.4. punktas numato, kad Komisijoje skundas nagrinėjamas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, kad Komisija nesilaikė šių nuostatų ir nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcija turėjo pirma ištirti, ar buvo investicija, ir tik po to spręsti dėl investicijos apimties. Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija neginčijo investicijos ir iš karto sprendė klausimą dėl investicijos apimties. Todėl mano, kad Komisijos reikalavimas įrašyti atskira fraze, jog investicija pripažįstama, yra biurokratizmas, o tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme principams (4 str.). Pažymėjo, kad Komisija nėra mokesčių administratorius, todėl sprendimą turėjo priimti ginčo ribose. Komisija šių nuostatų nesilaikė, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, o byla išspręsta iš esmės panaikinant ir Inspekcijos patikrinimo akto nurodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b.l.28-30), kuriame paaiškino, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog K. P. pagal 2000-04-25 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo iš UAB"Rokiškio agrochemija" už 25 000 Lt pastatus ir kiemo statinius. Bendrovė 2001-12-29 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su K. P. (P.) ir S. P. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pastatų (kontoros ir kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, pirkimo – pardavimo už 900 000 Lt. Bendrovė pagal kasos išlaidų orderį kinėtą pinigų sumą už pastatus sumokėjo K. P.. Pažymėjo, kad K. P. (P.) yra S. P. žmona, o S. P. yra Bendrovės akcininko R. P. brolis. Apskaičiuodama 2001 metų apmokestinamąjį pelną, pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą, Bendrovė visą įsigyto turto kainą (900 000 Lt) priskyrė investicijai. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.2006/07-277 minėto turto rinkos vertė 2001 m. gruodžio 29 dienai yra 39 000 Lt. Remdamasi tuo Inspekcija konstatavo, kad Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio, todėl, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 27l str., mokesčio bazę (861 000 Lt) nustatė netiesiogiai. Komisija 2007-04-19 sprendimu Nr.S-65 (7-35/2007) panaikino VMI 2007-01-26 sprendimą Nr.69-25 ir perdavė Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, kadangi nustatė, jog nebuvo įvykdyt dalis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2005-12-29 nutarties (adm. byla Nr.A5-1848/2005) nurodymų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog lėšų nepripažinimas investicija ir netiesioginis juridinių asmenų pelno mokesčio bazės nustatymas - skirtingos teisinės situacijos. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti (Administracinių teismų praktika 6, nutartis administracinėje byloje Nr.A11-892-2004, p. 143-148), todėl konstatavus, kad atitinkamos lėšos negali būti pripažintos investicija, nes už jas nupirktas ilgalaikis materialinis turtas įsigytas ir naudojamas neturint tikslo uždirbti bendrųjų pajamų, yra pagrindas netaikyti mokestinės lengvatos, įtvirtintos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, visų lėšų, už kurias nupirktas toks turtas, apimtimi. Tuo tarpu netiesioginis mokesčių bazės nustatymas yra išimtinis veiksmas, kuriam atlikti būtinos griežtai apibrėžtos sąlygos, šiuo atveju nustatoma tikroji mokesčio bazė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutartis yra įsiteisėjusi (ABTĮ 145 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi bylos šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įsiteisėjusi teismo 2005-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr.A5-1848/2005 yra privaloma, o šioje nutartyje, ką savo sprendime pažymėjo Komisija, įpareigojimas mokesčių administratoriui buvo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir Bendrovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka.

Pažymėjo, kad Inspekcija patikrinimo metu netyrė ir nenustatė, ar Bendrovė minėtą turtą naudojo siekiant uždirbti bendrąsias pajamas, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai (2005-10-04 sprendimas administracinėje byloje Nr.A11-1276/2005).Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamame ginče pirmiausiai būtina nustatyti, ar minėtas įsigytas turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje - tai yra nustatyti būtinąją investicijos sąlygą, o patikrinimo metu tai nebuvo nustatyta.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą (b.l.32), kuriame pareiškė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2003 metais atlikto patikrinimo metu (2003-11-24 patikrinimo aktas Nr.07-02-42-1363) nustatė, jog Bendrovė 2001-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi už 900 000 Lt įgijo patalpas (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. Apskaičiuodama 2001 metų apmokestinamąjį pelną, įsigyto nekilnojamojo turto kainą priskyrė investicijai ir, vadovaudamasi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 str.1 d. ir 21 str.1 d.2 p., sumažino apmokestinamąjį pelną. Inspekcija patikrinimo metu padarė išvadą, kad sudarytas sandoris yra bandymas sumažinti pelno mokesčio bazę. Todėl dalį sumos (880 000 Lt), sumokėtos už minėtą nekilnojamąjį turtą, priskyrė apmokestinamajam pelnui ir nuo šios sumos papildomai apskaičiavo Bendrovei pelno mokesčio delspinigius ir baudą. Dėl šio patikrinimo akto, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities VMI 2004-01-28 sprendimu Nr.17-2-32, kilo mokestinis ginčas, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2005-12-29 nutartimi. Minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-09-08 sprendimą, kuriuo buvo panaikintos Mokestinių ginčų komisijos 2005-04-21 sprendimo Nr.S-189-(7-215/2004), VMI 2004-04-29 sprendimo Nr.69-195 ir Vilniaus apskrities VMI 2004-01-28 sprendimo Nr.17-2-32 dėl 2003-11-24 patikrinimo akto Nr.07-02-42-1363 dalys dėl Bendrovei apskaičiuoto juridinių asmenų pelno mokesčio, šio mokesčio delspinigių bei baudos ir šioje dalyje byla grąžinta įgaliotai institucijai tirti iš naujo (adm. byla Nr.A5-1848/2005, 2 t., l.100-107,55-60; 1 t, l.8-12,14-22,34-59).

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas 2005-12-29 nutartyje konstatavo, kad lėšų nepripažinimas investicija ir netiesioginis juridinių asmenų pelno mokesčio bazės nustatymas yra skirtingos teisinės situacijos. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti, todėl konstatavus, kad atitinkamos lėšos negali būti pripažintos investicija, nes už jas nupirktas ilgalaikis materialinis turtas įsigytas ir naudojamas neturint tikslo uždirbti bendrųjų pajamų, yra pagrindas netaikyti mokestinės lengvatos, įtvirtintos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, visų lėšų, už kurias nupirktas toks turtas, apimtimi. Tuo tarpu netiesioginis mokesčių bazės nustatymas yra išimtinis veiksmas, kuriam atlikti būtinos griežtai apibrėžtos sąlygos, šiuo atveju nustatoma tikroji mokesčio bazė. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konkrečiai nurodyta ką turi nustatyti mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokestinį ginčą iš naujo, t.y. iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir Bendrovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi (MGK byla Nr.6.11-02-(7-35), l. 154-161).

Inspekcija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutartį (adm. byla Nr. A5-1848/2005) atliko pakartotinį Bendrovės juridinių asmenų pelno mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31. Atlikus šį patikrinimą buvo surašytas 2006-08-25 patikrinimo aktas Nr.07-06-32-42, patvirtintas Inspekcijos 2006-10-31 sprendimu Nr.(27.183)-256-386, kurį 2007-01-26 sprendimu Nr.69-25 patvirtino atsakovas (MGK byla Nr.6.11-02-(7-35), l.15-19,40-45, 47-85).

Tretysis suinteresuotas asmuo pakartotinio patikrinimo metu nustatė, jog K. P. pagal 2000-04-25 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo iš UAB"Rokiškio agrochemija" už 25 000 Lt pastatus ir kiemo statinius. Bendrovė 2001-12-29 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su K. P. (P.) ir S. P. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pastatų (kontoros ir kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, pirkimo – pardavimo už 900 000 Lt. Bendrovė pagal kasos išlaidų orderį už minėtus pastatus sumokėjo K. P. 900 000 Lt. Mokesčių administratorius nustatė, kad K. P. (P.) yra S. P. žmona, o S. P. yra Bendrovės akcininko R. P. brolis. Inspekcija nustatė, kad apskaičiuodama 2001 metų apmokestinamąjį pelną, pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą, Bendrovė visą įsigyto turto kainą (900 000 Lt) priskyrė investicijai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pateikta 2006-07-10 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.2006/07-277 (MGK byla, l.87-134), kurioje minėtas nekilnojamasis turtas rinkos verte 2001 m. gruodžio 29 dienai įvertintas 39 000 Lt, padarė išvadą, jog Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio (apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažini), todėl, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 27l str., pelno mokesčio bazę (861 000 Lt) nustatė netiesiogiai (taikydama ekonominių modelių metodą). Nustačiusi, kad 2001 metais Bendrovė gavo 1 303 205 Lt apmokestinamojo pelno, kurį panaudojo investicijai, o pagal buhalterinės apskaitos registrus Bendrovė 2001 metais įsigijo ilgalaikio turto už 1 474 528 Lt, Inspekcija perskaičiavo investicijos sumą - 613 528 Lt (1 474 528 Lt -861 000 Lt), o nuo nepriskirtinos investicijai apmokestinamojo pelno dalies - 689 677 Lt (1 303 205 Lt – 613 528 Lt), vadovaudamasi 1990-07-31 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo Nr.I-442 15 str., 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 56 str., 1995-06-28 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr.I-974 39 str.6 d., 2004-04-13 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 96 str.2 d., 139 str.1 d., papildomai apskaičiavo 165 522 Lt (689 677 Lt x 24% ) pelno mokesčio, 86 866 Lt delspinigių, skyrė 49 657 Lt baudą (MGK byla Nr.6.11-02-(7-35), l.15-19,40-45, 47-85).

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi Bendrovės skundą (MGK byla, l.1-4), 2007-04-19 sprendimu Nr.S-65 (7-35/2007) panaikino VMI 2007-01-26 sprendimą Nr.69-25, kuriuo patvirtinti Inspekcijos 2006-10-31 sprendimo Nr.(27.183)-256-386 dėl 2006-08-25 patikrinimo akto Nr.07-06-32-42 tvirtinimo nurodymai, ir perdavė Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (b.l.16-22, MGK byla, l. 260-266). Motyvavo tuo, kad mokesčio administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvykdė dalies Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutarties nurodymų. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje teismo nutartyje įpareigojimas mokesčių administratoriui buvo suformuluotas visiškai aiškiai: iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir Bendrovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka. Komisija nustatė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu mokesčių administratoriaus atstovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės įsigytas nekilnojamasis turtas nenaudojamas Bendrovės veikloje, taip pat pripažino, kad yra pagrindas vertinti faktines aplinkybes ir svarstyti klausimą dėl jo pripažinimo investicija pagrįstumo. Komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius šiame mokestiniame ginče savo sprendime nepateikė motyvų, ar buvo pakankamas pagrindas Bendrovės įsigytą nekilnojamąjį turtą pripažinti investicija dalyje ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Konstatavusi, kad VMI pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str.1 d. nustatytą įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams principą, Komisija perdavė Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra visiškai pagrįstas. Priimdama šį sprendimą Komisija nepažeidė pareiškėjos nurodytų ar kitų įstatymų ir neviršijo jai suteiktos kompetencijos ir neperžengė mokestinio ginčo ribų.

Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 d. apibrėžia, kad mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. Bendrovės 2001 metų pelno mokesčio administravimo procedūra Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme prasidėjo vietos mokesčio administratoriaus specialistams atlikus patikrinimą ir surašius 2003-11-24 patikrinimo aktą Nr.07-02-42-1363, kuris buvo patvirtintas Inspekcijos 2004-01-28 sprendimu Nr.17-2-32. Minėta, kad dėl šio sprendimo kilusi mokestinio ginčo procedūra baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutartimi, kuria byla dėl juridinių asmenų pelno mokesčio apskaičiavimo buvo grąžinta mokesčių administratoriui tirti iš naujo konkrečiai nurodant kokius klausimus mokesčio administratorius turi nustatyti atlikdamas tyrimą iš naujo. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, 2003 metais prasidėjusi Bendrovės 2001 metų pelno mokesčio administravimo procedūra tęsėsi toliau. Ją vykdydami vietos mokesčio administratoriaus specialistai atliko pakartotinį Bendrovės juridinių asmenų pelno mokesčio patikrinimą už 2001 metų laikotarpį ir surašė naują patikrinimo aktą, kurį 2006-10-31 sprendimu Nr.(27.183)-256-386 patvirtino tretysis suinteresuotas asmuo (MGK byla, l.47-53, 78-85). Dėl šio sprendimo parsidėjo nauja mokestinio ginčo procedūra. Konstatuotina, kad įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutarčiai, mokesčių administratorius, tęsdamas Bendrovės 2001 metų pelno mokesčio administravimo procedūrą, turėjo vykdyti minėtoje teismo nutartyje suformuotus nurodymus mokesčių administratoriui, t.y. iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir Bendrovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka. Komisija savo sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad papildomo tyrimo metu mokesčio administratorius neįvykdė dalies Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutarties nurodymų ir tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str.1 d. nustatytą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams principą. Komisijos sprendime nurodyta aplinkybė, kad šiame mokestiniame ginče, kilusiame dėl Inspekcijos 2006-10-31 sprendimo Nr.(27.183)-256-386 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI nepateikė motyvų, ar buvo pakankamas pagrindas Bendrovės įsigytą nekilnojamąjį turtą pripažinti investicija dalyje ir taikyti šioje dalyje mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina esminiu individualaus administracinio sprendimo turinio trūkumu dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas mokestinis ginčas dėl Bendrovės 2001 metų pelno mokesčio.

Komisija savo sprendime (b.l.16-22) ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l.28-30) pagrįstai nurodė, kad nagrinėjant šį mokestinį ginčą turi būti vadovaujamasi suformuota teismų praktika dėl atitinkamų lėšų pripažinimo investicija (Administracinių teismų praktika 6, nutartis administracinėje byloje Nr.A11-892-2004, p. 143-148), t.y., kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti. Mokesčio administratorius papildomo patikrinimo metu netyrė ir nenustatė, ar Bendrovė nupirktą nekilnojamąjį turtą naudojo siekiant uždirbti bendrąsias pajamas, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutartyje, remiantis minėta anksčiau suformuota teismų praktika, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad konstatavus jog atitinkamos lėšos negali būti pripažintos investicija, nes už jas nupirktas ilgalaikis materialinis turtas įsigytas ir naudojamas neturint tikslo uždirbti bendrųjų pajamų, yra pagrindas netaikyti mokestinės lengvatos, įtvirtintos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, visų lėšų, už kurias nupirktas toks turtas, apimtimi. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo ir Komisijos sprendimo, VMI atstovas 2007-04-19 Komisijos posėdyje nurodė, jog Bendrovė įsigyto nekilnojamojo turto savo veikloje nenaudoja (MGK byla, l.254-258, 260-266). Šios aplinkybės ištyrimas taip pat turi esminę reikšmę nagrinėjamam mokestiniam ginčui.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisija 2007-04-12 sprendimu Nr.S-65 (7-35/2007) pagrįstai ir teisėtai perdavė Bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Su tokiu Komisijos sprendimu atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad nebuvo ištirtos ir įvertintos kai kurios šiam mokestiniam ginčui svarbios aplinkybės, kurios tyrėjo būti nustatytos ir įvertintos vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-29 nutartį. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.), o Mokestinių ginčų komisijos 2007-04-12 sprendimas Nr.S-65 (7-35/2007) paliekamas nepakeistas, kadangi yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos prašomas panaikinti atsakovo 2007-01-26 sprendimas Nr. 69-25 yra pagrįstai panaikintas minėtu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Eurovista ir Ko“ skundą atmesti, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-12 sprendimą Nr.S-65 (7-35/2007) palikti nepakeistą.

Šis sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėBronius JanuškaArūnas Kaminskas