- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1-1877-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02048-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- G.R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2005 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
2. 2006 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 (devyneriems metamas), bausmę atlikęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2014 m. spalio 6 d., laikotarpiu nuo 1.50 val. iki 2.10 val., iš neužrakintos UAB „Mavens“ kebabinės, esančios Vilniuje, Šeškinės g. 30A, pagrobė ant prekystalio stovėjusį 220,11 Eur vertės kasos aparatą su jame buvusiais 126,99 Lt (atitikmuo eurais - 36,78 Eur), tokiais savo veiksmais UAB „Mavens“ padarė 256,89 Eur turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad išgėręs su draugu Artūru iš Baltupių mikrorajono ėjo namo. Nutarė užeiti į kebabinę, esančią prie Šeškinės turgelio. Draugui kilo mintis iš kebabinės paimti kasos aparatą. Kadangi jis yra neįgalus, vaikšto su ramentais, todėl liepė pasižiūrėti, ar kebabinės pardavėjas miega ir kasos aparatas neprirakintas. Įkalbėtas draugo paėmė kasos aparatą. Kasos aparato stalčiukas su pinigais buvo praviras ir be rakto, tačiau kiek jame buvo pinigų, nežino. Visus pinigus paėmė draugas, aparate tikrai matė apie 100 Lt, po to tą kasos aparatą išmetė netoliese į krūmus. Teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentus, kad per du kartus sumokėjo 130 eurų į UAB „Mavens“ sąskaitą. Savo elgesį vertina neigiamai, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, nori keisti savo gyvenimo būdą, yra pasiruošęs dirbti bet kokį darbą, kokį tik pasiūlys Darbo birža.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas V. J. palaikė pareikštą 128,78 eurų dydžiocivilinį ieškinį ir paaiškino, kad negali patvirtinti, ar gavo bankinį pavedimą iš kaltinamojo G. R., nes turi patikrinti banko sąskaitos išrašą dėl gautų įmokų. Civilinio ieškinio dydį sudaro išlaidos, patirtos kasos aparatui sutaisyti, ir iš jo pavogta pinigų suma. Jeigu kaltinamasis iš tikrųjų pervedė įmonei pinigus, pretenzijų jam nebeturi.
Kadangi kaltinamasis G. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis G. R. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, veika kvalifikuota tinkamai kaip svetimo turto pagrobimas, kaltinamojo kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
2014 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta kebabinė, esanti Šeškinės g. 30A, ir maždaug už 80 m nuo kebabinės krūmuose gulintis pilkos spalvos kasos aparatas, iš kurio vidaus ištraukta čekių lenta ir paimti pinigai (b. l. 13, 22-23).
2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 58-14 patvirtina, kad du rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, paimti 2014 m. spalio 6 d. kebabinės apžiūros metu, yra tinkami asmeniui identifikuoti (b. l. 17-18).
2015 m. sausio 15 d. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro pranešimas patvirtina, kad paimti pirštų antspaudai sutampa su rankų pirštų antspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti G. R. duomenys (b. l. 15).
2015 m. vasario 25 d. G. R. rašytinis prisipažinimas, kuriame kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiprašė kebabinės savininko, pažadėjo atlyginti žalą (b. l. 44).
2015 m. balandžio 3 d. nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu ir civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad kebabinė patyrė 128,78 Eur turtinę žalą (b. l. 39, 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, sprendžia, jog jie nepalieka abejonių, kad G. R. pagrobė svetimą turtą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. R. savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad pagrobė UAB „Mavens“ kebabinei priklausantį kasos aparatą ir jame esančius pinigus, pripažino visiškai. Pažymėtina, kad G. R. proceso metu išliko nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad dirbo kebabinėje, Vilniuje, Šeškinės g. 30A. 2015 m. spalio 6 d., apie 1.50 val., į kebabinę užėjo vaikinas, kuris užsisakęs maisto ir susimokėję, išėjo. Išėjus vaikinui, atsisėdo kebabinės virtuvėje ir žiūrėjo į planšetinį kompiuterį. Po to atėjo du vaikinai, kurie užsisakė kebabų. Priėmęs užsakymą pastebėjo, kad dingęs kasos aparatas. Jokio triukšmo negirdėjo, visą laiką buvo kebabinėje, todėl nesupranta kaip galėjo dingti kasos aparatas (b. l. 25). Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad kebabinės darbuotojas miegojo ir net negirdėjo kaip įeinant trinktelėjo durys, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. S. paaiškinimui, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kebabinės virtuvėje ir žiūrėjo į savo plašetinį kompiuterį (b. l. 25), tačiau teismo vertinimu, šis prieštaravimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes pats liudytojas patvirtino, kad vagystės momento nematė ir nesupranta, kuriuo metu galėjo dingti kasos aparatas. G. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina 2015 m. sausio 15 d. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro pranešimas, kuriame nurodyta, kad rasti pirštų pėdsakai, esantys daktiloskopinėje kortelėje, yra G. R.. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog G. R. pagrobė svetimą UAB „Mavens“ priklausantį kaltinime nurodytos vertės turtą.
Dėl žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
UAB ,,Mavens” direktorius V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 128,78 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39), padarytos 2015 m. spalio 6 d. veika, teismo posėdžio metu palaikė visiškai. Teisiamojo posėdžio metu G. R. pateikti dokumentai patvirtina, kad jis į UAB „Mavens“ banko sąskaitą, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, 2015-05-25 pervedė 100 eurų, o 2015-06-11 – 30 eurų, tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamasis G. R. visiškai padengė civilinio ieškovo UAB ,,Mavens” atstovo prašomą priteisti sumą ir turtinė žala UAB ,,Mavens” yra atlyginta.
Dėl G. R. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika nuosavybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo noru visiškai atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). G. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nustatytas lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: G. R. jauno amžiaus, nedirba, registruotas Darbo biržoje, anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir žmogaus gyvybei, aptariamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem mėnesiams nuo atliktos bausmės Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas į priežiūros grupę, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors G. R. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus tik dviems mėnesiams po išėjimo į laisvę atlikus devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, griežčiausia BK 178 str. 1 d. numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, - net ir paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi G. R. dėl pakankamai ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo už ankstesnius jo nusikaltimus buvo izoliuotas, susilpnėjo jo socializacijos įgūdžiai. Teismo vertinimu, terminuoto laisvės atėmimo bausmė tik didintų G. R. atskirtį nuo visuomenės, ribotų savarankiško ir nenusikalstamo gyvenimo galimybes, tokias kaip teisėtais būdais įgyti pajamų, gaunamas pajamas mokytis gebėti paskirstyti taip, kad užtektų pragyventi, susimokėti mokesčius, įsigyti būtinų daiktų. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė G. R. už jo padarytą nusikaltimą, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų G. R. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes dirbti ir taip skatintų teigiamus G. R. gyvenimo pokyčius.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl G. R. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Kaltinamajam G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę vienu trečdaliu sumažinti ir G. R. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
1. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3. pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.
Netenkinti UAB ,,Mavens” direktoriaus V. J. pareikšo 128,78 Eur civilinio ieškinio, kadangi UAB „Mavens“ nusikaltimu padaryta turtinė žala G. R. buvo atlyginta.
Išaiškinti G. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajam G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.