- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-158-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01200-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 32 568,47 Eur skolą, 599,56 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės pinigines lėšas (teises į pinigines lėšas), taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad atsakovė be pateisinamų priežasčių nuo 2017 metų vilkina skolos apmokėjimą, piktybiškai siekia išvengti sutartinių prievolių vykdymo, nevykdo susitarimų dėl skolos apmokėjimo grafikų. Reikalaujama suma yra didelė, ieškovės žiniomis atsakovė turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams bei Valstybiniai socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijant 33 168,03 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.
3. Teismas nurodė, jog atsakovei buvo iškelta ne viena byla dėl skolų išieškojimo, kas rodo, jog įmonė galimai turi finansinių sunkumų ir nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų, nutarė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, kad ieškovo reikalavimo suma (33 168,03 Eur) atsakovei nėra didelė. Tai, kad atsakovė turi laikiną įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė, tai, kad atsakovė skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nereiškia atsakovės nesąžiningumo, o tik tai, kad laikinai atsakovei trūko finansinio srauto visiems mokėjimams atlikti.
5.2. Ieškinio suma atsakovei negali būti laikoma didele, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
5.3. Faktas, kad atsakovė turi teisminių procesų, nepatvirtina blogos atsakovės finansinės padėties. Atsakovė, kad ir vėluodama, savo įsipareigojimus kreditoriams vykdo, taip pat vykdomi ir teismo sprendimai.
5.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimai kylančia grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė skolos neginčija, nesiima priemonių skolos mokėjimui išvengti. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus teismui nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad atsakovė yra atlikusi ar ketintų atlikti veiksmus, siekdama paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Ieškinys prima facie yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovė savo skunde neginčija skolos.
6.2. Teismas, didelės ieškinio sumos neišskyrė kaip vienintelės ir pagrindinės sąlygos sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
6.3. Atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti, jog atsakovė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais. Nepateikus tokių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės finansinė padėtis yra stabili ir patikima.
6.4. Ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui nėra laikytinas laikino pobūdžio, nes pagal Sodros viešai skelbiamus duomenis atsakovė nuolat turėjo skolų.
6.5. Atsakovė teigia, jog jos finansinė padėtis yra stabili, todėl neaišku dėl kokių priežasčių vengiama sumokėti ieškovei, kaip teigia atskirajame skunde, jai nedidelę pinigų sumą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Balanso kopiją (2018 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d.); Pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją (2018 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31d.); Pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją (2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. liepos 31 d.); vykdomųjų bylų ataskaitos kopiją. Atsakovė neprašo pridėti prie bylos naujus įrodymus ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Tokiu atveju vertintina, kad atsakovės tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.
11. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
12. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas pateisina vėliau iškilusį atsakovės poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovė su atsakovės atskiruoju skundu bei teikiamais įrodymais ir jų (įrodymų) turiniu yra susipažinusi.
Dėl 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovės atstovo pateikto prašymo
13. 2019 m. gruodžio 30 d. per EPP sistemą buvo pateiktas ieškovės atstovės prašymas dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos, kuriuo prašo: prijungti prie bylos UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimą (duomenys neskelbtini) Dėl bendrovės restruktūrizavimo; skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovei E. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu šio rašytinio įrodymo dar neturėjo. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to atsakovė turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, todėl nors ir pateikė prieštaravimus dėl jų pridėjimo prie bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys, kuriame, be kita ko, prašoma atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas (teises į pinigines lėšas), taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijant 33 168,03 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
17. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, be to, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu (nors jis dar nėra įsiteisėjęs) šioje byloje ieškovei iš atsakovės, be kita ko, priteisė 32 568,47 Eur skolą, 599,56 Eur delspinigių ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus ankščiau nustatytas aplinkybes, dėl aptariamos sąlygos plačiau nepasisakytina.
18. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
20. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimai kylančia grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; atsakovė skolos neginčija, nesiima priemonių skolos mokėjimui išvengti; ieškovė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus teismui nepateikė. Nurodo, jog ieškinio suma atsakovei negali būti laikoma didele, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
21. Rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (ieškovui). Priešinga proceso šalis – atsakovas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovė turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą.
22. Byloje nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prisiimtą prievolę įvykdė – perdavė sąskaitose faktūrose numatytas prekes, tačiau atsakovė savo prievolės atsiskaityti ieškovei už įsigytas prekes tinkamai neįvykdė, ji nustatytu terminu ieškovei skolos nesumokėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų ir neatsiskaitydama su ieškove, pažeidė savo prievolę.
23. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė deklaruoja gerą savo finansinę padėtį, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovė turi kitų kreditorių, jos turtui taikytas areštas. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėja E. Š. (atsakovės vadovė) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, nes įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir negali laiku atsiskaityti su kreditoriais (civilinė byla Nr. B2-1538-459/2019). Nurodė, kad įmonė turi 16 240 020,66 EUR skolų, iš jų pradelstų 3 119 324,98 Eur. Pagal pateikto balanso duomenis įmonė turto turi už 21 525 062 Eur, iš jo 12 836 395 per vienerius metus gautinos skolos, 8 704 538 Eur įmonės grupės skolos, įmonė nenurodė vykdomų darbų sumos, produkcijos yra už 165 236 Eur.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, pažymi, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškinio materialinius reikalavimus byloje pripažino, tačiau nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 17 d. iki šiol jų nė kiek nesumažino. Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumo principu ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė gali siekti išvengti atsiskaityti su ieškove. Vadinasi, antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje yra nustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius iškiltų grėsmė pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl baudos apeliantei skyrimo
25. Ieškovės atstovas pateikdamas prašymą dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos, be kita ko, prašo UAB (duomenys neskelbtini) vadovei E. Š. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė ieškovei pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimą dėl bendrovės restruktūrizavimo. Taip pat nurodo, kad atsakovės akcininkas priėmė sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo metmenis ir kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai patvirtina, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų, kurie neatsirado per trumpą laikotarpį. Teigia, kad teikiant atskirąjį skundą, atsakovei apie šiuos sunkumus buvo žinoma.
26. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 . kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuris jai nepalankus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir interesus, įgyvendino CPK įtvirtinta procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės atstovo prašymas skirti atsakovei baudą netenkintinas.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.