Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinti kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn.;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. A. priteista po 400 Lt nukentėjusiems R. P. ir S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 17 d. apie 13.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, turėdamas tikslą sukčiauti, melagingai teigdamas R. P. ir S. P., kad gali asmenims surasti darbo ir pažadėdamas juos įdarbinti Airijos Respublikoje, Dubline statybininkais, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, už bilietų nupirkimą ir įdarbinimą pareikalavo iš anksto sumokėti po 400 Lt, iš R. P. ir S. P. paėmė po 400 Lt, taip apgaule pasisavino 800 Lt.

Be to, V. A. nuteistas už tai, kad apgaule, savo naudai, pasikėsino įgyti svetimą turtą: 2010 m. birželio 21 d. apie 10.00 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, turėdamas tikslą sukčiauti, pasikėsino apgaule įgyti 1330 Lt, melagingai teigdamas R. P., kad gali dar vieną asmenį įdarbinti Airijos Respublikoje, Dubline statybininku, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, už bilietų nupirkimą ir įdarbinimą pareikalavo iš anksto papildomai sumokėti 1330 Lt ir paimti pinigų pasiuntė J. G., kuri pinigų nepaėmė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta policijos pareigūno.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. A. kaltu apgaulės būdu įgijus nukentėjusiųjų R. P. ir S. P. turtą – 800 Lt, ir pasikėsinus apgaulės būdu įgyti dar 1330 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. neigia savo kaltę ir, nenurodydamas jokių argumentų, prašo jį išteisinti. Taigi apeliantas deklaratyviai neigia sukčiavęs, vadinasi, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir jam inkriminuotais sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.) nusikaltimo objektyviaisiais požymiais, nustatytomis aplinkybėmis, užvaldant ir pasikėsinus užvaldyti svetimą turtą panaudojant apgaulę. Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas, iš esmės, pripažino atlikęs jam inkriminuotas objektyvias nusikalstamo veikimo aplinkybes, nors tvirtino, kad tikslo apgauti neturėjo ir nukentėjusiesiems lėktuvo bilietus kelionei į Airiją nupirko (t. 1, b. l. 80). Tačiau iš tų pačių nuteistojo parodymų galima suprasti, kad jis jokio darbo Airijoje nukentėjusiems nesuorganizavo, kelionės bilietų jiems neįteikė, pinigų (800 Lt), paimtų iš R. P. ir S. P., pastariesiems negrąžino, o siuntė žmoną paimti dar daugiau pinigų. Teisindamas save pirmosios instancijos teismo posėdyje V. A. teigė, kad bilietai buvo nupirkti, pats juos turėjo ir aiškino, kad nukentėjusieji turėjo išskristi iš Rygos aerouosto, tačiau jis negalėjo nurodyti, nei kur lėktuvo bilietai buvo užsakyti, nei su kokia aviakompanija nukentėjusieji turėjo skristi. Kolegija pažymi, kad aptarti apelianto pasiteisinimai yra nelogiški, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o keliamas V. A. versijas vienareikšmiškai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. P. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) (pagal nuteistojo parodymus – tai vietinė televizija) paskelbtą žinutę atsiliepė V. A. ir pasiūlė darbą Dubline. Pasak nukentėjusiojo, jis su broliu (S. P.) nuvažiavo pas apeliantą į namus Mažeikiuose, kur pasikalbėję sutarė dėl darbo, ir V. A., žadėdamas nupirkti bilietus pigiau, paprašė duoti jam po 400 Lt, kuriuos nukentėjusieji ir padavė. Tačiau tą dieną nuteistasis bilietų nenupirko, teigdamas, kad sugedo kompiuteris, todėl negali paimti bilietų. R. P. nurodė, kad jam kilo įtarimas dėl V. A. elgesio – ,,...kažkas ne taip.“ (t. 2, b. l. 81), todėl kitą dieną važiavo pas nuteistąjį įsitikinti, kad bilietai nupirkti, tačiau į butą niekas neįsileido, telefonu pastarasis neatsiliepė, o vakare apeliantas paskambino ir pasakė, kad skrydis atidedamas. R. P., supratęs, kad yra apgaudinėjamas, kreipėsi į policiją ir tada, kai prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro turėjo perduoti daugiau pinigų V. A. už, neva, trečią dirbti į Dubliną važiuosiantį žmogų, buvo sulaikyta apelianto žmona J. G. A., atėjusi paimti tų pinigų. Tokius nukentėjusiojo R. P. parodymus dėl visų esminių aplinkybių patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas kitas nukentėjusysis S. P. (t. 2, b. l. 81-82) ir liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjas A. T., kuris buvo prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, kai J. G. A., pasiųsta savo vyro V. A., atėjo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų (t. 2, b. l. 82).

Pažymėtina, kad be nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymų, V. A. nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą aiškiai atspindi kiti rašytiniai bylos įrodymai – nukentėjusiojo R. P. mobilaus ryšio telefono, kurį nukentėjusysis naudojo bendravimui su apeliantu, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 16-61). Bendravimo su R. P. mobiliaisiais telefonais aplinkybių ir paties fakto viso baudžiamojo proceso metu neneigė ir pats nuteistasis. R. P. mobiliojo telefono atmintyje išsaugotos V. A. siųstos SMS žinutės rodo, kad 2010-06-16 (trečiadienį) su R. P. užmezgęs kontaktą apeliantas mažiausiai pusei metų siūlė darbą Airijoje, uždirbant 9500-10000 Lt per mėnesį, deklaravo apie gyvenimo sąlygas Airijoje ir siūlėsi užsakyti bilietus, kurių vieno kaina 380 Lt, prašė 2010-06-17 atvežti pinigus ir pasus, nes išvykimas numatytas šeštadienį (2010-06-19) iš Rygos. Be to, iš aptariamų SMS žinučių turinio matyti, kad V. A. tvirtino bilietus užsakęs (duomenys neskelbtini) kompanijoje, iš pradžių teigė bilietus turintis, o vėliau (penktadienį – 2010-06-19) pranešė, kad visi reisai į Dubliną iki antradienio ,,...užlaikyti...“, teigė, kad jų bilietus pridavė, ir kad pirmadienį (vadinasi 2010-06-21) bus kiti, nurodė, kad kiekvienas bilietas jiems pabrangs po 250 Lt, o jei nori važiuoti ir trečias žmogus, pastarajam bilietas kainuos 780 Lt. V. A. reikalavo atvežti pinigus – dar 1330 Lt, į Mažeikius prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) kitą dieną, tai yra 2010-06-21. Iš R. P. analizuojamų mobiliojo telefono atmintyje išlikusių duomenų matyti, kad 2010-06-21 pats apeliantas ėmė teirautis, kada R. P. bus sutartoje vietoje, ir nurodė, kad vietoj jo ateis žmona, kuriai – ,,...paduosit o ji paduos tam žmogui“ (t. 1, b. l. 58).

Taigi aptartos SMS žinutės detaliai atspindi visą įvykių raidą, kurią nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (t. 1, b. l. 4; 6) vienodai atpasakojo nukentėjusieji. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę apgaulės būdu užvaldęs R. P. ir S. P. turtą (viso 800 Lt), taip pat nurodė, kad meluodamas norėjo užvaldyti dar 1330 Lt (t. 1, b. l. 174-175). Apeliantas, atskleisdamas savo nusikalstamo sumanymo esmę, ikiteisminio tyrimo metu atpasakojo visas esmines įvykių aplinkybes, apie kurias duodami parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino nukentėjusieji ir liudytojas A. T.. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutampa su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę dėl sukčiavimo.

Byloje nėra duomenų, kad V. A. žmona būtų buvusi sulaikyta ar prieš ją inicijuotas baudžiamasis persekiojimas. Todėl teisiamajame posėdyje nuteistojo teiginys, kad jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu sąlygojo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai prieš jo žmoną ir vaikus, visiškai nepagrįsti.

Taigi esant tokioms bylos aplinkybėms, sprendžiant apelianto kaltės klausimą nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir visete su kitais ištirtais įrodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad V. A. veikoje yra visi sukčiavimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., sudėčiai būtini tiek objektyviosios (aktyvūs veiksmai apgaudinėjant nukentėjusiuosius, apgaulės būdu užvaldant svetimus pinigus – 800 Lt, ir kėsinantis apgaulės būdu užvaldyti 1330 Lt), tiek subjektyviosios pusės požymiai (veikimas tiesiogine tyčia). Nuteistojo V. A. nurodyta aplinkybė, kad jis dėl darbo tarėsi su jau dirbančiais Airijoje pažįstamais, nepaneigia jo kaltės padarius inkriminuojamas veikas, kadangi minėtą aplinkybę jis pats paneigė teigdamas, kad nukentėjusioji „jokioje įmonėje nebūtų dirbę, nes žmonės išvažiuoja taip dirbti“ (t. 2, b. l. 80).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip skundu prašo apeliantas, ir priimti V. A. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgė į bausmės paskirtį, įvertino tai, kad apeliantas yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam paprastai už tyčinį nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Naujų aplinkybių, į kurias apylinkės teismas būtų neatsižvelgęs skirdamas bausmes, apeliantas skunde nenurodė. Todėl keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. A. paskirtų bausmių taip pat nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.