- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e2VP-28369-905/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19108-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „Gotas“, E. K.
- Skolininkas
- E. K.
- Kreditorius
- UAB „Gotas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „Gotas“, E. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž.
Pareiškėjas prašė skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. 300 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Anot pareiškėjo, vykdant skolos išieškojimą iš skolininko E. K., nuo 2020 m. vasario 27 d. skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau paskutinė išskaita atlikta 2021 m. vasario 25 d. Pareiškėjo teigimu, skolininkas iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, tačiau antstolio patvarkymas dėl išskaitų toliau nevykdomas.
Antstolis I. Gaidelis vykdo 6306,15 Eur skolos, 2540,60 Eur palūkanų, 451,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 204,18 Eur žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininko E. K. išieškotojai UAB „Gotas“. Antstolis nustatė, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-25536 pareikalauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atitinkamas darbo užmokesčio dalis ir išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme išaiškinta adresato pareiga pranešti antstoliui, jeigu bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, taip pat nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti nuo 2020 m. vasario 27 d., paskutinis išskaitos pervedimas buvo atliktas 2021 m. vasario 25 d. 2024 m. gegužės 21 d. patvarkymu pateikti informaciją Nr. S-24-8-20942 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti pranešimą dėl kokių priežasčių nevykdomas 2019 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas. 2024 m. gegužės 21 d. patvarkymas išsiųstas bendrovės elektroninio pašto adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2019 m. gegužės 7 d. yra A. Ž. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė ar vykdo nurodytus antstolio reikalavimus.
Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. CPK 585 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
Antstolio 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. patvarkymai iki šiol nevykdomi-neįvykdyti. Ginčo dėl antstolio įpareigojimų teisėtumo nėra, vadinasi, antstolio įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo antstolio patvarkymų, t. y. neišskaičiuoja ir į depozitinę sąskaitą neperveda E. K. darbo užmokesčio atitinkamos dalies bei nenurodo priežasčių, dėl kurių nevykdomi įpareigojimai. Atsižvelgdamas į antstolio pateiktą medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), nes teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio patvarkymų neįvykdymo faktą, kaip pagrindą įmonės vadovo atsakomybei (CPK 585 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Spręsdamas dėl šiuo atveju skirtinos baudos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį. Dėl to netoleruotina tokia situacija, kai asmuo, kuriam taikoma procesinė bauda, sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nenustatinėja ir nesprendžia dėl tokio baudos dydžio, kuris dar leistų asmeniui „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir sąmoningą antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. jau paskirta 100 Eur bauda už tapačių antstolio reikalavimų nevykdymą, tai šią aplinkybę teismas vertina kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę (patvarkymas dėl skolos išieškojimo nevykdomas jau virš trijų metų), pakankamai didelį išieškomos sumos dydį (9502,74 Eur), teismas sprendžia, kad antstolio prašomos skirti 300 Eur baudos dydis neviršija pažeidimo pobūdžio ir atitinka proporcingumo kriterijų. Remiantis šiais motyvais, prašymas tenkinamas ir skiriama fiksuoto dydžio 300 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą iki šios nutarties priėmimo dienos. Ši bauda išieškotina iš A. Ž. asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.
Pareiškimą tenkinti.
Skirti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), vadovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 (trijų šimtų) Eur baudą už antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. patvarkymų nevykdymą laikotarpiu iki 2024 m. spalio 4 d.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.