Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Byla Nr. N-63-455-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
N-63-455-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-455/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 17 d. surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, tą pačią dieną, apie 10.15 val., Prancūzų gatvėje, Kaune, vairuodama automobilį „VW Golf“ ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbula kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. vasario 25 d. nutarimu pripažino G. G. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais dėl eismo įvykio, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, skundais, pranešimais dėl skundo, tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas nurodė, jog vertindamas byloje surinktus duomenis, vadovaujasi eismo įvykio liudytojų J. K. ir L. S. parodymais. J. K. gerai įsidėmėjo automobilio markę, spalvą, modelį, valstybinį numerį, automobilyje buvusių žmonių skaičių, L. S. taip pat tiksliai nurodė automobilio, atsitrenkusio į automobilį „Toyota Yaris“, markę, modelį, tai, kad automobilį vairavo moteris, nurodė, kad automobilis „VW Golf“ buvo tamsios spalvos. Abi liudytojos parodė, kad po eismo įvykio iš automobilio „VW Golf“ niekas neišlipo, nesistengė išsiaiškinti įvykio padarinių, neapžiūrėjo įvykio vietos, neįsitikino, kad savo veiksmais nepadarė žalos kitiems asmenims, automobilis „VW Golf“, kiek pastovėjęs, iš įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojos tiksliai apibūdino įvykio aplinkybes, kad automobilis „VW Golf“ galine kairės pusės dalimi trenkėsi į galinę dešinės pusės automobilio „Toyota Yaris“ dalį, nuo smūgio įsijungė automobilio „Toyota Yaris“ signalizacija. Byloje užfiksuoti automobilių apgadinimai – automobiliui „VW Golf“ nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje 60-65 cm aukštyje, o automobiliui „Toyota Yaris“ panašiame aukštyje apgadinta galinio bamperio dešinė pusė ir galinis dešinės pusės sparnas, ant automobilio „VW Golf“ matosi automobilio „Toyota Yaris“ dažų likučiai. Tokie apgadinimai visiškai atitinka liudytojų parodymus. Apgadinimų lokalizacija patvirtina šiuos automobilius dalyvavus aptariamame eismo įvykyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pastarosios liudytojos yra pažįstamos su G. G. ir suinteresuotos duoti jai nepalankius parodymus, teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.Susipažinęs su pagal gautą G. G. skundą atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, teismas priėjo išvadą, kad eismo įvykio aplinkybes užfiksavę ir įvykį įforminę policijos pareigūnai tarnybines pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo netikėti jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais įvykio aplinkybių duomenimis. Pažymėjo, kad paaiškinime apie įvykio aplinkybes G. G. nurodė, kad ji jokio eismo įvykio nepadarė, ant jos vairuoto automobilio galinio bamperio atsirėmimo į kitą automobilį žymių nėra, tačiau vėliau teismui pateiktame paaiškinime bei teismo posėdžio metu ji teigė, kad ant automobilio „VW Golf“ galinio bamperio kairiojo viršutinio kampo įbrėžimas yra, tačiau jis atsirado ankstesnio kontakto su kitu automobiliu metu. G. G. pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, įvykio liudytojų J. K. ir L. S. suinteresuotumą duoti jai nepalankius parodymus, teismas įvertino kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mėginimą išvengti administracinės atsakomybės bei gręsiančios nuobaudos už padarytus administracinius teisės pažeidimus.Liudytojo M. M. parodymus teismas įvertino kritiškai nustatęs, jog šis yra gerai pažįstamas su G. G., juos sieja artimos draugystės santykiai, todėl, teismo nuomone, jis suinteresuotas bylos baigtimi.Teismas pripažino, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nenurodė protokole įvykio liudytojų pavardžių, adresų (ATPK 260 str.), eismo įvykio vietos schemoje suklysta užrašant tikslų schemos sudarymo laiką, tačiau šie netikslumai yra neesminiai, nesutrukdę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Parinkdamas subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

III.

Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimu, G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji 2009 m. sausio 17 d., apie 10 val., išvažinėjo automobiliu „VW Golf“ su savo draugu M. M., gyvenančiu Prancūzų g. 68, Kaune, iš kiemo aikštelės, tačiau jokio automobilio nekliudė. Mano, jog byloje pareigūnų surinkti įrodymai nepatvirtina jos kaltės. Nurodo, jog teismas rėmėsi liudytojų V. S., J. K. ir L. S. parodymais, tačiau V. S. pati įvykio nematė ir apie jį sužinojo iš kaimynės J. K., kuri dirba kartu su V. S. vyru ir yra jam pavaldi. Visa tai rodo, jog J. K. suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat pažymi, jog ši savo 2009 m. sausio 18 d. duotus paaiškinimus keitė ir jau 2009 m. sausio 23 d. nurodė, kad matė į automobilio „Toyota Yaris“ dešinį galinį šoną galiniu kairiu šonu įsirėmusį automobilį „VW Golf“. Liudytoja L. S. teisme nurodė, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo tamsiai mėlynas, priekyje sėdėjo tik vairuotojas, tuo tarpu jos automobilis juodas ir jame sėdėjo du žmonės. Nurodo, jog teismas rėmėsi eismo įvykio vietos schema, tačiau ji neatitinka Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų, t. y. nenurodyta, iš kurios vietos judėjo jos automobilis, nepavaizduotas jos judėjimo atbuline eiga kryptis, neužfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo vietoje. Teigia, jog jos automobilio techninės apžiūros aktas negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis abiejų automobilių dalyvavimą eismo įvykyje, o eismo įvykio vietos schemoje aprašant automobilio apgadinimus nenurodyta, ar tai braukimo, ar smūgio žymės ir t.t. Tvirtina, jog techninės apžiūros akte nenurodyta, kokiu matavimo prietaisu naudotasi matuojant braukimo žymes, o byloje esančios fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad abiejų automobilių apgadinimai negalėjo atsirasti jiem dalyvaujant eismo įvykyje. Atkreipia dėmesį į tai, jog, apžiūrėjęs jos automobilį, specialistas 2009 m. sausio 17 d. akte nurodė, jog ant jos automobilio rasti automobilio „Toyota Yaris“ dažų likučiai, tačiau tokie įrodymai nebuvo užtvirtinti byloje. Pabrėžia, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jai nebuvo išaiškintos, ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos, teisės.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantės teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįsti. Pažymi, jog J. K. tik atliko pilietinę pareigą, o L. S. neteisingai nurodė apeliantės vairuoto automobilio spalvą, tačiau toks netikslumas paaiškinimas eismo įvykio stebėjimo atstumu bei tamsiai mėlynos spalvos panašumu į juodą spalvą. Nurodo, jog kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl nežinojimo, kokia matavimą priemone fiksuoti apgadinimai, nes tai atlikta dalyvaujant abiem vairuotojams, be to, tarnybiniame pranešime nurodytas naudoto prietaiso numeris, patikros liudijimo numeris.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

G. G. jai inkriminuotus pažeidimus neigia teigdama, jog ji jokiame 2009 m. sausio 17 d. eismo įvykyje nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismas kitokios išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais M. M., J. K., L. S. ir V. S., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Apeliantė, abejodama liudytojų J. K., L. S. ir V. S. nešališkumu, teigia, jog V. S. pati įvykio nematė, J. K. - suinteresuota bylos baigtimi, nes yra pavaldi V. S. vyrui, be to, jos parodymai bylos eigoje kito, o L. S. teigė, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo tamsiai mėlynas, priekyje sėdėjo tik vairuotojas, tuo tarpu jos automobilis juodas ir jame sėdėjo du žmonės. Šiuo aspektu pasakytina, jog ginčo dėl to, kad V. S., kurios automobilis buvo apgadintas, eismo įvykio pati nematė, nėra, tačiau tiek L. S., tiek J. K. betarpiškai stebėjo daromus pažeidimus ir davė nuoseklius parodymus. L. S. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 35), tiek teisme nurodė (b. l. 55), jog eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo tamsiai mėlynas. Pažymėtina, jog ši liudytoja daromus pažeidimus matė iš savo buto, esančio 5 aukšte. Byloje esančios automobilio „VW Golf“ fotonuotraukos patvirtina, jog mašina 2009 m. sausio 17 d. buvo purvina, tamsiai mėlyna spalva panaši į juodą, taigi nurodant automobilio spalvą L. S. galėjo sąžiningai klysti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kartu su apeliante minėta mašina važiavęs jos draugas M. M. savo paaiškinime taip pat automobilį „VW Golf“ nurodo kaip tamsiai mėlyną (b. l. 36). Pabrėžtina, jog L. S. neteigė mačiusi automobilyje tik vieną asmenį, ji tik nurodė aiškiai mačiusi, kad automobilį „VW Golf“ vairavo moteris (b. l. 55). Dėl J. K. parodymų pasakytina, jog jie šioje byloje kertiniai ir, skirtingai nei teigia apeliantė, išsamūs ir nuoseklūs. Pažymėtina, jog pastarosios 2009 m. sausio 18 d. paaiškinime fiksuotos tik esminės įvykio detalės, t. y. nurodyta pažeidimo data, apibūdintas įvykyje dalyvavęs automobilis ir trumpai aprašytos susidūrimo bei pasišalinimo iš įvykio aplinkybės (b. l. 11), kurios 2009 m. sausio 23 d. rašytiniame paaiškinime ne pakeistos, o tiksliau atskleistos, t. y. paaiškinta net priežastis, kodėl ji gerai girdėjo veikusią automobilio signalizaciją ir susidūrimo garsą (b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analogiškas įvykio aplinkybes J. K. patvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 56). Teisėjų kolegija pastebi, jog liudytojos J. K. tarnybinis pavaldumas V. S. sutuoktiniui įrodymais nepagrįstas, be to, tokia aplinkybė pati savaime nereiškia, jog asmuo suinteresuotas melagingai apkalbėti kitą asmenį.Liudytojo M. M. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo motyvus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliantės teiginius, kad jos kaltės nepatvirtina ir automobilių apgadinimų pobūdis, jų lokalizacija, jai neaišku, kokiu matavimo prietaisu naudotasi fiksuojant apgadinimus. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog transporto priemonės „Toyota Yaris“ apgadinimai tinkamai fiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, sudarytoje patrulio R. S., „VW Golf“ techninės apžiūros aktą surašė ir rastus techninius automobilio defektus aprašė eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas V. C.. Eismo įvykių aplinkybių fiksavimas yra minėtų pareigūnų kasdienė veikla, tuo tarpu apeliantė nepagrįstai kvestionuoja jų veiksmus turėdama tik vienerių metų vairavimo stažą. Pažymėtina, jog automobiliai sustatyti apgadinimams fiksuoti dalyvaujant pačiai apeliantei, matavimai atlikti rulete Nr.1090 (patikros Nr.0406721) jai matant, taigi bet kokios abejonės dėl matavimo priemonės neidentifikavimo paneigtos (b. l. 31). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pati apeliantė, neigdama bet kokį kontaktą su kitu automobiliu, savo paaiškinimus keitė, t. y. iš pradžių neigė bet kokias ant jos automobilio esančias žymes (b. l. 9), tačiau vėliau jau aiškino, kad ant jos vairuoto automobilio esantis įbrėžimas yra iš seniau (b. l. 50, 55), kas leidžia, įvertinus visą bylos medžiagą, G. G. paaiškinimus laikyti kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apeliantės teiginių, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jai nebuvo išaiškintos teisės, o byloje esanti eismo įvykio vietos schema netinkama, pasakytina, jog byloje pakanka įrodymų jos kaltei patvirtinti, todėl schemos neišsamumas šiuo atveju jokios esminės reikšmės neturi, be to, apeliantei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, schemoje fiksuota tik tai, kas buvo rasta atvykus pareigūnams. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog G. G. teisės ir pareigos, įtvirtintos ATPK 272 straipsnyje, buvo pasirašytinai išaiškintos, taigi toks apeliacinio skundo teiginys visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas