Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. B., institucijai, teikiančiai išvadą: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas asmeniškai (46,47 b.l.) po to, kai buvo paskelbta paieška. Vėliau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, atsakovas apie posėdžius buvo informuojamas skelbiant specialiame interneto puslapyje pranešimus.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. siūlo ieškinį patenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateikto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. J. gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė L. J., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (4 b.l).

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Nagrinėjamu atveju nors ekspertizė ir buvo paskirta, ji nebuvo atlikta, kadangi atsakovas į ją nenuvyko, nors apie paskirtą ekspertizę žinojo. CPK 389str. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovui buvo paskelbta paieška, jį suradus, įteikti procesiniai dokumentai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Todėl teismas daro išvadą, jog tokie atsakovo veiksmai rodo jo vengimą atsakomybės, nenorą byloje nustatyti tiesą.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Byloje apklaustas ieškovės tėvas V. J. parodė, jog duktė iš (duomenys neskelbtini) 2001m. rudenį grįžo būdama nėščia. Ji sakė, kad vaiko tėvas yra A. B.. Gimus dukrai, ieškovė viena pati augino dukrą ją išlaikė ir neieškojo vaiko tėvo. Tačiau jau ketvirti metai kaip ieškovė serga cukriniu diabetu, pragyvena tik iš gaunamų neįgalumo ir socialinių pašalpų, kurių neužtenka paauglės dukters išlaikymui, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė taip pat teismui pateikė fotonuotraukas ir jų santrauką, iš kurios matyti jog fotonuotraukų santrauka buvo daryta 2002-10-01, t.y. kai jau ieškovė buvo nėščia. (8, 81 b.l.)

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo artimi, jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažįsta save nepilnametės A. J. tėvu. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės L. J. dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. GR 11-07-14 matyti, kad L. J. ir jos dukrai A. J. išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nepilnametė ieškovės duktė nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, motina rūpinasi ir prižiūri dukrą, tarp jų yra pakankamas emocinis ryšys, vaikui sudarytos normalios sąlygos gyventi ir vystytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir A. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. J.. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Ieškovė pateikė vaiko būtinų išlaikymo išlaidų sąmatą, kurioje nurodyta ieškovės manymu vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį apie 235 Eur (5 b. l.). A. J. yra trylikos metų moksleivė, jai reikalingos lėšos ne tik maistui, būstui, bet ir mokymosi bei lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, todėl teismo nuomone, ieškovės pageidaujama išlaikymo suma yra reali, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis nėra gera. Ji kas mėnesį gauna 33,74 Eur dydžio socialinę išmoką bei 80 Eurų socialinę pašalpą ( ne kas mėnesį), už socialinį būstą kas mėnesį turi mokėti 17,93 Eur, pastovaus darbo neturi, išlaidos, augant vaikui tik didėja. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo materialinę padėtį. Ieškovės žiniomis jis šiuo metu gali gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę, turtinę padėtį, daro išvadą, jog iš atsakovo priteistina didesnė nepilnametės dukters išlaikymo dalis.

Ieškovės prašomo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 144 Eurus dukters išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. J. po 144 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-04-24) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės motina ieškovė L. J..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.) Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialia vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Atsakovas neginčijo, kad nuo pat gimimo vaikui nėra teikęs jokio išlaikymo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J.. Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus, skaičiuojant po 144 Eurus kas mėnesį nuo 2010-04-24 iki kreipimosi į teismą dienos 2013-04-24, t. y. 5184 Eur įsiskolinimas. (CPK 185, CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą, 207,36 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 5,84 Eur pašto išlaidų viso 3254,19 Eur. (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str., 99 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos

Išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo. Byloje yra pateikta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-679 (b. l. 112), iš kurios matyti, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 127,38 Eur valstybės patirtos išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos CPK 259str., 263str.-270str., 392str.

nusprendė:

Nustatyti, kad atsakovas A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-24 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti nepilnametės A. J. motinai L. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2010-04-24 iki 2013-04-24) - 5184 Eur ( penkis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus).

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 41 Eur žyminio mokesčio už tėvystės nustatymą, 207,36 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, 5,84 Eur pašto išlaidų viso 3254,19 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 128,37 Eur ( vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus, trisdešimt septynis euro centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.