Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-20 · Administracinė byla Nr. I-4701-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
I-4701-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03236-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4701-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03236-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui J. M.,

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.1. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas. Kameros buvo perpildytos, dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinio mazgo patalpa, nuteistųjų jose buvo tiek, kiek buvo miegamųjų vietų. Dėl didelio kamerose laikomų žmonių skaičiaus pareiškėjui būdavo sunku miegoti naktimis, nepakako šviežio oro, buvo tvanku ir karšta, be to, dėl ploto trūkumo dažnai kildavo konfliktų tarp nuteistųjų. Pareiškėjui buvo padaryta dvasinė skriauda, jis patyrė nepatogumų, orumo pažeminimą.

1.2. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių jautė įtampą, buvo pavargęs ir neišsimiegojęs.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

2.1. Paaiškino, kad negali pateikti tikslių duomenų, su kokiu asmenų skaičiumi pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN kamerose konkrečiais laikotarpiais, nes įstaiga tokių duomenų nekaupia, tačiau paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, visada yra stengiamasi, kad būtų užtikrintas nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Kiekvienam iš nuteistųjų yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskirojoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose vienu metu nėra laikoma daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo sukelti jam intensyvią ir ilgai trunkančią emocinę būseną, sukeliančią papildomų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, stipresnių nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą tam skirtose pataisos įstaigose. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN iniciatyva, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, skirtas už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Pateiktas skundas yra pagrįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, todėl, atsakovės atstovo vertinimu, galimai pareiškėjas kreipėsi į teismą vien tik siekdamas gauti turtinės naudos iš valstybės.

2.2. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovės atstovui pranešta laiku ir tinkamai.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepateikė atsiliepimo į skundą ir nedalyvavo teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

7. EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

8. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje nuostatoje nėra numatyta, kad į minėtą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą nėra įskaitomas kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas.

9. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad Vilniaus PN kamerose jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 13D ir Nr. 2K. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad neturi duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau vienu metu jose yra laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek asmenų buvo laikoma Vilniaus PN kamerose kartu su pareiškėju. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).

9.1. Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 21 d. (15 parų) buvo uždarytas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K (b. l. 15–16). Minėtos patalpos bendras plotas yra 12,05 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 11,40 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,65 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietas (b. l. 20), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudaro 4,35 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 3,80 kv. m.

9.2. Nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. (15 parų) pareiškėjas buvo uždarytas kamerų tipo patalpoje Nr. 2K (b. l. 18–19). Minėtos patalpos plotas sudaro 14,35 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 12,75 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,60 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 20), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudaro 4,78 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,25 kv. m.

9.3. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 7-253 (b. l. 17) pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 13D. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo į skundą, šios patalpos plotas sudaro 33,18 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 31,47 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,71 kv. m), gyvenamojoje patalpoje įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 21). Taigi, šioje kameroje pareiškėjui vidutiniškai tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudaro 4,15 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 3,93 kv. m.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgu nebuvo pažeisti nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

11. Šios teismo išvados nepaneigia pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dalį kameros ploto užėmė joje esantis inventorius ir baldai. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nuostatose, reglamentuojančiuose vienam asmeniui turintį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotą, nėra numatyta pareiga į šį plotą neįskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldais užimtą patalpų plotą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, plėtojamoje atsižvelgiant į pirmiau minėtą EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), nustatyta, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017 ir kt.). Vadinasi, pareiškėjo argumentai dėl kamerose esančių baldų užimamo ploto nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas neatitiko minimalaus teisės aktuose nustatyto ploto.

12. Kartu teismas atmeta kaip neįrodytus ir pareiškėjo argumentus, kad Vilniaus PN kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo tvanku ir karšta, kadangi pareiškėjas, nurodydamas šias aplinkybes, absoliučiai jų nepagrindžia, t. y. pareiškėjas neįvardino nei konkrečių kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir oro temperatūra, nei laikotarpių, kai egzistavo šios aplinkybės, nei asmenų, buvusių kartu su pareiškėju kamerose. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl išdėstytų aplinkybių būtų teikęs prašymus ar skundus Vilniaus PN administracijai.

13. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas