Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant atsakovei I. B., atsakovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Tele2“ dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po telefono dingimo ir sutarties nutraukimo atsakovė įsigijo kitą telefono aparatą ir kitos terminuotos ar neterminuotos sutarties dėl ryšio paslaugų nesudarė, perka nuolatinio papildymo korteles. Aplinkybes dėl telefono ir sim kortelės praradimo, nesinaudojimo „Tele2“ paslaugomis, patvirtina ir pateiktų teismui sąskaitų analizė. Po dingimo, kuomet „Tele2“ dėl aplaidumo neužblokavo kortelės, buvo paslaugomis neteisėtai naudojamasi 2003 01, 02 ,03, 04 mėnesiais, nes sumos ženklios. Nuo 2003 gegužės faktiškai paslaugomis nebuvo naudojamasi, nes visą tolimesnį laikotarpį buvo išrašoma vienodo dydžio, t.y. minimalaus mėnesinio mokesčio suma - 18 litų.

Be to, CK 1.125 str. 6 d. nustato ir sutrumpintą šešių mėnesių terminą pagrindiniam reikalavimui už suteiktas ryšio paslaugas. Prašo taikyti ieškinio senatį ir pagrindiniam reikalavimui, nes teisių perleidimo teisiniai santykiai neįtakoja terminų skaičiavimo taisyklių. Jeigu teismas pripažins galiojančius reikalavimo perleidimo santykius, ieškinio reikalavimas mažintinas. Atitinkamai delspinigiai gali būti paskaičiuoti tik nuo šios sumos (b.l.51-52).

2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas UAB „Tele2“ (b.l.102-103).

2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Tele2“ vykdydamas teismo reikalavimą pateikė teismui duomenis, kad I. B. prašymo blokuoti SIM kortelę neturi, paslaugos jai buvo teikiamos iki 2003-04-30, nes jau nuo 2003-05-01 sugeneruota minimalaus mėnesio mokesčio, t.y. 18,00 Lt sąskaita. Taip pat nurodė, kad sąskaitos klientei buvo siunčiamos nurodytu adresu, 2004-02-04 buvo siųstas priminimo laiškas, dėl 2772,39 Lt sumos ir įspėjimas, kad skola bus perduota išieškojimui. 2004-03-24 skola 2808,39 Lt buvo perduota UAb „Intrum Jusitia“, 2005-11-17 skola 2952,39 Lt buvo perduota UAB „Skolų valdymo centras‘. Sutartis su I. B. nebuvo nutraukta nepasibaigus terminui , nenutraukta ir po 18 mėn., kai sutartis tapo neterminuota. (b.l. 92).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė iš dalies, prašė priteisti 2952,39 Lt skolos, 531,43 Lt delspinigių, 247,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė su UAB „Tele2“ sutartį nutraukė. Be to pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio sutarties 9. 4 punktą, tuo atveju, kai pagal sutartį įgyta ir sim kortelė, ir telefono aparatas, nutraukiant sutartis, turi būti apmokamos sąskaitos faktūros iki sutarties nutraukimo dienos bei 18 Lt abonentinis mokestis iki sutarties galiojimo termino pabaigos. Toks mokestis nebuvo sumokėtas, sutartis buvo terminuota, dėl to mano, kad sutartis nebuvo tinkamai nutraukta. ”Tele2“ neigia faktą, kad buvo kreiptasi dėl sutarties nutraukimo. Pagal sutarties 9.4 punktą tinkamas sutarties nutraukimas apima du veiksmus, t.y. prašymą UAB ,,Tele2‘‘ nutraukti sutartį ir antras veiksmas yra tinkamas atsiskaitymas su kreditoriumi. Atsakovė šių veiksmų nėra tinkamai atlikusi, dėl to minėta sutartis ir nebuvo tinkami nutraukta. Visa informacija, kurią ieškovui perleido ”Tele2“ dėl atsakovės skolos yra mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio sutarties kopija ir balansas bei sąskaitos faktūros. Prie sutarties buvo pridėta atsakovės asmens tapatybės dokumento kopija, daugiau papildomų susirašinėjimų, pretenzijų, pareiškimų, nebuvo perduota. UAB ”Gelvora“, kaip nurodyta išraše prie reikalavimo perleidimo sutarties, perėmė 2952,29 Lt reikalavimą. Šį reikalavimą sudaro pagrindinė skolos suma už neapmokėtas sąskaitas faktūras pagal sudarytą sutartį. Ieškovas savo ruožtu skaičiuoja delspinigius. Pagal skaitmeninio mobiliojo korinio ryšio paslaugų sutarties 6.6 punktą, jeigu klientas vėluoja atsikaityti yra skaičiuojami 0,1 proc. dienos delspinigių. Reikalavimo perleidimo sutartis neprieštarauja, delspinigių skaičiavimas numatytas pagal skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį, todėl UAB „Gelvora“ turi teisę skaičiuoti delspinigius. Paskutinė sąskaita išrašyta 2004 spalio 31 d., ją reikėjo apmokėti iki lapkričio 28 d., tokiu atveju po šio termino pabaigos prasideda ieškinio senaties skaičiavimas. Ieškinio senatis baigiasi 2014 m. lapkričio 29 d.

Teismo posėdyje atsakovė I. B. paaiškino, kad neprisimena, kada sudarė sutartį su UAB „Tele2“. Paskutinį kartą sumokėjo už 2002 lapkritį, o gruodžio mėn. dingo telefonas, nežino ar pavogė, ar pametė. Atsakovė nuvyko į UAB „Tele2“ atstovybę Kęstučio g., kad nutrauktų sutartį, jos prašymą priėmė. Sakė, kad atsiųs sąskaitą ir reikės dar kažkiek sumokėti, tačiau sąskaitos negavo. Paskutinę sąskaitą gavo 2002 m. lapkritį ir ją apmokėjo. Gali būti, kad apmokėjo 2003 m. sausį. Ar sutartis nutraukta, kortelė užblokuota daugiau nesidomėjo. Kadangi sąskaitų negaudavo, manė, kad sutartis nutraukta. Pašto dėžutę tikrindavo, tačiau nei sąskaitų, nei pranešimų negaudavo. Kad skolinga sužinojo, tik gavusi dokumentus iš teismo. Iš ieškovo pranešimų taip pat nėra gavusi ir tikrai nebuvo susisiekusi su ieškovu.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad vežė sutuoktinę į UAB „Tele2“ atstovybę Kęstučio gatvėje, nes jos telefonas buvo pavogtas arba pamestas. Ji važiavo nutraukti sutartį ar pranešti, nes nežinojo ką daryti tokiu atveju. Matė, kad kai žmona pasakė, kad pamestas ar pavogtas telefonas, jai davė kažkokį popierių, žmona pasirašė. Liudytojas dar paklausė ar gali duoti išklotinę, pasakė, kad neduoda išklotinių. Po apsilankymo UAB „Tele2“ daugiau sąskaitų negavo. Kad atsakovė skolinga sužinojo tik gavę dokumentus iš teismo. Iš ieškovo pranešimų taip pat nėra gavę, su ieškovo atstovais nebendravo.

Trečiasis asmuo UAB „Tele2“ atsiliepimo nepateikė ir atstovo į teismo posėdį neatsiuntė. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2002 m. liepos 28 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr.V217C67129814-151, pagal kurią atsakovei suteiktas mobilusis telefonas NOKIA 3310 ir susitarta dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo (16-17 b.l.). Už mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas UAB „Tele2“ laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2004-10-01 išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras bendrai 2952,39 Lt sumai (20-42 b.l.), kurių atsakovė neapmokėjo. 2009 m. kovo 31 d. UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovas UAB „Gelvora“ (naujasis kreditorius) pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2013-04-16 išraše iš UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 nurodyta, kad atsakovės skola yra 2952,39 Lt (11-14,8 b.l.). Iš byloje esančio 2013-04-16 delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4605,73 Lt delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2008-11-29 iki 2013-03-08, t.y. už 1560 dienų (9 b.l.), ir 247,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, susidariusias laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2013-03-08 (10 b.l.). 2009 m. gegužės 4 d. ieškovas surašė atsakovei pranešimą apie Reikalavimo perleidimą į atsakovės skolą, atsakovė taip pat buvo raginama per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti į UAB „Gelvora“ 2952,39 Lt skolą, 808,07 Lt skolos išieškojimo išlaidas bei 531,43 Lt delspinigius (15 b.l.).

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius yra judriojo ryšio paslaugų tiekėjas, kuris iš esmės pagal savo veiklos pobūdį teikia vienodas paslaugas savo klientams, todėl su visais paslaugos gavėjais prisijungimo būdu yra sudaromos tipinės sutartys, kuriose paslaugos gavėjai negali tartis (derėtis) dėl paslaugos sąlygų, paslaugos gavėjas gali pasirinkti vieną iš kelių mokėjimo tarifų planą, pasirinkti sutarties terminą, bet ne trumpesnį nei yra nustatęs paslaugos tiekėjas ir pasirinkti tiekiamų paslaugų kredito limitą. Pradinis kreditorius kaip paslaugos tiekėjas turi vadovautis sutarties, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatomis bei turi būti tiek atidus ir rūpestingas, kad paslaugos gavėjui jos būtų sustabdytos kai jis kreipėsi dėl sutarties nutraukimo, ar kai sąskaitos ilgai neapmokamos. Civilinėje teisėje vyrauja pozicija, kad prievoliniuose santykiuose skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės ar jos dalies vykdymo, jei prievolės dalis padidėjo dėl kreditoriaus nerūpestingumo ar neatidumo arba kreditorius nesiėmė visų pagal prievolės pobūdį būtinų veiksmų, kad prievolės apimtis nepagrįstai nepadidėtų.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei išrašytos sąskaitos buvo išsiųstos ir jai įteiktos. UAB „Tele2“ neatsakė į atsakovės atstovės užklausimą (b.l. 61), taip pat neteikė ir teismui visų reikalautų duomenų, o 2013-12-03 pavėluotai pateikdamas paaiškinimą, kad sąskaitos buvo siunčiamos ir jos skola buvo perduota išieškojimui, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė bei nenurodė, kad tokių įrodymų negali pateikti dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas vertina, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė yra gavusi byloje pateiktas sąskaitas.

Pradinis kreditorius netinkamai vykdė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą šalių pareigą bendradarbiauti vykdant prievolę ir savo pareigas vykdyti kuo ekonomiškiau bei CK 6.718 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą teikiant paslaugas veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Šalys vykdydamos sutartį, turi sąžiningai bendradarbiauti, t.y. atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kitos sutarties šalies interesus. Vienas šios pareigos pažeidimo padarinių įtvirtintas LR CK 6.206 str., kuriame nustatyta, kad šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Iš tarp atsakovės ir UAB „Tele2” sudarytos sutarties 4.5. punkto matyti, kad paslaugos teikėjas turi teisę neteikti klientui paslaugų ar sustabdyti jų teikimą jei klientas laiku neapmokėjo už suteiktas paslaugas, jei klientas laiku neapmokėjo kitų „Tele2“ sąskaitų už suteiktas paslaugas. Iš ieškovo pateikto sąskaitų balanso, trečiojo asmens pateiktos lentelės matyti, kad už teikiamas paslaugas nebuvo mokama nuo 2003 m. sausio mėnesio. Byloje nėra duomenų, kad pirminis kreditorius ėmėsi veiksmų pagal sutartį, t.y. sustabdė ar nutraukė paslaugos teikimą atsakovei. Priešingai, atsakovei neatsiskaitant ir toliau buvo skaičiuojamas mėnesinis mokestis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirminis kreditorius vadovavosi sutarties 9.4. p. t. y., neatsiskaičius ilgiau kaip keturis mėnesius, nelaikė, kad sutartis nutraukta, bet ir toliau skaičiavo mėnesinį mokestį.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji 2002 m. gruodį, dingus telefonui, kreipėsi į UAB „Tele2” atstovybę dėl sutarties nutraukimo. Atsakovei buvo nurodyta, kad sutartis nutraukta, ji gaus dar vieną sąskaitą, kurią turės apmokėti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė paskutinį kartą sąskaitą apmokėjo 2003 metų sausį. Kadangi daugiau sąskaitų atsakovė neapmokėjo, ir pilnai tikėtina, jų negavo, teismas vertina, kad UAB „Tele2“ beveik du metus ir toliau siųsdamas sąskaitas faktūras ir žinodamas, kad įsiskolinimas nuo 2002 m. gruodžio mėnesio tik auga, elgėsi nerūpestingai. Nesiimdamas jokių veiksmų įsitikinti, kad atsakovė sąskaitas gauna ir nenutraukdamas paslaugos tiekimo, pradinis kreditorius UAB „Tele2“ pats prisiėmė riziką dėl galimo žalos atsiradimo.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės ir liudytojo paaiškinimais, kad ji vyko į „Tele2“ atstovybę ir rašė prašymą dėl sutarties nutraukimo ir sim kortelės blokavimo. Todėl laiko, kad tarp pirminio kreditoriaus UAB „Tele2” ir atsakovės sutartis buvo nutraukta 2002 m. gruodžio mėnesį.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė ir jos atstovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismas nesutinka su atsakovės atstovės prašymu taikyti ieškinio senatį, taikytiną ryšio paslaugų teisiniams santykiams, nes šis terminas netaikytinas tokiom pobūdžio reikalavimams. Tačiau byloje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.), jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CPK 1.127 str. 2d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CPK 1.128 str.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią pagal pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2004-10-01. Teismas vertina, kad nustačius, jog Mobiliojo ryšio paslaugų sutartis nutraukta 2002-12, o paskutinis sąskaitos apmokėjimas buvo 2003-01-09, laikytina, kad nuo tada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (CK 1.129 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.). Taigi darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos pasibaigė iki 2013 m. sausio 9 d. Ieškinys teismui pateiktas 2013 m. balandžio 18 d. Įrodymų apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ieškovas nepateikė, termino atnaujinti praleistą ieškinio senatį neprašė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą priteisti 2952,39 Lt skolą yra praleistas ir todėl esant atsakovės prašymui teismas taiko ieškinio senaties terminą.

Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo prašomiems priteisti delspinigiams. Reikalavimams dėl delspinigių CK 1.125 straipsnyje yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas ieškiniui pareikšti. Teisė reikalauti delspinigių išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos. Prievolė mokėti delspinigius yra išvestinė prievolė, kurios egzistavimas priklauso nuo pagrindinės prievolės: pasibaigus pagrindinei prievolei grąžinti skolą, baigiasi ir išvestinė prievolė mokėti delspinigius. Negalima reikšti reikalavimo mokėti delspinigius, kuriais buvo užtikrinta prievolė, kurios vykdymo reikalavimo terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į teismo nustatytą faktą, kad ieškinio senaties terminas dėl 2952,39 Lt skolos yra pasibaigęs iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, reikalavimo priteisti delspinigius už atsakovės nesumokėtą 2952,39 Lt sumą senaties terminas taip pat yra pasibaigęs.

Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, ieškovo reikalavimui dalyje dėl 2952,39 Lt skolos pagal PVM sąskaitas–faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2004-10-31 bei delspinigių, mokėtinų už šios skolos grąžinimo praleidimą, taikytinas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.124 str., 1.125 str., 1.126 str., 1.128 str.).

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

Ieškovas pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2012-03-08 patyrė 208,02 Lt išlaidas (10 b.l.). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo patirtos nurodytos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Be to ieškovo reikalavimas priteisti kai kurias šių išlaidų (pvz. išlaidas administracijai (buhalterijai), darbuotojo darbo užmokesčiui) nepagrįstas, nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančios skolų išieškojimu, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Atsakovė neturi apmokėti ieškovo vykdomo verslo išlaidų, kurias ieškovas patiria kiekvieną mėnesį ir kurios jam atsiranda, nepriklausomai nuo to ar buvo skola naujajam kreditoriui sumokėta gražiuoju. Todėl ieškinį atmetus dėl pagrindinio reikalavimo, o taip pat vadovaujantis aukščiau paminėtais motyvais atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.

Kitus šalių nurodytus argumentus teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovo ieškinį, jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Netenkinus ieškinio, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui privalo raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1, 3 d.). Atsakovė yra teismui pateikusi įrodymus apie savo turėtas 600,00 Lt teisinės pagalbos išlaidas, minėtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Šioje byloje valstybė patyrė 43,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, valstybei 43,85 Lt (keturiasdešimt tris litus 85) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.