- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1570-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam T. K., nukentėjusiajam M. Š., nukentėjusiojo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)turintis išsilavinimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. mušdamas nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą, o būtent: jis 2020 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., tarp jo ir M. Š. kilus konfliktui, jis būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptinėje, ne mažiau kaip 4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė M. Š. į veido sritį ir ne mažiau kaip 4 kartus koja spyrė M. Š. į veido ir pilvo sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. Š. į veidą, ir tokiais savo veiksmais jis padarė M. Š. muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje su poodine kraujosruva lūpos raudonyje, dalinį 1-o viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžį, poodinę kraujosruvą smakre. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad agresyvus elgesys jam nėra būdingas. Įvykio dieną jį buvo užpuolusios kažkokios nesuprantamos ambicijos, todėl ir sumušė nukentėjusįjį. Šiuo metu jis nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, jis nevartoja alkoholio jau 10 metų, nori susikurti šeimą, nori taisytis. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Š. neprieštaravo susitaikymui, nurodė, kad sutinka su baudžiamosios bylos nutraukimu, prašė patvirtinti jų susitaikymo protokolą.
Taigi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir po kaltinamojo akto paskelbimo iš karto pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d., apie 21 val., jis ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) , ir sutiko, kaip jam dabar yra žinoma, T. K., kuris pradėjo kabinėtis prie jo agresyviais veiksmais. Po šio incidento jam einant namo, kaip jis yra jau minėjęs, kuomet jis grįžinėjo, jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kaip jis jau žino, tai T. tėvas M. K., iš to paties namo, kuriame jis gyvena, pradėjo šaukti pro pirmo aukšto balkoną „ką tu čia darai“. Jis įėjo į laiptinę, praeidinėjo pro minėto kaimyno buto duris. Jam praeinant pro jas, M. K. duris trenkė specialiai į jį, matydamas, kad duris trenksis į jį. Su durimis M. K. jam trenkė į kairę kūno pusę, jis juto stiprų fizinį skausmą. M. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išėjo iš savo buto į laiptinę, abiem rankomis jį sugriebė ir pradėjo laikyti, neleisdamas grįžti namo. Jį laikė suėmęs abiem rankomis už striukės, ties pečių sritimi, iš priekio. M. K. šitaip jį laikydamas neleido jam eiti namo. Kol jį laikė M. K., į laiptinę užėjo prie jo kabinėjęsis T.. T. griebė jį kaire ranka ir stovėdamas priešais jį, dešinės rankos kumščiu sudavė mažiausiai keturis kartus į veido sritį. Jam pradėjo bėgti iš nosies ir iš burnos kraujas. Tuo pačiu metu kažkuria koja T. mažiausiai keturis kartus spardė į veido ir į pilvo sritį. Jam iš ausies T. išlupo ausinę. M. Š. ją mėginant pasiimti nuo žemės ir besilenkiant prie jos, T. K. jam įspyrė į veidą, to spyrio metu jam buvo nuskeltas priekinis dantis. Atlikdami šiuos veiksmus, abu vyrai, stovėdami nugaromis priešais išėjimo duris, būdami priešais jį, mėgino traukti lauk pro laiptinės duris. Visi šie išvardyti veiksmai kaip, jis jau ir yra minėjęs praeitos apklausos metu, jam sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo jo sveikatą. Kaltinamasis T. K. sudavė rankomis ir kojomis smūgius, visų šių veiksmų atlikimo metu M. jį laikė. J. M. jo nebūtų laikęs, ji būtų parbėgęs namo (b. l. 47-49).
2021-04-01 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos nukentėjusiojo M. Š. nurodytos aplinkybės. Atvykus prie namo esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr.1) M. Š. parodė kurioje vietoje stovėjo T. K., kuomet jis sutiko T. K. (nuotrauka Nr. 2). M. Š. parodė kurioje vietoje T. K. jį apsilenkė ir pradėjo kabinėtis agresyviais veiksmais (nuotrauka Nr. 3). Toliau M. Š. parodė kurioje vietoje ginantis T. K. sudavė smūgį į veidą (nuotrauka Nr. 4). M. Š. paaiškino, kad po įvykusio konflikto jis ėjo link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys , (duomenys neskelbtini) , esančio namo ir išgirdo šauksmą „Ką tu čia darai“, nurodė į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) buto balkoną (nuotrauka Nr. 5). M. Š. paaiškino, kad įėjo į laiptinę eiti namo, kuomet su buto Nr. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini(), M. K. jį nutrenkia, rodo, kurioje vietoje stovėjo (nuotrauka Nr. 6). M. Š. parodo kaip jį sugriebia abiem rankomis M. K. ir laiko (nuotrauka Nr.7). M. Š. paaiškino, kad į laiptinę labai greitai atėjo T. K. ir griebė kaire ranka (nuotrauka Nr. 8). M. Š. paaiškino, kad abu asmenys, t. y T. K. ir M. K., vienu metu jį laikė nurodytais būdais. Taip abu laikydami traukė M. Š. link laiptinės išėjimo. M. šalčius paaiškino, kad tuo metu T. K. sudavė smūgius kojomis ir rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, todėl M. Š. minėtų smūgių tiksliai parodyti negalėjo. M. Š. parodė kurioje vietoje stovėjo, kuomet T. K. išlupo ausinę ir M. Š. mėginant ją pakelti nuo žemės – spyrė M. Š. į veidą, kuria koja nepamena (nuotrauka Nr. 9). M. Š. paaiškino, kad toje pačioje vietoje T. K. toliau smūgiavo rankomis ir spardė M. Š. į įvairias kūno vietas, tikslaus smūgių skaičiaus jis nepamena. Praėjus kuriam laikui, tikslaus laiko M. Š. negali nurodyti, iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) buto išėjo moteris, pradėjo šaukti ant T. ir M. K. ir juos nuo M. Š. nustūmė. M. Š. paaiškino, kad pasiėmė ausinę nuo žemės ir bėgo namo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) butą. M. Š. paaiškino, kad grįžus namo, laiptinėje pasigirdo triukšmas, tėvas A. Š. išėjo į laiptinę pasižiūrėti kas vyksta. Kadangi matė ir girdėjo, kad tai yra T. ir M. K., M. Š. išėjo į laiptinę. M. Š. rodė kurioje vietoje stovėjo (nuotrauka Nr. 10). M. šalčius parodė kur stovėjo T. K. (nuotrauka Nr. 11), kur stovėjo A. Š. (nuotrauka Nr. 12), kur stovėjo M. K. (nuotrauka Nr. 13), kur stovėjo O. Š. (nuotrauka Nr. 14). M. Š. paaiškino, kad taip stovint T. K. sudavė M. Š. rankos kumščiu į veidą. M. Š. negalėjo tiksliai parodyti kurios rankos kumščiu jam į kurią tiksliai veido dalį T. K. smogė, kadangi praėjo daug laiko. M. Š. paaiškino, kad grįžo namo ir O. Š. kvietė policijos pareigūnus (b. l. 51-57).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra M. Š. tėtis. Jie gyvena kartu pažymoje nurodytu adresu. 2020-10-08 vakaro metu jis su žmona O. Š. buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Apie 21.00 val. į namus įbėgo M., kuriam buvo prakirsta lūpa, iš nosies bėgo kraujas, ir pasakė, kad jį užpuolė, kad jie kviestų policiją. Jis su žmona iš pradžių nieko nesuprato. M. pasakė, kad jį užpuolė kaimynai iš pirmo aukšto. Jis (A. Š.) atidarė įėjimo į butą duris ir pamatė, kad iš pirmo aukšto link jų laiptais atbėga jų kaimynai. Šių vardų ir pavardžių jis nežino, pažįsta juos tik iš matymo, žino, kad jie yra kaimynai. Niekada jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Abu vyrai pakilę laiptais bandė kažką aiškinti, rėkė. Kadangi jis (A. Š.) buvo išėjęs į laiptinę, jis atsistojo tarp jų ir savo sūnaus su žmona, kurie stovėjo jų buto tarpduryje. Jis neleido kaimynams priartėti prie jo šeimos. Jo žmona bandė kviesti policiją, tačiau iš pradžių jis panoro viską išsiaiškinti vietoje. Jis pabandė visus nuraminti, kad jie galėtų ramiai pasikalbėti ir išsiaiškinti kas įvyko. To kaimyno sūnus rodė į savo žandikaulį ir sakė, kad jo sūnus jam sulaužė žandikaulį. Kaimyno sūnus jiems rėkė, kad jeigu jie visko čia neišsiaiškins, tai toliau jie ramiai nebegyvens. Jis jautė, kad nuo abiejų kaimynų sklinda alkoholio kvapas. Kadangi jie buvo laiptinėje ir abu vyrai stovėjo gana arti, jų kvėpavimą galima buvo lengvai užuosti. Jo (A. Š.) sūnus alkoholio tą vakarą nebuvo vartojęs. Emocijoms šiek tiek aprimus, jis nuleido rankas, kuriomis bandė sulaikyti kaimynus. Tačiau tuo momentu vietoje kalbų, kaimyno sūnus trenkė jo sūnui į veido sritį. Tada jie suprato, kad tikrai nepavyks šios situacijos išspręsti gražiuoju, kaimyniškai, todėl jo (A. Š.) šeima nuėjo į butą, jis uždarė savo buto duris ir jie iškvietė policiją. Kiek jis žino, jo žmona keletą kartų skambino į bendrosios pagalbos centrą, kol laiptinėje vyko visas šis chaosas. Tuose garso įrašuose turi girdėtis kas vyko laiptinėje. Apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, jam papasakojo M., jis pats to nematė. M. sakė, kad ėjo namo ir prie gretimo namo jį užkalbino kažkoks asmuo. Pastarasis pradėjo kabinėtis prie M., klausti kur šis eina, kad jis čia gyvena. Tarp jų įvyko kažkoks apsistumdymas. M. pasakojo, kad bandė ištrūkti, atsimušti nuo to asmens. M. pavykus tą padaryti, jis įbėgo į laiptinę, o iš buto, esančio pirmame aukšte, išbėgo vyras, kuris M. sulaikė. Tada iš lauko atbėgo tas asmuo, su kuriuo buvo apsistumdymas, ir sudavė jo sūnui keletą smūgių į veido sritį. Kiek buvo suduota smūgių jis nežino. M. sakė, kad jam iškrito ausinės ir kai jis bandė jas pasiimti, jį pradėjo spardyti. M. pasakė, kad kaimynas M. laikė, o tas jo sūnus jį mušė. Tada iš tų kaimynų buto išėjo moteris, kuri išskyrė juos ir M. pabėgo namo. Šių įvykių, kurie buvo lauke ir pirmo aukšto laiptinėje, jis nematė, jis viską žino tik iš sūnaus žodžių. Jis matė tik kad M. įbėgus į butą, jo veidas buvo kruvinas, o drabužiai aptaškyti krauju. Per visą šį incidentą nei jis (A. Š.), nei kaimynas jokio fizinio smurto nenaudojo, muštynės buvo įvykusios tarp jo ir kaimyno sūnų. Jo (A. Š.) sūnus nėra konfliktiškas, su sūnumi niekada nebuvo jokių problemų, sūnus yra ramaus būdo. M. buvo išsigandęs, elgėsi ramiai, jokio agresyvumo kaimynams M. nerodė. Daugiau apie įvykį jis nieko papasakoti negali (b. l. 78-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. Š. parodė, kad ji yra M. Š. mama. Jie gyvena kartu pažymoje nurodytu adresu. 2020-10-08 vakaro metu ji su vyru A. Š. buvo namie. Ji išgirdo, kad suveikė domofonas ir jos vyras nuėjo atidaryti durų. Namo grįžo jų sūnus M., jis buvo visas išsigandęs, o jo veidas buvo kruvinas. M. pasakė, kad jie kviestų policiją, nes M. užpuolė. Jis su vyru buvo šoke, nes per visą jų gyvenimą jų sūnus su niekuo nėra susimušęs. M. pasakė, kad jį užpuolė kaimynas. Jie nieko nesupratę išėjo į laiptinę ir išgirdo, kad laiptais atbėga link jų du vyrai. Vienas buvo jų kaimynas iš pirmo aukšto, o kitą, jaunesnį, ji matė pirmą kartą. Po to ji sužinojo, kad tai pastarojo sūnus. Vyrai atrodė agresyvūs, rėkė, jaunesnis šaukė, kad M. jį užpuolė. Iš tų vyrų akivaizdžiai matėsi, kad jie abu yra neblaivūs, apie ką ji keletą kartų jiems pakartojo, tačiau tai juos tik dar labiau supykdė. Ji negalėjo patikėti savo ausimis, kad M. galėjo kažką užpulti. M. yra labai ramaus būdo, nekonfliktiškas, visada visų buvo giriamas, kad gerai išauklėtas. Tas kaimyno sūnus jiems rėkė, kad jie turi vietoje viską išspręsti, susitaikyti, nes kitaip jie kariaus visą gyvenimą. Jis taip pat tvirtino, kad M. jam sulaužė žandikaulį. Tuo metu ji suprato, kad kaimynai per daug agresyviai nusiteikę ir pasakė, kad ji kvies policiją, tačiau jos vyras pabandė visus nuraminti ir pasiūlė viską išspręsti patiems, kaimyniškai. Jie šiek tiek nurimo, jos vyras pakvietė arčiau prieiti M., kadangi pastarasis stovėjo išsigandęs giliau bute. M. priėjus, ji nežino ar spėjo jie persimesti bent keliais žodžiais, tačiau ji pamatė, kad kaimyno sūnus užsimojo ir kumščiu trenkė M. į veido sritį. Tuo metu jie visi subėgo į butą ir jame užsirakino. Tada ji iškvietė policiją. Ji nori pabrėžti, kad viso pokalbio ir konflikto laiptinėje metu ji kelis kartus buvo surinkusi Bendrojo pagalbos centro numerį ir skambinusi, tačiau vykstant chaosui ji nekalbėjo, todėl ji nežino kiek kartų ji buvo prisiskambinusi. Ji mano, kad garso įrašuose turėtų girdėtis laiptinėje vykęs konfliktas. Ji prašo gauti jos skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašus ir pridėti juos prie bylos. Apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, M. jiems papasakojo, kad jis ėjo namo ir prie gretimo namo jį užkalbino kažkoks asmuo. Pastarasis pradėjo kabinėtis prie M., klausti kur šis eina, kad jis čia gyvena, ar nori problemų ir panašiai. Tarp jų įvyko kažkoks apsistumdymas, tas asmuo prie M.prisikabino ir neatstojo, kol jie nepasiekė jų namų laiptinės. M. pasakojo, kad bandė ištrūkti, atsimušti nuo to asmens. Jam pavykus tą padaryti, jis įbėgo į laiptinę, o laiptinės pirmame aukšte buvo vyras, kuris M. sulaikė. Tada iš lauko atbėgo tas asmuo, su kuriuo buvo apsistumdymas, ir sudavė jos sūnui keletą smūgių į veido sritį. Kiek buvo suduota smūgių ji nežino. M.sakė, kad jam iškrito ausinė, ir kai M. bandė jas pasiimti, jį pradėjo spardyti. M.pasakė, kad kaimynas užstojo M. kelią, o jo sūnus M. mušė. Tada iš tų kaimynų buto išėjo moteris, kuri išskyrė juos ir M. pabėgo namo. Šių įvykių, kurie buvo lauke ir pirmo aukšto laiptinėje, ji nematė, ji viską žino tik iš sūnaus žodžių. Ji matė tik kad M. įbėgus į butą, jo veidas buvo kruvinas, o ant to kaimyno sūnaus ji nematė akivaizdžių sužalojimų, kurie patvirtintų, kad pastarasis būtų užpultas jos sūnaus. Daugiau apie įvykį ji nieko papasakoti negali (b. l. 83-85).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2020-10-08, apie 21.30 val., buvo namuose ir rūkė balkone, kuris yra namo pirmame aukšte. Jis pamatė lauke asmenį, einantį link namo, kaip po to sužinojo, tai jaunuolis iš jo name esančio trečio aukšto. Kažkuriuo metu tas jaunuolis pasisuko ir smogė asmeniui, ėjusiam už jaunuolio. Pamatęs, kad tas asmuo, kuriam buvo smogta, kiek jis pamena, į galvą, buvo su raudonos spalvos striuke, jis suprato, kad tai yra jo sūnus T. K. Po smūgio žmogus, kuris buvo su raudona striuke, krito ant asfalto, o žmogus, kuris trenkė, ėjo link laiptinės. Per balkoną jis paklausė to asmens kas šis toks yra ir kodėl taip pasielgė. Jis (M. K.) greitai išbėgo į laiptinę, sulaikė tą asmenį ir pasakė, kad iškvies policiją. Į jo klausimą dėl smūgio jo sūnui asmuo atsakė, kad trenkė todėl, kad jo sūnus jaunuoliui ėjo iš paskos. Kol jis su jaunuoliu kalbėjo, atsidarius laiptinės durims įėjo svyruodamas jo sūnus T. ir paklausė to asmens už ką jam trenkė į galvą. Tuomet abu asmenys susikibo aiškintis, jis stovėjo per vidurį ir juos išskyrinėjo, ko pasėkoje jam pavyko juos išskirti. Jaunuolis, kuris trenkė sūnui, užlipo į viršų, o jis sūnų nusivedė į namus. Užėjus į namus, jo sūnus T. pasakė, kad reikia eiti į viršų išsiaiškinti dėl ko jaunuolis T. trenkė į galvą. Jie užlipo į viršų, į trečią aukštą. Ten stovėjo to jaunuolio mama ir tėvas, o jaunuolis buvo prie atidarytų buto durų, koks buto numeris jis neatsimena. Sūnus vėl klausė už ką jam buvo smogta į galvą. Asmuo pasakė, kad T. visą kelią jam ėjo iš paskos ir dar pridėjo, kad jį pastūmė, nors stovėdamas balkone 8-10 metrų nuo įvykio vietos jis (M. K.) nematė, kad jo sūnus būtų pastūmęs tą jaunuolį. Besiaiškinant visą situaciją T., jo manymu, pasielgė neteisingai ir trenkė ranka tam jaunuoliui į galvą ir apsisukęs nuėjo žemyn. Kiek jis suprato, tas jaunuolis yra jų kaimynas, jo duomenis užfiksavo policija. Dėl įvykio T. parašė pareiškimą. Taip pat jis pažymi, kad jis nieko nemušė (b. l. 88-90).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K.parodė, kad ji yra T. K. mama, sutinka duoti parodymus. Ji nori parodyti, kad 2020-10-08 dieną ji buvo namie(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji jau buvo miegamajame, kiek pamena, tai buvo tarp 20-21 val., tikslaus laiko nepamena. Būdama miegamajame ji išgirdo vyro M. K. šauksmą, jis buvo balkone, rūkė. M.iš balkono šaukė „Ką tu darai?“ Ji greitai atsikėlė. M. pasakė „Kažkoks bachūras muša T. ir ieškojo rakto, kadangi jis nesuprato kas vyksta, norėdamas apginti T.skubėjo išeiti pro duris ir T. suteikti pagalbą. Ji buvo labai susinervinusi, tam kad nurimtų nuėjau į vonią, apsiprausė vandeniu veidą. Ji sugalvojo pasižiūrėti kas vyksta, ar viskas gerai, todėl ji atidarė buto duris, pamatė, kad jos vyras su sūnumi ir jai nepažįstamas vaikinas yra jų aukšto laiptinėje. Ji pamatė, kad jos vyras mėgina palaikyti atstumą tarp jos sūnaus T. ir jai tuo metu nepažįstamo vaikino, kaip po to ji sužinojo, tai buvo jų kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ji girdėjo kaip T. klausė vaikino „už ką tu man davei, man dabar galvą skauda, už ką tu man davei?“. Ji nematė, kad jos vyras M. ar T. naudotų fizinį smurtą kaimyno atžvilgiu. M. abu vaikinus, kiek ji pamena, prilaikė rankomis, neleisdamas jiems artintis vienam prie kito, tiksliai šių veiksmų ji negali apibūdinti, kadangi buvo šoke, tačiau ji gali paliudyti, jog, kiek ji asmenis matė išėjusi į laiptinę, nei vienas asmuo nenaudojo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. M. nenorėjo, kad ji jaudintųsi, pasakė jai eiti namo. Ji matė, kad jos pagalba nėra reikalinga, todėl grįžo atgal namo, į butą. Grįžusi į butą, ji ieškojo vaistų, kurie ją nuramintų dėl patirto šoko. Kadangi jie augina namie šunis, jie kėlė triukšmą, ji šunis įsivedė į miegamo kambarį ir jame užsidarė. Po kurio laiko ji girdėjo kaip T.su M. grįžo namo. T. ji nesutiko, kadangi jis iš karto nuėjo į vonią. Ji kadangi jautė didelį nerimą, pasakė vyrui, kad važiuoja į sodybą, jis jai padėjo nusivesti į automobilį šunis ir ji išvažiavo. Ji tiksliai nepamena, tačiau sodyboje po šio įvykio ji prabuvo daugiau nei savaitę. Po šio įvykio su T. ir M. ji daug nekalbėjo, kadangi jie žino, jog ji yra nervinga, nenorėjo jos jaudinti. Kiek jai pasakojo T., jis ėjo namo, valgė kebabą, o kitą maišelyje nešė draugei, daugiau nieko nepasakojo, tačiau minėjo, kad jam skauda galvą. M. (jos vyras) nurodė, jog jam būnant balkone, rūkant jis pamatė, kad jau netoli namų kažkoks vaikinas sudavė smūgį į galvą kitam, po ko vaikinas nukrito. M. pažino, kad tai yra jų sūnus T. M. pasakė, jog kitas vaikinas yra jų kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. Daugiau apie įvykį ji nieko nežino, jokios tolimesnės įvykio eigos nežino, kadangi ji sūnaus ir vyro daugiau nieko neklausė (b. l. 96-97).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2020 m. spalio 08 d. jis patruliavo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu J. Š.. Minėtą dieną, apie 22.03 val., iš Vilniaus VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kaimynas laiptinėje trenkė į veidą pranešėjos sūnui. Pranešėja O. Š. nurodė, kad jos sūnų M. Š. sumušė namo kieme toje pačioje laiptinėje gyvenantis kaimynas -T. K.. Vėliau pats M. Š. aiškino, kad lauke, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), jį užpuolė kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Kokie veiksmai buvo atlikti M. atžvilgiu, jis negali pasakyti. M. toliau pasakojo, kad tie atlikti veiksmai jį išgąsdino, todėl jis besigindamas sudavė vieną smūgį į T. veidą. Po ko T. nukrito. Kaip jie (pareigūnai) vėliau išsiaiškino, šį momentą, kuomet T. K. nukrito ant žemės, matė šio tėvas M. K.. Vėliau bendraujant su M. K. šis nurodė, kad nežino visų aplinkybių, matė tik kad T. buvo suduota ir T. nukrenta. M. pasakojo, kad jam grįžtant namo, jį pirmo aukšto laiptinėje sulaikė T. tėvas M. K.. M. M. K. nepaleido, jį laikė, po ko į laiptinę atėjo T. Jis (V. B.) negali pasakyti kokie veiksmai ir ar jie buvo atlikti M. atžvilgiu pirmame aukšte. T. M. pasakojo, kad jis išsilaisvinęs grįžo namo, minėti du kaimynai užkilo prie jų buto durų aiškintis situaciją ir tuo metu M. T. trenkė kumščiu į veidą. Bendraujant su T. K. dėl šio įvykio, T. pasakojo, kad lauke, einant link namų, T. ėjo paskui M. Š., kuris atsisukęs trenkė jam į veidą, priežastie šio veiksmo negalėjo nurodyti. Bendraujant su T.jis (V. B.) jokių sužalojimų ant pastarojo nematė. Kuomet jie atvyko su T. bendrauti, jų buto duris atidarė jo tėvas M. K., kuris T. K. prikėlė, kadangi pastarasis jau miegojo. A. M. Š. veido matėsi sumušimo žymės, jo lūpa buvo praskelta, ant smakro buvo kraujo likučių, kadangi M. nurodė, kad prausėsi veidą, kažkuri veido pusė buvo patinusi, lygtais dešinė, jis tiksliai nepamena. A. M. drabužių matėsi šiek tiek kraujo, jis tiksliai negali pasakyti kurioje vietoje. Abu asmenis GMP išsivežė apžiūrai. Daugiau jis nieko pasakyti neturi (b. l. 92-94).
2020-10-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio J. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-10-08, apie 22.03 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. B., iš Vilniaus miesto VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)prieš 5 minutes laiptinėje kaimynas trenkė į veidą pranešėjos vaikui ((duomenys neskelbtini) m.). Atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi O. Š., kuri paaiškino, kad jos sūnų M. Š. sumušė namo kieme tos pačios laiptinės kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, antrajame bute. Bendraujant su M. Š., šis paaiškino, kad lauke prie namo, kieme jį užpuolė kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Gindamasis M. Š. kaimynui sudavė vieną smūgį į veido sritį, po kaimynas nukrito, o M. Š. nuėjo namo. Konfliktą matė parkritusio vaikino tėvas, kuris buvo balkone ir rūkė, M. K.. Po ko M. K. išėjo į namo laiptinę ir prilaikė M. Š., bandydamas išsiaiškinti kas nutiko. Po smūgių atsigavęs T. K. priėjo prie M. Š. ir sudavė šiam į veido sritį, po ko kilo konfliktas ir apsistumdymas. M. Š. nuėjęs namo iškvietė policiją bei GMP. Atvykus medikams ir apžiūrėjus M. Š., šis dėl veido traumos GMP 0828 buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę. T. K. taip pat pasijuto blogai ir išsikvietė GMP. Atvykus GMP brigada po apžiūros dėl galvos traumos šį išvežė į Lazdynų RVUL. Iš abiejų konflikto pusių buvo paimti pareiškimai ir nuvežti į OVS (b. l. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2967/2020(01) nurodoma, kad: 1. M. Š. nustatyta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje su poodine kraujosruva lūpos raudonyje, dalinis 1-o viršutinio danties iš dešinės vainiko lūžis, poodinė kraujosruva smakre. 2. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-10-08. 4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas (sužalojimo pasekmės) vertinamos pilnai užbaigus gydymą. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus pastovus ir neįtakos sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 28-29).
2020-11-26 specialisto paaiškinimo protokole nurodoma, kad specialistas J. M. P. į klausimą „Ar pirmame punkte (specialisto išvada Nr. G2967/2020(01)) nurodyti sužalojimai M. Š. galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, ar buvo padaryti keliais?“, paaiškino, kad M. Š. teismo medicinos specialistės R. G. nustatytų veido sužalojimų: žaizdos su kraujosruva viršutinėje lūpoje ir pirmo viršutinio dešinės pusės danties (kandžio) vainiko danties lūžio, bei nedidelės poodinės kraujosruvos smakro vidurinėje dalyje padarymo galimybė suduodant vieną smūgį kumščiu neatmetama. Tuo pačiu negalima paneigti šių sužalojimo padarymo ir keletu smūgių galimybės (b. l. 31).
2021-01-03 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaido įrašai, daryti policijos pareigūnų įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18).
2020-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra namo kiemas ir pirmo aukšto laiptinės aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Namo kieme yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo yra laiptai, vedantys į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Į namo pirmąją laiptinę patenkama užlipus laiptais, laiptinė rakinama, įrengta telefonspynė. Atidarius laiptinės duris, patenkama į namo pirmo aikšto laiptinės aikštelę. Įvykio vietoje objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta, niekas nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 10-14).
2021-01-06 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) garso įrašas. Įraše girdimas O. Š. pokalbis su BPC operatore. O. Š. nurodo norinti iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko fone pasigirsta triukšmas ir žmonių balsai, O. Š. sušunka „Viskas, viskas! […] Dar gražiau…“ ir girdimi šauksmai. BPC operatorei paklausus kas nutiko, O. Š. nurodo, kad jos sūnus ėjo namo ir girtas kaimynas jį pradėjo stumdyti ir sūnus ką tik parėjo namo. BPC operatorė pasiteirauja ar laiptinėje, ar kur viskas buvo, į ką O. Š. atsako, kad prie laiptinės, prieš kokias 5 minutes. BPC operatorė paklausia su kuo O. Š. ką tik taip konfliktavo, O. Š. nurodo, kad „čia tas kaimynas…“. BPC operatorė paklausia ar tikrai nereikalinga greitoji, O. Š., atsako, kad nežino. BPC operatorė pasiteirauja ar yra sužalotas, sumuštas, kruvinas? O. Š. nurodo, kad sūnui „trenkė, taip, trenkė į veidą, dabar vyras išėjo aiškintis kas čia įvyko“ ir M. Š. paklausia sūnaus (M.) ar jam reikia greitosios, po ko BPC pasako, kad pagalbos nereikia. BPC operatorė nurodo laukti policijos (b. l. 75-76).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai. Prisimena, kad įvykio dieną vyko konfliktas ir kad sudavė nukentėjusiajam asmeniui, pripažįsta visas kaltinime inkriminuojamas aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai, tai nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis T. K. mušdamas nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą.
T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su
nukentėjusiuoju.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo T. K. ir nukentėjusiojo M. Š. prašymas dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius (b. l. 172).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
T. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo M. Š.. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijas ir įvertinus byloje pateikto jų susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam turtinė žala yra atlyginta, taip pat atlyginta ir Vilniaus teritorinės ligonių kasai sumą už nukentėjusiojo M. Š. gydymą. Taip pat teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad T. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi yra dirbantis, gauta teigiama darbovietės charakteristika, siekia sukurti šeimą, yra susižadėjęs, nuobaudų neturi, laikomas neteistu (teistumas išnykęs), todėl tai leidžia spręsti, kad T. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant visoms nustatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
K. T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.
Iš bylos matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 39,69 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo M. Š. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l.68-69). Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo gautas civilinės ieškoves Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl to, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes žala atlyginta (b. l. 169). Tą patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas apmokėjimo išrašas (b. l. 174). Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, bylos dalis dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 straipsnis).
Dėl kitų klausimų.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. K., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju M. Š..
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1570-486/2021 T. K. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą dėl civilinio ieškinio priimti. Bylos dalį dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.