Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-133/2011

2011 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, nukentėjusiajam E. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2008-05-30 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1d. paskirta 12 MGL (1500 litų) bauda, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 12 MGL (1500 litų) dydžio bauda. E. S. atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Priteista valstybės naudai iš kaltinamojo V. M. 362,54 Lt (trys šimtai šešiasdešimt du litai 54 ct) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010-06-03 apie 12.30 val. Jonavos rajone Užusalių kaime, atvažiavęs kartu su nukentėjusiuoju E. S. pastarajam priklausančiu automobiliu Ford Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, pagrobė svetimą, E. S. priklausantį turtą – automobilį Ford Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, su jame buvusiais E. S. priklausančiais: kompaktinių diskų grotuvu, garso stiprintuvu, dviem garso kolonėlėmis ir žemų dažnių garsiakalbiu bendros 400 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu Nokia 1208 su „Tele2 pildyk“ sim kortele bendros 100 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam E. S. bendrą 1000 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo I. B. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalį. Tačiau tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o, be to, jo kaltė yra pagrįsta byloje surinktais ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

V. M. apylinkės teismo posėdyje kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad jis sutiko E. S. išsimokėtinai už 600 litų parduoti jam priklausantį automobilį Ford Fiesta. Rašytinės sutarties nebuvo. Jis siūlė E. S. savo vardu persirašyti automobilį, tačiau pastarasis vis nepersirašė. Todėl, prieš išvykstant nukentėjusiajam į Angliją, susitarė užvažiuoti į Regitrą nuimti nuo įskaitos automobilį. Nukentėjusysis atvažiavo į kiemą, V. M. sėdo už vairo, privažiavo iki parduotuvės, ir V. M. paprašė E. S., kad pastarasis nueitų nupirkti cigarečių. Jam, V. M., besėdint automobilyje, paskambino baltarusis pasiūlė pirkti cigarečių. Todėl jis, atsižvelgiant į tai, kad pats E. S. delsė automobilį persirašyti savo vardu, sutiko važiuoti, ir nesulaukęs E. S., nuvažiavo tvarkytis savo reikalus. Tą dieną automobilio negrąžino. Vėliau automobilį E. S. grąžino jo draugė N. P.. E. S. tai dienai buvo jam sumokėjęs už automobilį 200 litų. Kai susitarė, kad E. S. parduos automobilį, nežinojo, kad automobiliui uždėtas areštas. Pripažįsta, kad po įvykio nukentėjusiajam siuntė SMS žinutes, liepdamas grąžinti automobilį.

Nukentėjusiojo E. S. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, iš V. M. pirko automobilį Ford Fiesta. Sutarė žodžiu, kad mokės 500 Lt dalimis. Tą pačią dieną jis sumokėjo 200 Lt ir pasiėmė automobilį. Maždaug po dviejų savaičių sumokėjo likusius 300 Lt. Vasaros pradžioje, prieš išvažiuojant į Angliją, su V. M. sutarė, kad važiuos į Jonavą perrašyti automobilį Ford Fiesta E. S. vardu. Už automobilio vairo sėdo V. M.. Važiuojant V. M. sustojo ir paprašė, kad nupirkti telefono papildymą. Grįžęs iš parduotuvės E. S. neberado V. M. bei automobilio su visais jame buvusiais daiktais ir aparatūra. Kai jis parašė žinutę ir paprašė V. M. grąžinti jam automobilį, gavo atsakymą, kad mašina buvo duota pasinaudoti, kas mašinoje yra, tą grąžins, bet mašinos neatgaus. Kai išvažiavo į Angliją, gavo žinutę iš žmonos, kad Nataša atvežė automobilį į kiemą ir grąžino.

Liudytojos V. S. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2010 m. žiemą, E. S. pirko išsimokėtinai iš V. M. automobilį Ford Fiesta. Jis buvo susitaręs mokėti už šį automobilį 500 litų dalimis. Iš pradžių jos vyras V. M. davė 200 Lt., o po trijų savaičių 300 Lt. Automobilis liko registruotas V. M. vardu. V. M. buvo atidavęs visus automobilio dokumentus. 2010 m. vasaros pradžioj, V. M. ieškojo E. S., sakydamas, kad jie turi nuvažiuoti į Jonavą išregistruoti automobilį ir priregistruoti E. S. vardu. E. S. nuvyko pas V. M. apie pietus, kai į namus sugrįžo E. S. ir pasakė, kad V. M. pavogė jo automobilį Ford Fiesta. Kitą dieną jos vyras išvažiavo į užsienį, o per pietus V. M. draugė atvarė automobilį. Po to kaltinamasis rašinėjo SMS žinutes, kad ta mašina jo, kad pinigų negavo, liepė grąžinti automobilį.

Liudytojo D. S. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis girdėjo, kaip tėtis E. S. su V. M. sutarė, kad automobilį V. M. parduos už 500 litų. Matė, kaip tą pačią dieną V. M. tėtis padavė 200 litų, o maždaug po 2 savaičių – dar 300 litų. Girdėjo, kad kai tėtis atidavė 300 lt V. M. pasakė: „mašina jūsų“. Liudytojas nurodė, kad kai buvo pagrobta mašina nematė, tačiau kai jis grįžo namo iš mokyklos, tėtis jam papasakojo, kad važiavo perregistruoti mašiną, tėtis Viktoro prašymu nuėjo į parduotuvę, o kai iš jos išėjo, mašinos nerado. Liudytojas patvirtino, kad kai nusipirko automobilį, jį parsivarę pas save keitė starterį, dažė, suprato, kad jiems liks automobilis. Kai automobilį sugrąžino, iš jo niekas nebuvo dingę.

Liudytojos A. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, E. S. paprašė kartu su juo nueiti pas V. M.. Kartu ėjo ir jo sūnus D. S.. Liudytoja patvirtino girdėjusi, kad E. S. su V. M. sutarė dėl automobilio Ford Fiesta pardavimo už 500 Lt. Sutarė, kad E. S. sumokės dalimis. Matė, kaip tą dieną E. S. sumokėjo 200 Lt. O po kelių savaičių sumokėjo dar 300 litų. Vasaros pradžioj, jai paskambino Virginija ir pasakė, kad važiavo mašiną nuimti nuo įskaitos, E. nuėjo nupirkti papildymą į parduotuvę, o V. nuvažiavo su ta mašina.

Liudytojos N. P. parodymais pagrįstai nustatyta apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo V. M. draugė. Apie automobilio Ford Fiesta pardavimą nieko nežinojo. Matė, kad automobiliu naudojosi E. S. šeima, suprato, kad V. M. yra jiems paskolinęs automobilį už pataisymą. Vieną kartą nukentėjusysis pas ją atvažiavo ieškoti šio automobilio, sakė, kad automobilį pavogė. Vėliau jai paskambino V. M. ir paprašė iš jo namų automobilį nuvaryti pas E. S.. Ji taip ir padariusi.

Tai, kad V. M. apeliaciniu skundu kaltę pagal LR BK 178 str. 2 d. neprisipažįsta, tai neįrodo, kad jis savo automobilio nebuvo pardavęs nukentėjusiajam. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo V. M. nusikalstamą veiką, o nuteistojo skundo argumentai vertintini, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. M. savo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju vyko į „Regitrą“ jau tik perrašyti automobilį nukentėjusiojo vardu ir jokių kalbų apie tariamai ne visus sumokėtus pinigus nebuvo, juolab, kad kitą dieną nukentėjusysis turėjo išvykti į Angliją. Automobilio įsigijimo aplinkybes, tai, kad už automobilį jau buvo su V. M. atsiskaityta pilnai, nurodė ir patvirtino aukščiau paminėti liudytojai. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2010-06-03 automobilis nuosavybės teise priklausė E. S., atmestini kaip nepagrįsti. Be to, V. M. pasišalinimo aplinkybės su automobiliu, kuomet jo prašymu E. S. nueina į parduotuvę, kuomet jiedu vyko į „Regitrą“, yra akivaizdžiai patvirtinančios automobilio pavogimo faktą. Tai, kad automobilis buvo parduotas patvirtinta ir rašytiniai duomenys -turto arešto altų registro išrašas bei vykdomosios bylos Nr. 0064/05/01967, apžiūrėtos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, medžiaga, kuria pagrįstai nustatyta, kad automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam V. M. 2010-03-01 turto arešto aktu uždėtas areštas. Tos pačios dienos raštu, registruotu paštu, antstolės reikalavimas pristatyti automobilius bei turto arešto akto kopija buvo išsiųsta V. M.. Iš pašto pažymos matyti, kad 2010-03-04 siunta įteikta pašto siuntos gavėjui V. M. asmeniškai. Iš vykdomojoje byloje esančios 2010-05-27 teismo nutarties matyti, kad V. M. neįvykdžius antstolės reikalavimo pristatyti transporto priemones apžiūrai, jis teismo buvo nubaustas bauda. Teismo posėdžio metu V. M. teismui paaiškino, kad transporto priemonių jis pristatyti negali, nes jos arba yra parduotos arba priduotos į metalo laužą. Tai faktinės aplinkybės konstatuotos iš antstolio vykdomojoje byloje ir jomis teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai vadovavosi ir jomis abejoti neturi jokio pagrindo.

Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis, grąžindamas automobilį su jame buvusiais daiktais E. S., savo noru pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra nukentėjusiojo bei kaltinamojo prašymai bylą nutraukti, nukentėjusysis, atsisakė nuo pareikšto ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė kausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 str.2 d., tačiau pagrįstai konstatavo, kad kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas. Kaltinamasis V. M. praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs todėl jis laikytinas recidyvistu ir BK 38 str. numatyta tvarka nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. M. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, tai padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.