- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-460-876/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui E. J., Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Robertai Dumčienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui E. J., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. J. ieškiniu prašo nustatyti, kad E. J. nėra G. J. tėvas. Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu E. J. susituokė 1993 m. rugsėjo 25 d. Nuo 2000 metų jie pradėjo gyventi atskirai, atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį ir jų ryšiai galutinai nutrūko. Nuo 2001 m. vasaros ji pradėjo draugauti su kitu vyru, nuo jo pastojo ir 2002 metais lapkričio 11 d. pagimdė dukrą G.. Kadangi ištuoka su atsakovu įregistravo vėliau, išduodant vaiko gimimo liudijimą, G. tėvu buvo nurodytas E. J., nors jis nėra vaiko biologinis tėvas. Mano, kad atsakovas pripažins, kad jis nėr dukters G. J. biologinis tėvas.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovė teisingai nurodė, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko 2000 m. Jiems pradėjus gyventi atskirai, jis iš esmės nebebendravo su ieškove, kurį laiką buvo išvykęs į užsienį dirbti. Patvirtina, kad jis nėra ieškovės dukters G. J. tėvas. Nurodo, kad su G. J. jo nesieja nei biologinis, nei socialiniai ryšiai. Jis niekada neteikia jai išlaikymo, jos atžvilgiu niekada nevykdė tėvo valdžios, tarp jų niekada nebuvo susiformavę tėvo ir dukters santykiai, niekada nebuvo ir nėra emocinio ryšio. Mano, kad G. J. žino, kas yra jos tėvas ir galbūt netgi su juo bendrauja, tai yra palaiko emocinius ryšius su savo biologiniu tėvu.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nurodė, kad vaikas tikrai yra ne jo. Jie jau buvo išsiskyrę ir gyveno ne kartu.
Instituciją, teikiant išvadą, nurodė, kad ieškovė E. J. turi nepilnametė dukrą G. J.. Moters teigimu, su atsakovu nebegyvena nuo 2000 metų. Su mergaitės tėvu moteris pradėjo draugauti 2001 metų vasarą ir susilaukė G.. Ieškovė pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi atsakovas nėra biologinis G. J. tėvas. Ieškovė gyvena penkių kambarių su virtuve ir visais patogumais name, kuris nuosavybes teise priklauso pačiai moteriai. Buitis gera, namuose švaru ir tvarkinga. Namuose gyvena trys suaugę ir du nepilnamečiai vaikai. Moters teigimu, šeimos tarpusavio santykiai yra puikūs, visi sutaria. Ieškovė dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Jurbarko mieste. Vidutinės mėnesio pajamos apie 750 Lt. Ieškovė teigė, kad šeimą noriai išlaikyti padeda moters sugyventinis L. P., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyro pajamas per mėnesį yra iki 1700 Lt. Atsakovas E. J. sutinka su ieškiniu visiškai. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau pažymi, jog tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnametės G. tėvui.
Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius informavo, jog G. J. duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra E. J. ir E. J. santuokos sudarymo įrašas. Šių asmenų santuoka nutraukta 2003-08-14.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Teismas, remdamasis ieškovės ieškiniu, atsakovo paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie tai, kad ieškovei su atsakovu nenutraukus santuokos (duomenys neskelbtini). gimė G. J. (b. l. 5); tuo, kad atsakovas vaiko tėvu buvo įrašytas tik dėl to, jog vaikas gimė nenutraukus šalių santuokos; tuo kad ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad iki vaiko gimimo ilgą laiką kartu negyveno, jokių santykių nepalaikė, o ieškovė nurodo mergaitės tėvu esant kitą vyrą; tuo, kad atsakovas neabejoja, kad G. J. nėra jo duktė ir su ja nepalaiko socialinių ryšių; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismui nepateikta pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų. Proceso dalyvių elgesys nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-460-876/2014 buvo tinkamas, tačiau vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos teismas privalo konstatuoti, jog ne teismine tvarka nuginčyti, nustatyti tėvystės bei pakeisti įrašo gimimo liudijime neįmanoma, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, naudotis valstybės teikiama antrine teisine pagalba. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neteisingas įrašas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas dėl abiejų šalių neveikimo, todėl konstatuoti šiuo atveju, kad bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovas būtų neteisinga, nes šioje situacijoje yra abiejų šalių kaltė. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, jog abi šalys turėtų atlyginti po 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė pateikė duomenis, jog ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 50 proc. byloje buvusių bylinėjimosi išlaidų, tai yra už reikalavimą nuginčyti tėvystę pusė nustatyto žyminio mokesčio – 72 Lt, pusė teismo turėtų 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 7,50 Lt, (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo E. J. 72 Lt žyminio mokesčio dalį, 7,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 82,50 Lt (aštuoniasdešimt du litus 50 cnt) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.